Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-54713-16, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2016 m. balandžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį galutine 8 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. K. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 13.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – buvusiai sutuoktinei, su kuria bendrai gyvena išregistravę santuoką, A. K. tyčia suėmė rankomis už kaklo, parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir smaugė, tokiais veiksmais smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis K. K. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 13.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę A. K., paėmęs iš stalčiaus peilį ir jį laikydamas rankoje jai sakė, kad „aš tave prismeigsiu prie sienos“, dėl to nukentėjusioji A. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo 2016 m. lapkričio 23 d. apklausos protokolo (b. l. 47-48) matyti, kad kaltu prisipažino ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad jei būtų buvęs blaivus jis taip būtų nesielgęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusia sutuoktine A. K.. Su A. K. 2014 m. nutraukė santuoką, tačiau bendru susitarimu gyvena kartu. Jie abu turi penkis vaikus, tačiau šiuo metu gyvena su jais trys, nes kiti jau pilnamečiai ir gyvena atskirai. Jis oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi. Jo buvusi sutuoktinė dirba Kaune parduotuvėje MAXIMA, pardavėja. Veda abu bendrą ūkį. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 13.30 val., į namus grįžo jo buvusi sutuoktinė. Jis tuo metu buvo namuose ir buvo gėręs alkoholio. Vaikų namuose nebuvo. Jis A. pasakė, kad ji grąžintų jam automobilį ir banko kortelę ir nuo to prasidėjo konfliktas tarp jo ir A.. Jis supykęs ant A. sugriebė jai rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to dar paėmė peilį ir jai pagrasino. Tiksliai kokius žodžius sakė pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau tikrai negalvojo jos nužudyti, gal norėjo tik pagąsdinti. Po to, A. ištrūko ir kažkur išėjo. Jis irgi išėjo į kaimą. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Taip pasielgė tik dėl alkoholio ir pykčio. Pasižada atsiprašyti A. K. ir daugiau taip nesielgti.

Iš nukentėjusiosios 2016 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo (b. l. 19) matyti, kad jos ir jos sutuoktinio K. K. santuoka jos prašymu nutraukta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, bet jie liko gyventi kartu, jiems priklausančiuose namuose. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 13.30 val. grįžusi į namus rado apsvaigusį nuo alkoholio buvusį sutuoktinį, kuris ją pamatęs, liepė atiduoti jam priklausantį automobilį, kuriuo ji važinėja. Ji pasakė „pasiimk automobilį ir palik juos ramybėje“. Žodinio konflikto metu K. K. griebė jai už gerklės ir suspaudė pirštais gerklas. Kita ranka iš spintelės stalčiaus paėmė baltos spalvos didelį peilį ir pasakė ,,aš tave prismeigsiu prie sienos“. Ji išsigando ir liepė ją paleisti. Jis paleido ir tada griebė už plaukų, parvertė virtuvėje ant grindų ir pradėjo smaugti. Ji K. K. pastūmė ir iš jo ištrūko ir pabėgo iš namų. Paskambino pagalbos telefonu ir atvykus policijos pareigūnams ir grįžus į namus, K. K. nerado. Kada ir kuria kryptimi jis pasišalino iš namų, nepastebėjo. Dėl buvusio sutuoktinio veiksmų, ji buvo išsigandusi ir patyrė fizinį skausmą. Pas medikus nesikreips.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. K. ir nukentėjusiosios A. K. parodymų parodymų, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-12), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Namo viduje, virtuvėje ant spintelės yra peilis, baltos spalvos. Peilis paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos;

2016 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokolas (b. l. 13-15), kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas peilis;

2016 m. lapkričio 22 d. protokolas-pareiškimas (b. l. 4), kuriame A. K. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 13.30 val. apsvaigęs nuo alkoholio buvęs sutuoktinis K. K., žodinio konflikto metu griebė jai už gerklės, kita ranka paėmė peilį ir pasakė „aš tave prismeigsiu prie sienos“, parvertė ant grindų ir rankomis smaugė kaklą, tuo sukeldamas fizinį skausmą;

2016 m. lapkričio 22 d. asmens blaivumo testas (b. l. 36), kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 22 d. 23.09 val. K. K. nustatytas 2,18 promilės girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo buvusiai sutuoktinei A. K. 2016 m. lapkričio 22 d. tyčia suėmė rankomis už kaklo, parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir smaugė bei grasino ją nužudyti – paėmęs iš stalčiau peilį ir jį laikydamas rankoje jai sakė, kad „aš tave prismeigsiu prie sienos“. Smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą ir ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. K. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis K. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis K. K. sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti jam 30 parų arešto ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti jam 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę, kuri įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui (b. l. 52-54, 56).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas prieš artimą žmogų – buvusią sutuoktinę su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 36). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. praeityje teistas (b. l. 24), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 27-33), nedirba (b. l. 34), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 35). Prokurorės pareiškime nurodyta, kad kaltinamasis psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neįrašytas. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios Prienų r. sav., Veiverių sen., Skriaudžių k. ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. (b. l. 50-51).

Kaltinamasis K. K. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. 21.30 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 11.40 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais, teismas

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo K. K. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios Prienų r. sav., Veiverių sen., Skriaudžių k. ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., K. K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 22 d. 21.30 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 11.40 val. prilyginant jį 2 (dviem) parom arešto.

Išaiškinti K. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.