- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 1-2036-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13057-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 1 500 Eur bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 21 d. 03.00 val., M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia pagaliu išdaužė J. N. priklausančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 18,15 Eur vertės galinio lango stiklą, įlenkė 48,40 Eur vertės bagažinės dangtį, išdaužė 30,25 Eur bendros vertės dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir įlenkė dureles, išdaužė 30,25 Eur bendros vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir įlenkė dureles, įlenkė 60,50 Eur vertės variklio dangtį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagaliu išdaužė J. N. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų langų tris, 45 Eur bendros vertės, stiklus, ir taip šiais veiksmais sugadino svetimą, J. N. priklausantį, 232,55 Eur vertės, turtą.
Kaltinamas M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) išdaužė J. N. automobilio šoninius langus, įlenkė dureles. Dar išdaužė ir namo langus. Taip pasielgė, nes buvo susipykęs su J. N. vyru. Visko tiksliai neprisimena dėl girtumo. Gailisi, J. N. atsiprašė, žalos neatlygino, bet atlygins dalimis per du mėnesius.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
J. N. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 3.00 val. miegodama namuose išgirdo stiklo dūžių garsą. Ryte apie 06.50 val. išėjusi į kiemą pastebėjo, kad išdaužti kieme stovėjusio, jai priklausančio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis langas, dešinės pusės šoninis užpakalinis ir dešinės pusės priekinis šoninis langas, įskeltas priekinis langas, apgadintas automobilio variklio dangtis, taip pat išdaužti trys verandos langai (1 t., b. l. 22-29).
Nukentėjusioji J. N. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. nakties metu, apie 03.00 val., miegodama namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo stiklo dūžių garsą. Jos sugyventinis A. Z. atsikėlė pažiūrėti, bet nieko nepastebėjo. Ryte apie 06.50 val., eidama į verandą pamatė, kad išdaužti trys verandos stiklai (vienas vieno lango ir du – kito lango), kurių vertė 45 Eur. Kartu su A. Z. išėję į kiemą, pamatė, kad apgadintas jai priklausantis automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodavo jos sugyventinis.
Buvo išdaužtas galinis automobilio bagažinės lango stiklas, kurio vertė 18,15 Eur bei apgadintas bagažinės dangtis, kurio vertė 48,40 Eur, išdaužti dešinės pusės priekinių durelių langų stiklai, įlenktos pačios durelės, pažeistas dažų sluoksnis, bendra lango stiklo ir durelių sugadinimo vertė 30,25 Eur, taip pat išdaužti dešinės pusės galinių durelių stiklai, įlenktos pačios durelės, pažeistas dažų sluoksnis, bendra lango stiklo ir durelių sugadinimo vertė 30,25 Eur, įlenkto variklio dangčio vertė 60,50 Eur. Dėl apgadinto automobilio bei remonto darbų jai padaryta 363 Eur materialinė žala, o su išdaužtais langais, iš viso padaryta 408 Eur materialinė žala. Pareigūnai atliko automobilio apžiūrą ir surašė daugiau apgadinimų, tačiau visi kiti apžiūros metu nurodyti automobilio apgadinimai nėra susiję su šiuo įvykiu. Po įvykio