Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. ir jo atstovui advokatui Andriejui Melkovui, nukentėjusiesiems L. D., D. D., A. D., S. Č., išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. lapkričio 14 d. apie 19.05 val. Taikos g. ties Lūžių gatve, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sugadinti 3 automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127,128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir nurodė, kad kaltas dėl automobilių apgadinimo, tačiau nevengė atsakomybės už padarytą pažeidimą, tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad eismo įvykio dieną vienas važiavo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suskambo telefonas, kuris nukreipė jo dėmesį, automobilio greitis nebuvo didelis, tačiau buvo posūkis prie sankryžos ir jis atsitrenkė į automobilį Toyota Avensis. Apžiūrėjo apgadintą svetimą automobilį, apie pusvalandį palaukęs automobilio savininko ir jo nesulaukęs, nusprendė, kad policijos pareigūnų kviesti netikslinga, palikęs apgadinto automobilio Toyota savininkui du raštelius (vieną ant priekinio stiklo, kitą prie vairuotojo durelių) su savo kontaktiniu telefonu, kad vėliau sudaryti eismo įvykio deklaraciją ir nuėjo namo. Tačiau susinervinęs paliko savo telefoną (iphone) mašinoje, ir tik kitą dieną pastebėjo praleistą skambutį. Su nukentėjusiuoju susitiko kitos dienos rytą apie 11-12 val., užpildė deklaraciją. Kad eismo įvykio metu buvo apgadintas dar kitas automobilis Opel Astra suprato kai važiavo pro ją, nes ant automobilio buvo paliktas policijos pranešimas. Tada jis paliko raštelį ir ant minėtos mašinos, kad automobilio savininkas su juo susisiektų, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nurodė, kad po eismo įvykio savo automobilį pastatė prie namo, maždaug 100 metų atstumu nuo sugadintų automobilių. Paaiškino, kad su automobilio Opel Vectra savininku nebendravo, nes apie šį sugadintą automobilį sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga. Nurodė, kad po eismo įvykio jis buvo namie, telefoną buvo pamiršęs savo automobilyje ant priekinės sėdynės, ir tik kitos dienos ryte rado praleistus skambučius. Patvirtino, kad į bylą pateiktas raštelis dėl automobilio sugadinimo jo rašytas ir buvo paliktas ant sugadinto automobilio. Taip pat nurodė, kad turi grožio salonus, soliariumo studijas įvairiuose miestuose, darbo reikalais važinėja po visą Lietuvą, susitinka su klientais. Turi senyvo amžiaus tėvą, kuris gyvena kitame miesto gale, jį reikia reguliariai lankyti, bei jo brolis turi 7 vaikus, kuriuos jis padeda prižiūrėti. 2015-03-26 teismo posėdžio metu A. S. papildomai nurodė, kad atsitrenkęs į kitą automobilį, išlipęs jį apžiūrėjo, matė, kad ji apgadinta - apgadintas bamperis. Automobilio Toyota Avensis jis neapžiūrėjo iš visų pusių, nes smūgis nebuvo stiprus, jis negalvojo ir nepastebėjo, kad šis automobilis atsitrenkė dar į kitą automobilį, o šis savo ruožtu į sekantį. Mašinoje belaukdamas savininko prasėdėjo apie 30-40 min., tada paliko raštelį ir išvažiavo. Prašė atsižvelgti, kad jis nesiekė po eismo įvykio pasislėpti, neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, prašė bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti, arba skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. Č. paaiškino, kad A. S. pažįsta iš matymo, kai pildė deklaraciją. Parodė, kad su savo automobiliu Opel Astra važinėja retai, mašina stovėjo priparkuota Taikos gatvės pabaigoje prie šaligatvio dešinėje pusėje. Eismo įvykis buvo penktadienį, o mašinos ja prireikė tik pirmadienį, ir tik kai norėjo dėti į automobilio bagažinę daiktus, pastebėjo, kad ji neatsidaro. Tada prie automobilio durelių rado A. S. raštelį, skambino jame nurodytu numeriu, tačiau jis neatsiliepė. Dar rado ir policijos paliktą raštelį. Antradienį nuvažiavo į policiją, kur jo automobilis buvo nufotografuotas. Trečiadienį rado pakartotinį S. raštelį, kad jam paskambinti. Tada jis jam paskambino, susitiko ir užpildė deklaraciją. Vėliau jam buvo pranešta, kad sudaryta eismo įvykio deklaracija yra negaliojanti, nes įvykis deklaruotas policijoje. Jo mašinai buvo atšokusios plastmasinės dalys, neatsidarė bagažinės dangtis, priekyje nežymūs apgadinimai – įbrėžimai, kiek įlenktas priekinis bamperis. Nurodė, kad apžiūrint savo automobilį, neatkreipė dėmesio koks stovėjo automobilis prieš jo automobilį. Jo automobilis šiuo metu suremontuotas, papildomai dar mokėjo tik 30 litų už dešinio posūkio pataisymą, žala neatlyginta. Apžiūrint automobilį iškart pastebėjo, kad neatsidaro mašinos bagažinės dangtis. Pretenzijų autoįvykio kaltininkui A. S. neturi.

