- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- eI-1289-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04129-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. H. J. H. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. J. H. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. H. J. H. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (15/6-2) 00001 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui S. H. J. H. R., panaikinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo bylą iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 19 d. parengė išvadą Nr. (15/6-7)-13PR-37RN „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo I. R. piliečiui S. H. J. H. R.“, kurios pagrindu 2015 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą suteikti jam papildomą apsaugą. Pareiškėjo teigimu, papildoma apsauga jam buvo suteikta tuo pagrindu, kad dėl jo darbo policijoje jam kilo realus pavojus jo sveikatai bei gyvybei iš I. ir S. veikiančios grupuotės „duomenys neskelbtini“, kuri laikoma atsakinga už bendruomenių, politinių ir religinių lyderių, vyriausybės darbuotojų, policininkų ir specialistų tikslinius žudymus ir grobimus.
Migracijos departamentas 2017 m. liepos 24 d. parengė išvadą Nr. (15/6-7)14PR-4RN „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo I. R. piliečiui H. R. S. H. J.“. Šios išvados pagrindu Migracijos departamentas 2017 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)21PR-4, kuriuo nusprendė panaikinti jam papildomą apsaugą. Šį sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga, o būtent į tai, kad jis gali apsigyventi I. R. K. autonominėje srityje, kurioje jam negrėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl konflikto, vykstančio I. R. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. birželio 12 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu atsakovas panaikino jam išduotą leidimą gyventi, galiojantį iki 2019 m. gegužės 8 d. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos valstybe, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra neproporcingas ir suvaržo jo teises. Pareiškėjo teigimu, su Lietuvos valstybe jį sieja glaudus ekonominis bei socialinis ryšys. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad jis Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvena beveik ketverius metus, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), mokosi kirpėjo profesijos. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje užmezgė socialinius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, ketina sudaryti santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Dėl šių aplinkybių mano, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimas į Iraką būtų neproporcinga našta, teisėtų lūkesčių pažeidimas (el. byla, I tomas, 17-21 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)12PR-37 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo I. R. piliečiui S. H. J. M. R.“. Migracijos departamentui 2017 m. gegužės 8 d. priėmus sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojo iki 2019 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 24 d. priėmė spendimą Nr. (15/6-7) 21PR-4, kuriuo panaikino pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. 2018 m. spalio 10 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl papildomos apsaugos panaikinimo buvo atmestas ir paliktas galioti Migracijos departamento 2017 m. liepos 24 d. sprendimas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Atitinkamai, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas tuo pagrindu, kad įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo atsižvelgti į jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindų sąrašas ir pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti bent vieną iš Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo konkrečiu pagrindu. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsniu, tvirtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, o pareiškėjo skunde nurodyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai savaime nesudaro pagrindo leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
Migracijos departamento manymu, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimas į I. R. būtų jam neproporcinga našta, yra teisiškai nereikšmingi, nes skundžiamu sprendimu pareiškėjo išsiuntimo ir grąžinimo į kilmės valstybę klausimas nebuvo sprendžiamas.
Migracijos departamento tvirtinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis (el. byla, I tomas, 25-28, 37-40 puslapiai).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (15/6-2) 00001 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui S. H. J. H. R., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė I. R. pilietį S. H. J. H. R., gim. (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 1). Tą pačią dieną užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 2, 3).
Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)12PR-37 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo I. R. piliečiui S. H. J. H. R.“ (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 75,76).
Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2017 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 132 -137). Migracijos departamentas 2017 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą užsieniečio prašymą patenkinti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 136).
Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalimi, pradėjo pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą, apie kurią pareiškėją informavo 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (15/3-13)10K-15860 ((prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 141). Migracijos departamentas 2017 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)21PR-4, kuriuo nusprendė panaikinti papildomą apsaugą I. R. piliečiui S. H. J. H. R. Šį sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, o būtent į tai, kad jis gali apsigyventi I. R. K. autonominėje srityje, kurioje jam negrėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl konflikto, vykstančio Irako Respublikoje (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 168, 176).
Migracijos departamento 2017 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (15/6-7)21PR-4 pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. birželio 12 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 180-182, 190-193). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 205-210).
Migracijos departamentas 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-2) 00001 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui S. H. J. H. R., panaikinimo“, kuriuo nusprendė panaikinti I. R. piliečiui S. H. J. H. R., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. gegužės 8 d. (prieglobsčio bylos Nr. IRQ 0057, b. l. 214-215, 217-218). Šį sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir 51 straipsnio 4 dalimi.
Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga.
Byloje ginčo, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2019 m. gegužės 8 d., buvo išduotas papildomos apsaugos pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nėra. Šalys pripažįsta, kad pareiškėjui suteikta papildoma apsauga panaikinta ir Migracijos departamento 2017 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (15/6-7)21PR-4, kuriuo pareiškėjui panaikinta papildoma apsauga, yra įsiteisėjęs.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, Įstatymu suteiktų įgalinimų neviršijo (Įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis.
Pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys sudarytą santuoką, profesinio mokymo sutartis, dvišalė sutartis, Migracijos departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimo teisėtumo nepaneigia (el. byla I tomas 46-47, 48, 49-52 puslapiai).
Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo socialinių ryšių nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, nes skundžiamu sprendimu poveikio priemonės numatytos Įstatymo 125 straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnyje, pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos nebuvo. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos atsižvelgti į aplinkybes, nurodytas Įstatymo 128 straipsnyje.
Migracijos departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (15/6-2) 00001 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui S. H. J. H. R., panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. H. J. H. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.