praėjus keletui dienų, kaimo gyventojai pradėjo kalbėti, kad po kaimą minėto įvykio naktį važinėjosi B. ir M. K.. Tuo metu jai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, prisistatęs M., ir pradėjo klausinėti, kodėl jį kaltina dėl mašinos sugadinimo ir lango išdaužimo. Pokalbio metu M. neigė, kad jis daužė verandos ir automobilio langus, tačiau klausė kokius nuostolius ji patyrė. Vėliau pas ją buvo atvykęs M. K. ir prisipažino išdaužęs langus, pažadėjo padarytą žalą atlyginti. Namas, kuriame ji gyvena, priklausė mirusiai močiutei, o dabar ji tvarkosi namo paveldėjimo ir nuosavybės dokumentus (1 t., b. l. 59-62, 66-69, 70-73, 74-75, 76-77).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pusės matosi namo veranda, kurioje matomi du langai mediniais rėmais. Kairio lango dešinės pusės vienas stiklas yra sudaužytas, dešinio lango sudaužyti abu stiklai. Nuo namo 1,5 m spinduliu mėtosi stiklų šukės. Prie įėjimo į namą, ant tako, 1,5 m atstumu nuo laiptų, matosi grūdinto stiklo šukės, kur stovėjo automobilis (1 t., b. l. 30-38).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kairėje automobilio pusėje kairiame galiniame sparne, prie rato matosi ištrupėjusi špakliavimo medžiaga. Galinio dangčio stiklas yra išdaužtas, pats galinis automobilio dangtis sulankstytas žemiau ir virš valstybinio numerio, gale sudaužytas dešinės pusės žibintas. Dešinės automobilio pusės galinių durelių stiklas yra sudaužytas, nuo durų nuplėšta apdailos juosta. Dešinės pusės priekinių automobilio durelių stiklas sudaužytas, sulaužyta keleivio durų atidarymo rankenėlė. Nėra dešinės pusės veidrodžio, įskilęs priekinis automobilio stiklas. Sulankstytas automobilio variklio dangtis. Automobilio viduje matosi užtiesalas, pledai, rato apdailos dalis, pagalys (1 t., b. l. 39-48).
UAB „A. C.“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų su atsarginėmis dalimis kaina yra 363 Eur su PVM (1 t., b. l. 83).
Nukentėjusioji J. N. pateikė susirašinėjimo su M. K. kopiją, iš kurio matyti, kad M. K. klausia apie nuostolių dydį, žada išsiaiškinti, kas sudaužė (1 t., b. l. 86-90).
Liudytojas A. Z. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 03.00 val., miegodamas namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su drauge J. N., išgirdo stiklo dūžių garsą. Jis atsikėlė apsižiūrėti, bet nieko nepastebėjo. Ryte, apie 06.50 val., draugė J. N. pastebėjo, kad išdaužti verandos stiklai. Išėjęs į kiemą pamatė, kad apgadintas automobilis, kuris priklauso sugyventinei J. N.. Buvo išdaužtas galinis automobilio bagažinės langas ir apgadinta pati bagažinė, išdaužti dešinės pusės šoninis galinis langas ir dešinės pusės priekinis šoninis langas, apgadintas automobilio variklio dangtis. Tos pačios dienos vakare iš pažįstamo D. Z. sužinojo, kad pas jį buvo atvažiavę ir daužė langus A. B. kartu su broliu ir M. K.. Tarp jo ir brolių B. prieš porą mėnesių buvo kilęs žodinis konfliktas, kuris galėjo išprovokuoti tokį jų elgesį (1 t., b. l. 95-99).
Liudytojas D. Z. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, bet buvo jau prieblanda, prie kiemo sustojo automobilis, iš kurio išlipo M. K. ir švogeris B.. Maždaug po 5 minučių B. garsiai sušuko M., kad „varom pas Z. ar Ž.“ ir jie išvažiavo (1 t., b. l. 104-107).
