Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-5803-841/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
e2-5803-841/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02181-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Atsakovas
G. A., A. K.
Trečiasis asmuo
I. S.
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5803-841/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02181-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovo atstovui A. B.,atsakovui G. A., jo atstovei advokatei I. P.,trečiajam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, G. A. dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. A. ir A. K. prašydamas: laikinai apriboti tėvo valdžią G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) Šiauliai, sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžią A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės A. K. išlaikymą sūnui A. A. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo G. A. išlaikymą sūnui A. A. po 50,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti rūpintojai I. S.; nustatyti A. A. gyvenamąją vietą I. S. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad šeima nuo 2012 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeima turi tris vaikus. Vaiko A. A. motina A. K. su dukromis gyvena J. K., yra visiškai nusišalinusi nuo berniuko gyvenimo. Vaikui nustatyta laikinoji globa po to, kai jis sužalojo tėvą G. A.. Tėvas neužtikrina specialiųjų poreikių turinčio vaiko priežiūros, turi problemų dėl priklausomybės alkoholiui, neturi nuolatinio darbo, gyvenamosios vietos, tačiau ryšys tarp tėvo ir vaiko yra nenutrūkęs. Duomenų, kad susidariusi situacija gali keistis nėra, todėl prašo motinos valdžią apriboti neterminuotai, o tėvo valdžią terminuotai, iš motinos priteisti 150,00 Eur, o iš tėvo 50,00 Eur vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė jog nėra pagrindo laikinai apriboti tėvo valdžią sūnaus A. A. atžvilgiu. Nuo 2012 m. tėvas vienas augina psichinę negalią turintį sūnų. Motina su dukromis gyvena J. K., sūnumi visiškai nesirūpina. Atsakovas yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, tačiau dėl sveikatos problemų negali dirbti bet kokio darbo. Pragyvena iš gaunamų nedarbingumo ir kitų socialinių išmokų, bei atlygio už atsitiktinius darbus. Nuosavo būsto neturi, tačiau turi sutikimą jam išnuomoti butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur šiuo metu gyvena vaikas su rūpintoja, kur reikės sumokėti tik už komunalines paslaugas. Su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, ligos paūmėjimo metu turi įgūdžių kaip sūnų nuraminti, jei to nepavyksta, žino kur kreiptis pagalbos.

A. A. Kairienei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo I. S. teismo posėdžio metu siūlė ieškinio dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo netenkinti. Nurodė, kad yra paskirta A. A. laikinąją rūpintoja. Jos teigimu, vaikas labai pasiilgsta tėvo, su juo nuolat bendrauja telefonu, be to, tėvas beveik kasdien jį lanko. Tėvas sūnui duoda pinigų, nuperka maisto produktų. Kai sūnus gulėjo ligoninėje, tėvas taip pat jį nuolat lankė. Tarp tėvo ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl netikslinga laikinai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai G. A. ir A. K. yra nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (33 b.l.). G. A. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (34 b.l.). Vaikas auga kartu su tėvu G. A., motina A. K. su kitais dviem vaikais A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išvykusi į J. K. (36 b.l.). Šeima nuo 2012-08-03 Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A-824 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2019-06-10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažymoje Nr. 6-341 nurodoma, kad socialinio darbo su šeima metu ugdomi G. A. socialiniai įgūdžiai, jis geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kreipiasi į juos iškilus sunkumams, stengiasi tinkamai auginti vidutinę proto negalią turintį sūnų (10 b.l.). 2019-10-21 vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos akte nurodoma, kad vaiko tėvui patekus į gydymo įstaigą, vaikas paliktas be priežiūros (40-41 b.l.). 2019-10-22 Šiaulių (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos rašte nurodoma, kad vaiku A. A. rūpinasi jo tėvas G. A.. Nurodoma, kad vaiko tėvas domisi sūnaus ugdymu, dalyvauja tėvų susirinkimuose, bendruomenės šventėse (43 b.l.). 2019-10-23 buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. 2019-10-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, nustačius grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui, buvo leista paimti A. A. iš vaiko tėvo G. A., nes tėvas buvo pristatytas į gydymo įstaigą dėl akies sužalojimo ir negalėjo pasirūpinti sūnumi (7-9 b.l.). Vaiko laikinąja rūpintoja paskirta I. S. (67 b.l.). Nuo 2018-07-02 šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, pagal jį teikiama socialinė pagalba (11-19 b.l.). 2020-01-27 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nenustačius, kad tėvas naudoja smurtą vaiko atžvilgiu (20-26 b.l.). Motinos A. K. paaiškinime nurodoma, kad ji gyvena J. K., sūnaus A. A. yra nemačiusi tris metus (28 b.l.). 2020-01-20 globojamo vaiko aplankymo akte užfiksuota, kad vaikas visą savaitę gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini) specialioje mokykloje, o savaitgalį būna pas rūpintoją. Vaikas ilgisi tėvo, laukia susitikimų su juo. Vaiko tėvas bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima jų pagalbą, ilgisi sūnaus (29-32, 74 b.l.). G. A. kas mėnesį gauna 130,32 Eur netekto darbingumo pensiją (37 b.l.). Vaikui A. A. nustatytas vidutinis neįgalumas (39 b.l.). 2020-04-08 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų pažymoje nurodoma, kad G. A. domisi vaiko ugdymo procesu, lanko vaiką pas globėją, rodo iniciatyvą dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, stengiasi gerinti gyvenimo sąlygas (76-77 b.l.). Iš medicininių dokumentų matyti, kad vaikui A. A. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, gydymo trukmė iki gyvenimo pabaigos (65 b.l.). Respublikinės priklausomybių ligų centro pažymoje nurodoma, kad G. A. laikotarpiu nuo 2019-12-03 iki 2019-10-10 gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (75 b.l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė A. K. su dukromis jau apie aštuonerius metus gyvena J. K. ir yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus A. A. priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti. Taigi atsakovė A. K. dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi A. A., jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydama ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neterminuotai.

Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė A. K. neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. A.. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė J. K. viena išlaiko dukras A. A. ir A. A., neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad iš atsakovės A. K. jos nepilnamečio sūnaus A. A. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistino išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią teismas gali apriboti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, kad po vaiko laikinosios rūpybos nustatymo pas rūpintoją I. S., atsakovas beveik kasdien lankė sūnų, nuolat su sūnumi bendravo telefonu, duodavo jam pinigų, nupirkdavo maisto produktų. Kai vaikas dėl pablogėjusios sveikatos gulėjo ligoninėje, jį tėvas nuolat lankė. Nepilnametis A. A. nuo pirmadienio iki penktadienio būna (duomenys neskelbtini) „specialioje mokykloje. Šios ugdymo įstaigos pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas ilgisi tėvo, laukia susitikimų su juo, o tėvas domisi vaiko ugdymo procesu, dalyvauja mokyklos bendruomenės renginiuose. Be to pažymima, kad vaiko tėvas bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima jų pagalbą. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų pažymoje nurodoma, kad tėvas rodo iniciatyvą dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, stengiasi gerinti gyvenimo sąlygas. Teismo posėdžio metu rūpintoja patvirtino, kad jos darbo metu tėvas nuolat būna sus sūnumi, juo rūpinasi ir tinkamai jį prižiūri. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas po vaiko paėmimo iš šeimos ėmėsi aktyvių veiksmų sprendžiant šeimos problemas: gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, yra registruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, dalyvavo skaitmeninio raštingumo mokymuose, be to turi sutikimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. su sūnumi gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, už kurio nuomą mokėti nereiks, teks sumokėti tik už komunalines paslaugas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius bylos šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas nėra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, siekia spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, jo emocinis ryšys su vaiku yra labai glaudus, vaiko ligos paūmėjimo laikotarpiais jis turi įgūdžių kaip sūnų nuraminti, jei to nepavyksta, žino kur kreiptis pagalbos, be to noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, deda pastangas, kad gautų jo galimybes atitinkančias pajamas. Atsakovui pakanka tiek įgūdžių, tiek motyvacijos bendrauti su psichinę negalią turinčiu vaiku, juo pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Pažymėtina, kad tėvas su vaiku praleidžia tik savaitgalius ir atostogas, nes A. A. nuo pirmadienio iki penktadienio mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) specialioje mokykloje.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo terminuotai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl ieškinys šioje dalyje ir dėl su tuo susijusių reikalavimų, netenkintinas.

Nepilnamečiui vaikui teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavestina tvarkyti vaiko tėvui G. A..

Sprendimo dalys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nukreiptinos vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 88, 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistino išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti G. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gražina Mataitienė