- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-528-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00140-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. B., M. K.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-651/2014
Teisėjas Albinas Bazilius Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00140-2013-4
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 800 litų neteisėtai įgijo ir gabeno 7,623 g psichotropinės medžiagos – MAM-2201, kurioje yra 1,3797 g gryno MAM-2201, ir ją, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė Benininkų k., Pagėgių sav., apleistame pastate iki 2013 m. birželio 20 d. 15.00 val., kai Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK kriminalinės policijos pareigūnai pirkimo–pardavimo metu sulaikė E. J. ir M. K., ketinusius neteisėtai (pirkti) įgyti 1 g psichotropinės medžiagos MAM–2201.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendį, taikyti BK 54 str. arba 62 str. ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jo veikos kvalifikavimas pagal BK 260 str. 2 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas ne iki galo ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius tarpusavyje prieštaraujančias išvadas. Teigia, kad nei sulaikymo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu jis neneigė, kad Klaipėdos mieste iš nepažįstamų asmenų nusipirko narkotinės medžiagos „kanapių“, kurių nedideliais kiekiais savo poreikių tenkinimui pirkdavo ir anksčiau. Jis nurodė, kad perkamą medžiagą jis tik vadino „kanape“, tačiau visada pirkdavo narkotinės medžiagos – kanapės – pakaitalą, kuris be jokių apribojimų būdavo parduodamas sekso reikmenų parduotuvėse. Kai šios medžiagos parduotuvėse nebeliko, jis ją pirkdavo iš privačių asmenų ir sulaikymo metu buvo įsitikinęs, kad pas jį rasta medžiaga buvo minima „kanapė“. Teigia, kad apie narkotinę medžiagą MAM-2201, kuri buvo patvirtinta specialisto išvadoje, jis anksčiau nebuvo girdėjęs. Nuteistasis pažymi, jog teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kodėl keitėsi jo parodymai. Nurodo, kad vykdydamas gynėjo nurodymus prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė aplinkybes, tačiau tas pats gynėjas advokatas R. J. reiškiant įtarimą gynė ir nepilnametį M. K.. Mano, kad buvo pažeistos BPK normos, nes tas pats advokatas, dalyvavęs jo apklausoje, galėjo paveikti M. K. duoti prieš jį, apeliantą, nepalankius parodymus. Todėl apklausų metu, kuriose dalyvavo advokatas R. J., gauti duomenys negali būti laikomi teisėtu būdu gautais įrodymais. Atkreipia dėmesį, jog tik teisminio nagrinėjimo metu buvo pastebėta, kad pažeisti BPK 51 str. reikalavimai, ir buvo paskirtas kitas valstybės garantuojamas advokatas, bet nuteistasis nurodo, kad su advokatu susitiko tik proceso metu ir jis nebežinojo, kaip elgtis teisme, kokios pozicijos laikytis. Be to, pažymi, kad teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie teismo posėdyje net nedalyvavo. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pranešime apie įtarimą jam nėra inkriminuota veika dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, pardavimo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas dideliu kiekiu.
Nuteistasis mano, kad teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskirta bausmė – per griežta, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nuteistasis nurodo, kad gailisi dėl tokios situacijos, visiškai pripažįsta savo kaltę, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl teismas galėjo jam taikyti BK 54 str. arba 62 str. ir paskirti švelnesnę bausmę. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo nusikalstama veika nebuvo jo pragyvenimo šaltinis, ji buvo trumpalaikio, lengvabūdiško ir neapgalvoto poelgio pasekmė, kuri nesukėlė jokių skaudžių pasekmių, žala niekam nepadaryta. Apelianto manymu, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad jis anksčiau nėra teistas, gailisi, nežinojo, kad disponuoja narkotine medžiaga, paskirta bausmė jam yra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog R. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 2 d. ir nors apeliaciniame skunde nenurodo straipsnio pagal kurį jo nuomone veika būtų kvalifikuota tinkamai, tačiau pagal tai, kad jis nurodo, kad neturėjo tikslo platinti, kad kaltinime nėra nurodyta psichotropinės medžiagos didelio kiekio, akivaizdu, jog prašoma perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 1 d. Pažymėtina, kad taip perkvalifikuoti nusikalstamą veiką teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme prašė ir R. B. gynėjas.