Liudytoja G. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. pas ją pagyventi atvažiavo brolis M. K.. Ji kartu su broliu bei sugyventiniu A. B. vakarojo, ji ir brolis gėrė alų, o sugyventinis A. B. alkoholio nevartojo. Bevakarojant, tikslaus laiko neprisimena, bet buvo jau prietema, brolis M. K. pasakė, kad susiskambino su D. Z., ir šis pakvietė į svečius. Vis trys nuvažiavo pas D. Z., toliau vartojo alkoholį. Begeriant M. K. visą laiką kalbėjo apie kažkokį ,,Z.“. Kas jis toks, nežino. Vakaro metu, M. K. kartu su D. Z. išėjo į kiemą parūkyti. Po kurio laiko grįžus, M. K. pasakė, kad važiuojam namo. Susėdus į automobilį, važiavo lik namų. Abu vyrai sėdėjo priekyje, o ji viena sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), sustojo šalikelėje, tačiau tiksliai kurioje vietoje, dėl savo neblaivumo, pasakyti negali. M. K. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Vienu metu išgirdo dūžtančių stiklų garsą, tačiau kokie tai stiklai ir kur jie, nežino. Pamatė, kad M. atbėga, įšoko į automobilį ir pasakė ,,greičiau važiuojam namo“. Suprato, kad jis kažką padarė, bet kadangi jis buvo neblaivus, jo nieko neklausinėjo. Po to grįžo į namus ir visi nuėjo miegoti (1 t., b. l. 110-113).
Liudytojas A. B. parodė, kad pas juos gyvena sugyventinės G. K. brolis M. K.. 2021 m. balandžio 20 d. apie 20-21 val. jis kartu su M. K. bei sugyventine vakarojo, G. ir jos brolis gėrė alų, o jis pats alkoholio nevartojo. Apie 23 val. M. K. pasiūlė važiuoti pas D. Z., nuvykę ten, jie toliau vartojo alkoholį, o jis negėrė. M. kelis kartus užsiminė apie Z., vis minėjo, kad reikės važiuoti pas Z., kad reikia kažką išsiaiškinti. Po vidurnakčio, apie 01.30-02.00 val., susiruošė važiuoti namo. Jis sėdo už automobilio vairo, M. atsisėdo šalia į keleivio sėdynę, o G. - į galą. Atsisėdus į automobilį, M. pasakė važiuoti pas Z. Automobilis, kurį vairavo, buvo M., todėl jis neprieštaravo ir nuvažiavo pas Z. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš pradžių jis sustojo prie namo, kur gyvena Z., tačiau M. paprašė, kad truputį pavažiuotų ir sustotų šiek tiek toliau. Matė, kad Z. namo kieme stovi kažkoks automobilis. M. vienas išlipo iš automobilio ir nubėgo link Z. namo. Po kurio laiko jis išgirdo kelis dūžtančio stiklo garsus, tuoj pat prie automobilio pribėgo M., kuris rankose laikė pagalį, skubiai įlipo į automobilį ir pasakė „važiuojam“. M. nesakė ką padarė, tačiau jis iškart suprato, kad M. išdaužė stiklus, tačiau kokius, nematė. M. nieko neklausinėjo, o jis pats nieko ir nepasakojo. Visi grįžo į namus ir nuėjo miegoti (1 t., b. l. 116-119).
2021 m. balandžio 29 d. paaiškinime policijai M. K. nurodė, kad jis 2021 m. balandžio 21 d. išdaužė pas Z. langą dėl asmeninių nesutarimų (1 t., b. l. 124).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 250 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sunaikintas nukentėjusiajai J. N. priklausantis 232,55 Eur vertės turtas, todėl kaltinamajam šiuo atžvilgiu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika inkriminuota tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pagaliu išdaužė J. N. priklausančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, įlenkė bagažinės dangtį, išdaužė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir įlenkė dureles, išdaužė dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir įlenkė dureles, įlenkė variklio dangtį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagaliu išdaužė J. N. priklausančio namo dviejų langų tris stiklus, ir taip šiais veiksmais sugadino svetimą, J. N. priklausantį, 232,55 Eur vertės, turtą.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad tyčia išdaužė namų lango stiklus bei apgadino automobilį, neginčijo kaltinime nurodyto apgadinto turto įvertinimo. Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo ir: nukentėjusiosios bei liudytojo A. Z. parodymai apie išdaužtus verandos langų stiklus ir apie automobilio apgadinimus, apie apgadinto turto vertę, bei apie naktį girdėtus dūžių garsus; liudytojo D. Z. parodymai, kad B. su M. sakė važiuosiantys pas Z.; liudytojų G. K. ir A. B. parodymai, kad M. K. prašė važiuoti pas Z., kad išlipęs iš automobilio kažkur nuėjo, o paskui pasigirdo dūžtančio stiklo garsai ir parbėgęs M. K. liepė važiuoti namo; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti išdaužti verandos stiklai; kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai; pažyma dėl remonto darbų, kurioje įvertintos apgadintos automobilio dalys bei nurodyta automobilio remonto kaina.
Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad daužant automobilį, jo stiklus, namo langus, bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, pats patvirtino, jog taip pasielgė dėl ankstesnių nesutarimų, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajai padarė turtinę žalą. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis būnant neblaiviam, be ištirtų įrodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pakenkti dėl asmeninių nesutarimų. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 4-7), per paskutinius trejus metus vieną kartą baustas administracine tvarka (už kitų asmenų ramybės bei poilsio trikdymą), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 22-23), dirba (2 t., b. l. 27), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 26).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam, nemokančiam anksčiau paskirtų baudų, skirtina BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau teistas, nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, laisvės apribojimo bausmė skirtina artima bausmės vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kadangi ir ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas, padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
M. K. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertinus tai, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė.
Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atliktą pagal 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 408 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 82). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo išdaužtas galinis automobilio bagažinės lango stiklas, kurio vertė 18,15 Eur bei apgadintas bagažinės dangtis, kurio vertė 48,40 Eur, išdaužti dešinės pusės priekinių durelių langų stiklai, įlenktos pačios durelės, pažeistas dažų sluoksnis, bendra lango stiklo ir durelių sugadinimo vertė 30,25 Eur, taip pat išdaužti dešinės pusės galinių durelių stiklai, įlenktos pačios durelės, pažeistas dažų sluoksnis, bendra lango stiklo ir durelių sugadinimo vertė 30,25 Eur, įlenkto variklio dangčio vertė 60,50 Eur. Dėl apgadinto automobilio bei remonto darbų jai padaryta 363 Eur materialinė žala. Įvykio metu taip pat buvo išdaužti jos namo dviejų langų stiklai – vieno lango – vienas stiklas, kito lango – abu stiklai. Vieno stiklo vertė 15 Eur, o visų trijų – 45 Eur. Iš viso jai padaryta 408 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kalto asmens.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, prašomos priteisti turtinės žalos dydžio neginčijo.
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Byloje nustatyta, kad kaltinamais tyčiniais veiksmais išdaužė nukentėjusiajai J. N. priklausančio automobilio galinio lango stiklą, įlenkė bagažinės dangtį, išdaužė dešinės pusės priekinių bei galinių durelių langų stiklus ir įlenkė dureles, įlenkė variklio dangtį, bei išdaužė nuketėjusiosios namo dviejų langų tris stiklus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktos UAB „A. C.“ pažymos, nukentėjusiosios automobilio remonto darbų su atsarginėmis dalimis kaina yra 363 Eur su PVM (1 t., b. l. 83), o išdaužtus stiklus nukentėjusioji įvertino 45 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam ir įrodytam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant J. N. iš kaltinamojo M. K. 408 Eur turtinės žalos (BPK 115 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163-165), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2021 m. birželio 7 d. prokuroro nutarimu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. laikinai apribotos nuosavybės teisės M. K. priklausančiam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133-135).
Kadangi kaltinamasis turtinės žalos civilinei ieškovei neatlygino, tai yra neišnykus procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindui – civilinio ieškinio užtikrinimui, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, būtina laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsti ir palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinei ieškovei priteistos žalos visiško atlyginimo įvykdymo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. K. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant M. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo), ir 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Į paskirtos galutinės bausmės (1 500 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas įmokas) pagal 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti iš M. K. nukentėjusiajai J. N. 408 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. priklausančiam automobiliui „Audi A4“, (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinei ieškovei priteistos žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.
Atlyginus civilinį ieškinį, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.