Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovo AB Kauno energija atstovei G. V., atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovui R. V., advokato padėjėjai Ž. V., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB Kauno energija ieškinį atsakovui IĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo IĮ „(duomenys neskelbtini)" ieškovės AB „Kauno energija" naudai įsiskolinimą už patiektą šilumą - 1 069,54 Eur. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas - 32,00 Eur žyminį mokestį, 3,00 Lt už duomenų gavimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad AB „Kauno energija" tiekia šilumą patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) 7-3, Kaune. Vadovaujantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu negyvenamos patalpos atsakovui I. Į. „(duomenys neskelbtini)" priklauso nuosavybės teise. Rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, todėl ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo-vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties standartines sąlygas (patvirtintas LR energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155), nuo vartotojo šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už pateiktą šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius, sąskaitose nustatytais terminais. Atsakovas už šilumą mokėjo dalinai. Ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.55 str. nuostatomis atsakovo mokėjimais dengė seniausią skolą. Laikotarpiui nuo 2013-04-01 iki 2015-01-01 yra susidariusi skola - 1 069,54 Eur (3 692,91 Lt), kuri iki šiol nėra apmokėta. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas nepateikė įrodymo, patvirtinančių, kad iki 2014 m. sausio mėn. buvo teisėtai savo karšto vandens sistemos įrenginius atjungęs nuo šilumos perdavimo tinklų. Todėl iki pat 2014 m. sausio mėn. ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius atsakovui ir už energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-01-01 už energiją karšto vandens temperatūros palaikymui priskaityta 4745,35 Lt, iš jų 2372,68 Lt už cirkuliaciją be rankšluosčių džiovintuvo ir 2372,68 Lt už rankšluosčių džiovintuvą be cirkuliacijos. Ieškovo nuomone, atsakovo įrodymai nepatvirtina teiginio, kad 1998 m. rankšluosčių džiovintuvas bute demontuotas pagal projektą. Atsakovo pateiktoje 1997-11-17 Specialiosios paskirties UAB „Kauno vandenys" paraiškoje techninėms sąlygoms gauti aiškiai nurodyta, kad bute ardomos tik pertvaros. Vonia ir virtuvė naikinamos, vietoje vonios įrengiamas sanmazgas. Buto inžinerinės sistemos lieka prijungtos prie namo. Galingumai nekeičiami. Įrodymai patvirtina, kad bute atlikta vandens apskaitos mazgo rekonstrukcija, kuri neturi nieko bendro su karšto vandens cirkuliacinės sistemos atjungimo darbais, šiuose dokumentuose nenumatyta ir su ieškovu nederinta rankšluosčių džiovintuvo demontavimas. Taigi atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina rankšluosčių džiovintuvo demontavimo teisėtumo. UAB „Žaidas" 2013-04-10 aktas nurodo, kad bute rankšluosčių džiovintuvo nėra, tačiau tai nereiškia, kad jis demontuotas teisėtai. Jei rankšluosčių džiovintuvo tuo metu nebebuvo, ieškovas daro išvadą, kad jis pašalintas savavališkai, todėl AB „Kauno energija" 2013-05-10 raštu atsakovui buvo ir atsakyta, kad mokestis už rankšluosčių džiovintuvui tenkančią šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti dalį bus nebeskaičiuojamas tik nuo to momento, kai atsakovas pateiks dokumentus, patvirtinančius rankšluosčių džiovintuvo atjungimo procedūros teisėtumą. Ieškovas gavo 2013-12-17 UAB „Žaidas" pažymą Nr. ŽRI13963, kurioje nurodyta, kad atlikti karšto vandens sistemos atjungimo darbai, adresu (duomenys neskelbtini) 7-3, Kaunas, atitinka V. P. projektą Nr. 2013 ir norminius teisės aktų reikalavimus. 2014-01-02 buvo pasirašytas ŠOT aktas Nr. 0441129 ir jame nurodyta, kad karšto vandens sistema atjungta pagal projektą. Ieškovui turint dokumentą, patvirtinantį karšto vandens įrenginių atjungimo nuo namo šilumos perdavimo tinklų teisėtumą, mokestis už karšto vandens ruošimą ir temperatūros palaikymą atsakovui nebeskaičiuojamas nuo 2014 m. sausio mėn.

Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepime ir bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo, kad ieškinys yra dėl skolos už šildymą, nes už šildymą atsakovas su ieškovu atsiskaito periodiškai. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovui už karšto vandens tiekimo aptarnavimą, nes ši paslauga atsakovui nebuvo teikiama, karštu vandeniu atskaovas nesinaudojo. Atsakovui įsigijus butą, esantį Jablonskio g. 7-3, Kaune, bute nebuvo įrenginių užtikrinančių karšto vandens cirkuliaciją. Kadangi įgytas butas buvo naudojamas ne kaip gyvenamos patalpos, bet kaip įmonės sandėlis, jame niekada nebuvo naudojamas karštas vanduo. Tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. AB „Kauno energija" pradėjo skaičiuoti mokesčius, kurie yra visiškai nepagrįsti nuo 2008 m. balandžio mėnesio. Paaiškino, kad 2009 m vasarą atsakovai nusprendė atsijungti karštą vandenį ir kreipėsi į Kauno m. savivaldybę šiuo klausimu. Atsakovas 2009-12-29 gavo atsakymą, kuriame nurodoma kaip galima atsijungti nuo karšto vandens tiekimo. Tam, kad būtų atlikti skaičiavimai AB „Kauno energija" turėjo duoti agentūrai duomenis. AB „Kauno energija" delsė iki 2010 balandžio mėnesio. 2010 metų balandžio mėnesį padaryti skaičiavimai buvo priduoti. 2011 metų balandžio mėnesį buvo gautas atsakymas, kad atsijungti karšto vandens nebus galima. Visą tą laiką ieškovas ir toliau skaičiavo sąskaitas už karšto vandens tiekimą per cirkuliacinę liniją ir rankšluosčių džiovintuvą (gyvatuką), kurio atsakovas nenaudoja ir net neturėjo galimybės naudoti, kadangi, šio buto vonios kambaryje niekada nebuvo įrengti vonios kambario radiatoriai skirti karštam vandeniui (gyvatukas). Tik Kauno m. savivaldybei nustačius naują atsijungimo nuo karšto vandens tiekimo tvarką atsakovas 2014-01-01 oficialiai įregistravo atsijungimą nuo karšto vandens tiekimo. Atsakovo nuomone, atsakovas turi teisę pats pasirinkti karšto vandens tiekėją ir atsijungti nuo ieškovo karšto vandens tiekimo paslaugų, t.y. nutraukti konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį. Kadangi atsakovas nutraukė karšto vandens tiekimo sutartį su ieškovu, atsakovas visam namui teikiamomis paslaugomis (karštu vandeniu) nesinaudojo ir neturėjo galimybės pasinaudoti. Tačiau ieškovo teigimu, atsakovas turi sumokėti už teiktą paslaugą, kurios jis negavo, kas akivaizdžiai prieštarauja LR CK 6.716 str. paslaugų teikimo sutarties sampratai, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti paslaugas paslaugų gavėjui, o šis yra įpareigotas už suteiktas paslaugas sumokėti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuo 1998-06-04 priklauso patalpos, adresu J.Jablonskio g. 7-3, Kaune (I t., b.l. 7, 8). Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 1998 metais butas perplanuotas į kontorą, kurioje yra įrengtas centrinis miesto šildymas, miesto vandentiekis, miesto kanalizacija (1998-06-04 Individualus statinio priėmimo naudoti aktas, I t., b.l. 132-137). 1998-06-04 Individualus statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įregistruoti pakeitimai VĮ Registrų centre. Aiškinamajame architekto D. Š. 1997 metų pertvarkymo projekto rašte nurodoma, kad bute ardomos pertvaros, laikančios konstrukcijos neliečiamos, namo fasadai nekeičiami, vonia ir virtuvė naikinamos, vietoje vonios įrengiamas sanmazgas, buto inžinerinės sistemos lieka prijungtos prie namo, galingumai nedidinami, rekonstruojant butą, rekonstruojamas ir bendras namo vandens mazgas pagal išduotas sąlygas (I t., b.l. 134-142). 2013-04-10, UAB Žaidas apžiūrint patalpas, nustatyta, kad rankšluosčių džiovintuvo bute, J.Jablonskio g. 7-3, nėra (I t., b.l. 130). Iš teismui pateikto 2013-12-17 UAB Žaidas rašto ieškovui nustatyta, kad patalpoje, adresu J.Jablonskio g. 7-3, atlikti karšto vandens atjungimo darbai, pagal V. P. projektą Nr. 2013 ir norminius teisės aktų reikalavimus (I t., b.l. 44-46, 123-130).