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-618/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. iš nenustatyto asmens Klaipėdoje už 800 Lt įgijo ir gabeno 7,623 g psichotropinės medžiagos – MAM-2201, kurioje yra 1,3797 g gryno MAM-2201, ir ją, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė Benininkų k., Pagėgių sav., apleistame pastate iki 2013 m. birželio 20 d. 15.00 val., kai Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK kriminalinės policijos pareigūnai pirkimo–pardavimo metu sulaikė E. J. ir M. K., ketinusius neteisėtai (pirkti) įgyti 1 g psichotropinės medžiagos MAM–2201.
Nors R. B. keitė parodymus, tai pripažindamas tai neigdamas tikslą psichotropines medžiagas parduoti, tačiau pirmos instancijos teismas, remdamasis liudytojų E. J., R. R., R. D. parodymais, kurie sutapo su pirminiais paties nuteistojo R. B. parodymais, nustatė, kad R. B. prekiavo narkotine medžiaga – kanapėmis, už pusę dozės imdavo 40 Lt, o už visą dozę, t.y. 1 g - 60 Lt. Liudytojų parodymai paneigia R. B. tvirtinimus, kad dėl to, kad ikiteisminiame tyrime ir jį ir M. K. gynė tas pats gynėjas, buvo pažeisti jo gynybos interesai, kad gynėjas galėjo paveikti M. K. duoti jam nepalankius parodymus. Kaip matyti iš nuteistojo M. K. parodymų, jo parodymai sutampa su liudytojų parodymais, atitinka rašytinius įrodymus. Tikslą parduoti patvirtina ir narkotinės medžiagos slėpimas apleistame pastate ir rastas kiekis – 40 vnt. folijos suktinių, rastų apleisto pastato rūsyje, ir vienas suktinukas, išimtas R. B. asmens kratos metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė R. B. veikoje tikslą platinti narkotinę medžiagą ir nurodė argumentus.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad žalsvos spalvos sausoje dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje, bendroji masė 7,623 g, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga 1,3797 g gryno MAM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il0(4-metil-1-naftalenil)-metanono, kuri vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013-06-10 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-601 yra priskirta sintetinių kanabinoidų darinių grupei (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“). Iš Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2013-06-10 įsakymu Nr. V-602) matyti, kad dideliu MAM-2201 kiekiu yra laikomas didesnis nei 0,5 g kiekis.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad R. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo taikyti BK 54 str. arba BK 62 str. nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nes paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė per griežta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies bei dydžio ir mano, jog paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei pakankamai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. R. B. motyvus, kad jo nusikalstama veika buvo trumpalaikio, lengvabūdiško ir neapgalvoto poelgio pasekmė, kuri nesukėlė jokių skaudžių pasekmių, paneigia liudytojų E. J., M. R., R. D., nuteistojo M. K. parodymai, iš kurių matyti, jog tai nebuvo atsitiktinis nusikaltimas, jog jiems buvo žinoma ir jie yra anksčiau įsigiję iš R. B. narkotinės medžiagos. Tai, kad jo platinama narkotinė medžiaga pavojinga ir negali būti laikoma, kaip teigia R. B. kanapės pakaitalu, matyti iš specialisto išvados, nes yra priskirta sintetinių kanabinoidų darinių grupei, o draudžiami nedidelis, didelis ir labai didelis MAM-2201 kiekiai yra atitinkamai ne daugiau kaip 0,005g, 05g ir 2,5g, kas parodo jos didelį pavojingumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis niekur nesimoko, nedirba, neturi legalių lėšų pragyvenimui. Anksčiau R. B. neteistas, tačiau nustatyta, jog R. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismo paskirta sankcijoje numatyta minimali bausmė yra pagrįsta ir dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nuteistajam taikyti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę, o vien tai, kad nuteistasis gailisi, negali būti prioritetas prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo prašymas skirti švelnesnę bausmę neatitiktų bausmės paskirties, numatytos BK 41 str. 2 d., ir tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.