Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su 2005-10-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metamas, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą ir įgyti specialybę bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 16 d. apie 4 val. Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. plūdosi necenzūriniais žodžiais, reikalavo G. G. įsileisti į jai priklausančio namo vidų bei išdaužęs tris 90 Lt bendros vertės jos namo langų stiklus, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo šį nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: T. Č., pripažinus kaltu pagal BK 284 str. 1 d., nubausti laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 64 str. 1, 3 d. subendrinus šią bausmę su 2005-10-25 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, šią bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Skunde prokuroras nurodo, kad pats teismas pripažino, jog T. Č., būdamas teistas du kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą viešajai tvarkai, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jam dar kartą atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau T. Č., būdamas tokio paties jauno amžiaus, nuteisiamas jau trečią kartą. Nors nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, bet teisme ji parodė, kad nuteistasis atlygino tik 50 Lt jos patirtos žalos. O teismo nurodyti motyvai, kad nusikaltimą jis įvykdė sušalęs, nukentėjusiajai neįleidus jo sušilti, parodo nepaprastą jo įžūlumą ir cinizmą, nes 4 val. nakties jis išdaužė ir sulaužė vienkiemyje gyvenančios vienišos moters namo langus. Mokytis nuteistasis buvo įpareigotas ankstesniu nuosprendžiu, tačiau T. Č. mokykloje buvo pastebėtas neblaivus, už ką jam paskirta pastaba. Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo padarytos veikos bei jo paties pavojingumą, t.y. neatsižvelgė į tai, kad T. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala nukentėjusiosios turtui, pažeista asmens būsto neliečiamybė, viešoji tvarka, nukentėjusioji patyrė didelį stresą. Nustatyta T. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neišnykus teistumui. Visa tai parodo šio asmens piktybiškumą bei jo polinkį toliau daryti nusikaltimus. Ankstesniu nuosprendžiu teismas buvo suteikęs T. Č. galimybę pasitaisyti jo neizoliuojant nuo visuomenės, tačiau šis jokių išvadų nepadarė. Apeliantas mano, kad ankstesnė nuteistajam paskirta bausmė visų BK 41 str. numatytų tikslų nepasiekė, liko neapribota galimybė nuteistajam daryti naujus nusikaltimus. Be to recidyvistui už tyčinius nusikaltimus teismas paprastai turi skirti bausmę, susijusią su asmens laisvės atėmimu, kaip tai numato BK 56 str. 1 d.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir subendrindamas bausmes, t.y. asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmes subendrino pagal BK 63 str. 1, 4 d., o ne pagal BK 64 str. 1, 3 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimas (BK 284 str. 1 d.) ir su tuo susiję bylos įrodymai bei kiti faktiniai duomenys šioje baudžiamojoje neginčijami, todėl kolegija jų išsamiau neanalizuoja (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl BK 75 str. taikymo

Esminis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos dydį, bei spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas privalo įvertinti ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, tačiau ypatingą dėmesį skirti kaltininko asmenybės analizei, t.y. nustatyti konkrečius jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo, nusikaltimo darymo metu bei po jo, kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo socialinius ryšius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 p. nurodoma, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 5 p. nurodoma, kad vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).

Skundžiamu nuosprendžiu T. Č. buvo nuteistas už tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuris iš esmės nesukelia didelio ar labai didelio pavojaus visuomenei. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 – 4 punktuose numatytus bausmės skyrimo nuteistajam pagrindus. Apie jo asmenybę byloje yra šie duomenys: jis gyvena su motina; šiuo metu mokosi ir mokymosi įstaigoje yra charakterizuojamas pakankamai teigiamai; po nusikaltimo jis buvo atvykęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė, nors nukentėjusioji ir nereiškė civilinio ieškinio, bet jis atlygino didesnę dalį jai padarytos turtinės žalos, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir matyti, kad nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau, yra ir kita jo asmenybės pusė: nors ir dar labai jaunas, tačiau jis pilnametis, sveikas žmogus, privalantis suprasti savo elgesį ir elgtis adekvačiai; iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas jau du kartus už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.); paskutinį nusikaltimą, už kuri jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – taigi, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.); nekyla jokių abejonių, kad jo nusikalstamos veikos betarpiškai ir tiesiogiai susijusios su jo girtavimu, ką teismas visiškai teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe šioje baudžiamojoje byloje; už girtavimą viešoje vietoje jis turi ir administracinę nuobaudą (58 b.l.). Tai patvirtina, kad T. Č. nesitaiso, nekreipia reikiamo dėmesio į savo ankstesnius teistumus ir bandymus jį sudrausminti, girtauja ir toliau daro nusikaltimus. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde visiškai teisingai atkreipė dėmesį ir į neeilines šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes: nuteistasis, visiškai girtas ir nesiorientuodamas situacijoje, vidurnakty, daužydamas langų stiklus brovėsi į nuošaliai gyvenančios vienišos, senyvo amžiaus nukentėjusiosios namus, nekreipdamas dėmesio nei į kieme, nei į namuose lojančius šunis, į nukentėjusiosios bandymus nuo jo apsiginti. Nukentėjusioji G. G. dėl to buvo priversta bėgti iš savo namų kviestis pagalbos pas kaimynus, be jokios abejonės buvo išgąsdinta ir šokiruota. Teismo gi nurodytas motyvas, kad tokiu būdu nuteistasis tik siekė sušilti, yra nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, įrodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskyręs griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę nepagrįstai pripažino, jog nuteistajam bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neskiriant jam realios bausmės. Todėl keičiant nuosprendį BK 75 str. taikymas, t.y. bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistajam naikinamas, skiriant bausmę atlikti pataisos namuose (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl bausmės

Prokuroras prašo T. Č. pripažinus kaltu pagal BK 284 str. 1 d. skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau savo prašymo nubausti nuteistąjį švelnesne bausme, nei ji buvo skirta skundžiamu teismo nuosprendžiu, jis skunde nemotyvavo. Apelianto reikalavimas iš naujo pripažinti nuteistąjį kaltu dėl tos pačios veikos ir pagal tą patį BK straipsnį nepagrįstas, nes jis kaltu yra pripažintas teismo nuosprendžiu ir dėl to nuosprendis neskundžiamas.

Įvertinus visas aukščiau šiame nuosprendyje paminėtas ir pirmos instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius faktinius duomenis T. Č., kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neteisinga – per griežta, bausmė, kuri mažintina labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde – iki šešių mėnesių (BPK 328 str. 2 p.).

Dėl BK 64 str. taikymo

Apylinkės teismas bausmes nuteistajam subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4 d., taip vėlgi aiškiai neteisingai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kad T. Č. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis BK 64 str. nuostatomis. Todėl ir ši apylinkės teismo padaryta klaida taisoma keičiant nuosprendį (BPK 328 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

2007 m. kovo 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

T. Č. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešių mėnesių.

Pagal BK 64 str. 1, 3 p., šią bausmę iš dalies sudedant subendrinus su 2005-10-25 to paties teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo T. Č. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį;

Pagal BK 66 str., į bausmės laiką jam įskaityti dvi kardomajame kalinime išbūtas dienas – nuo 2006 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. gruodžio 18 d.

Panaikinti nuosprendžiu jam pagal BK 75 str. taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.