Ieškovė AB „Kauno energija“ prašo priteisti susidariusią skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-01-01. Ieškovės teigimu, atsakovas iki 2014-01-01 buvo šilumos energijos vartotojas, todėl jam kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą, t.y. ir už energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai ir rankšluosčių džiovintuvui).

Atsakovas nesutinka, kad jis iki teisėto karšto vandens įrenginių atjungimo nuo namo šilumos perdavimo tinklų (2014-01-01) privalo mokėti ir už energiją karšto vandens temperatūros palaikymui priskaičiuotą jo patalpoms. Atsakovas nurodė, kad dar 1998 metais, atlikęs buto pertvarkymą, atsijungė nuo bendrų karšto vandens sistemų, todėl neprivalo mokėti už tą šilumos kiekį, kurio negavo.

Teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, nuo 2010-11-01 Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010-12-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.). Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalimis, šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui atsijungus nuo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija, tačiau tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovo argumentu, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų karšto vandens sistemų procedūras. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad tarp ieškovo, atsakovo ir Kauno miesto savivaldybės dar nuo 2007 metų vyko susirašinėjimas dėl buto karšto vandens įrenginių atjungimo nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo (I t., b.l. 35-43, 114-118), kad 2009 metais daugiabučio gyvenamojo namo J.Jablonskio g. 7, Kaune patalpų savininkai sutiko, jog J.Jablonskio g. 7-2 buto savininkas atsijungtų nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo sistemos (II t., b.l. 20), bei, kad VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūra, atsakovo užsakymu, 2010 metais parengė kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimus (II t., b.l.10-18), tačiau nurodyti dokumentai neįrodo, kad atsakovas buvo įgyvendinęs visus įstatymuose nurodytus reikalavimus ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo procedūra buvo užbaigta dar iki 2014-01-01. Susipažinus su teismui pateiktu 1997 metų architekto D. Š. buto perplanavimo į kontorą projektu, nustatyta, kad bute buvo vykdoma vandens apskaitos mazgo rekonstrukcija, tačiau buto inžinerinės sistemos liko prijungtos prie namo inžinerinių sistemų (I t., b.l. 140).

Taigi, nesant teisėtą karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančių dokumentų, teismas konstatuoja, kad atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-01-01 iki 2014-01-01 buvo šilumos energijos vartotojas, todėl jam kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą.

Laikotarpiu 2008-01 iki 2015-02 atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina atsakovo įsiskolinimą – 1069,54 Eur (I t., b.l. 57-111).

Atsakovo nuomone, AB „Kauno energija“ paskaičiavimai yra neteisingi.

Pažymėtina, kad teismas atsakovo prašymu išreikalavo iš AB „Kauno energija“ jo prašomą informaciją (II t., b.l.32). Įvertinęs šalių paaiškinimus ir visą byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių konkrečių argumentų bei įrodymų dėl ieškovės paskaičiavimų neteisingumo ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas pripažįsta, jog ieškovės ieškinys atsakovui yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina skola už pateiktą šilumos energiją 1069,54 Eur. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 32 Eur žyminio mokesčio (b.l. 5, 24) bei 0,87 Eur už duomenų gavimą.

Valstybė šioje byloje patyrė 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, naudai 1069,54 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus 54 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 32,87 Eur (trisdešimt du eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,42 Eur (tris eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.