Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams A. P., V. P. ir Š. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja O. R. pateikė paaiškinimus raštu, ir nurodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tačiau tai galėjo būti 2019 m. birželio 7 d. Grįžusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo sudrėkusius kilimus, išsipūtusį parketą ir lubų apdailą, nuo lubų buvo nukritusios medinės dekoracijos, koridoriuje esantys šviestuvai buvo pilni vandens, neveikė elektra. Apie šį įvykį O. R. nedelsdama pranešė draudimo bendrovei, kurioje buvo apdraudusi butą. Atvykęs draudimo bendrovės atstovas butą apžiūrėjo, nufotografavo, užpildė reikiamus dokumentus. Jai buvo išmokėta draudimo išmoka dėl padarytos žalos turtui.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, jį po tėvų mirties atsakovė paveldėjo kartu su broliais – kitais atsakovais. Su nukentėjusio buto savininkais ji nebendravo, niekas atsakovams apie įvykį nepranešė, nors namo administratoriaus pirmininkei jos telefono numeris yra žinomas. Tačiau net namo administratorius apie jokias avarijas nebuvo informuotas. Atsakovų bute jokios žalos dėl užliejimo jie nepastebėjo, nebuvo jokių avarijos ar vandens pratekėjimo požymių. Apie įvykį sužinojo tik paštu gavusi draudimo bendrovės pretenziją.

Byla nagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant, kadangi ieškovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiaisįrodymais, nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. ieškovė O. R. išmokėjo 1 856,13 Eur ir 24 Eur draudimo išmokas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėja O. R. 2019 m. birželio 11 d. ieškovei pranešė apie 2019 m. birželio 7 d. jos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo padarytą žalą. Draudėja nurodė, kad grįžusi po savaitės rado aplietą butą – sugadintos grindys, lubos, parketas, koridoriuje lempa, elektros instaliacija. Nurodė, kad galimai apliejo kaimynai iš 5 aukšto. 2019 m. birželio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovas surašė Defektinį aktą (draudimo liudijimo Nr. 710-301-30776), žalos Nr. 30776-0302-1-001. Apžiūros metu nustatė, kad koridoriuje sulieti du grindų kilimėliai (reikalingas valymas). Apibūdinant įvykio aplinkybes ir priežastis nurodyta, kad butas aplietas iš aukščiau esančių patalpų.

Draudimo liudijimas ar draudimo sutartis tarp ieškovės ir draudėjos O. R., kuria remiantis buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kokiu laikotarpiu, į bylą nepateikti. Atsakovai draudimo sutarties sąlygų ar jos sudarymo fakto neginčija.

Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl patalpų užliejimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl padarytos žalos fakto, tačiau byloje kilo ginčas dėl už padarytą žalą atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovų sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, o deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-534-611/2016).

Ieškovė įrodinėja, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinio vieta buvo atsakovams priklausantis butas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini),užliejimo židinio vietą, rėmėsi duomenimis, kad atsakovų butas yra aukščiau nei užlietas butas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė nepateikė.

Atsakovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie užpylimą nieko nežinojo, nei jos, nei kitų atsakovų bute 2019 m. birželio 7 d. nebuvo, vėliau, atvykus į butą, jokio vandens išsiliejimo ar avarijos požymių nebuvo. Iš karto po įvykio į ją niekas nesikreipė, todėl tik po tam tikro laiko, gavusi laišką iš ieškovės dėl žalos, sužinojo apie šį tariamą įvykį. Bendrijos pirmininkė atsakovės apie įvykį taip pat neinformavo, nors turi atsakovės kontaktus. Pažymėjo ir tai, kad neseniai buvo atlikta namo renovacija, buvo keičiami vamzdynai, radiatoriai, atsakovė bendrauja su bendrijos pirmininke, apmoka buto sąskaitas, todėl įvykus užliejimui, buvo galimybė ją informuoti.

Liudytojos O. R. nuomone, kurią ji išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose teismui, žala galėjo kilti iš virš jos buto esančių butų.

Teismas pažymi, kad ieškovės atstovui 2019 m. birželio 11 d. apžiūrint aplietas patalpas ir surašant defektinį aktą, apipiltų patalpų savininkė nurodė, kad dėl įvykio niekur nesikreipė, iš kur galėjo būti aplietas butas, nežino. Nurodytas namo pirmininkės telefonas. Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad apie užpylimą namo administratoriui ar avarinei tarnybai nepranešta. Nors vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys arba kad avarijos dieną ar 2019 m. birželio 11 d. ieškovės atstovui apžiūrint patalpas buvo bandoma susisiekti su atsakovais, siekiama patekti į jiems priklausantį butą.

Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovams priklausančiame bute būtų netinkamai eksploatuojami vandens ar kiti įrenginiai, kurie būtų galėję tapti žalos priežastimi, tai yra, kad iš atsakovams priklausančio buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trūkumų. Nepaneigti atsakovės paaiškinimai, kad visi buitiniai prietaisai bute buvo išjungti iš elektros tinklo, vandens kranai buvo užsukti, kadangi bute niekas negyvena.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ikiteismine tvarka nesiaiškino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį ar namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių dėl paaiškinimų, ar negalėjo avarijos vieta būti bendrojo naudojimo vamzdynai, ar kiti butai, esantys aukščiau nei atsakovų butas, bet taip pat esantys virš aplieto buto, ar tuo metu name nevyko kiti darbai, kurie galėtų būti susiję su įvykusia avarija bute, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktose nuotraukose vandens pratekėjimo šaltinis neužfiksuotas. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš atsakovams priklausančio buto.

Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateiktoje sąmatoje užfiksuoti buto remonto darbai, siekiantys beveik 2 000 Eur, nors defektiniame akte ieškovės atstovas, fiksuodamas įvykį ir padarytą žalą, nustatė, kad apipilti tik koridoriuje esantys du kilimėliai, kurių valymo kaina pagal sąmatą 24 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis sudaryta beveik 2 000 Eur vertės sąmata, todėl ieškovės apskaičiuotos žalos dydis yra nepagrįstas. Lokalinė sąmata, neužfiksavus realiai padarytos žalos fakto, aplinkybių, apgadinto turto pažeidimų, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės reikalaujamos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip draudikui, nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodyti, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo – profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekdama įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovams priklausančių patalpų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovų butas yra aukščiau nei aplietas butas, (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovų buto atsakomybės ribose. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktą, užliejimo šaltinį, teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik draudėjos O. R. pranešime apie 2019 m. birželio 7 d. įvykusią žalą bei 2019 m. birželio 11 d. defektiniame akte, kuris taip pat užpildytas remiantis tik draudėjos paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis ir ta aplinkybe, kad atsakovų butas yra aukščiau, nei aplietas butas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovų buto atsakomybės ribose, taigi jie ir neturi pareigos atlyginti žalą. Kaip jau minėta, ieškovė neįvykdė pareigos pateikti įrodymus, kad butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

Pagal byloje pateiktą Pinigų priėmimo kvitą nustatyta, kad būtent atsakovė V. P. apmokėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atmetus ieškinį, jos patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, priteisti 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. P.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.