Apklaustas kaip nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad jis naudojasi jo uošviui priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas Taikos g., Vilniuje. Ryte išėjęs į balkoną pamatė, kad į jo automobilį atsirėmęs automobilis Opel, mėlynos spalvos. Jo mašina po eismo įvykio buvo kiek apibraižyta, tačiau negalėjo nurodyti kokia žala padaryta jo automobiliui, nes automobilio bamperis buvo sulaužytas anksčiau, buvo kiti įbrėžimai, todėl negali pasakyti ar apibraižymai ant jo automobilio yra šio eismo įvykio padarinys. Avarijos kaltininko neieškojo, nes patys policijos pareigūnai nebuvo jo dar radę. Automobilis neremontuotas, į draudimo bendrovę nesikreipė, pretenzijų avarijos kaltininkui neturi.

Apklausta kaip nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad A. S. pažįsta iš matymo, nes pildė eismo įvykio deklaraciją. Nurodė kad eismo įvykio dieną grįžusi iš darbo pastatė savo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė leistinoje vietoje netoli šviesoforo. Jos sūnus vakare planavo kažkur važiuoti su automobiliu, ir nuėjęs prie automobilio apie 22 val. pamatė, kad jis apdaužytas. Sūnus taip pat atnešė raštelį, kurį rado ant automobilio, kuriame buvo atsiprašoma už apgadintą automobilį, nurodytas telefono numeris, vardas, Tiek ji, tiek sūnus skambino nurodytu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Sūnus taip pat nurodė, kad jai priklausantis automobilis nuo smūgio į jį atsirėmė dar į kitą automobilį. Apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, kuri atvyko po kokių dviejų valandų, įformino eismo įvykį. jos nuomone, policijos pareigūnai taip pat skambino raštelyje nurodytu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Su A. S. ji susitiko kitos dienos ryte, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jos automobilis sutaisytas, draudimo bendrovės paskaičiavimais jos automobiliui padaryta virš 2000Lt žala.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai L. D., tačiau jis važinėja su minėtu automobiliu, bei pildė eismo įvykio deklaraciją po įvykio. Nurodė, kad eismo įvykio išvakarėse automobilis buvo paliktas apie 19 val. taikos gatvėje. Vakare, apie 23 val., jis turėjo važiuoti automobiliu, ir nuėjęs prie automobilio pamatė, kad jų mašina stovi per arti kitų automobilių, mašinos galo šonas buvo įlenktas, ant automobilio rado raštelį, su telefono numeriu, atsiprašymu bei pažadu atlyginti žalą. Jis paskambino raštelyje nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, todėl jis po kokių 10 minučių iškvietė policijos pareigūnus, kurių jis laukė apie 3 valandas, atvykus pareigūnams dar kartą skambino S., tačiau jis ragelio nekėlė. Policijos pareigūnams jis parodė paliktą raštelį, jis buvo paimtas forminant eismo įvykį. Sekančios dienos rytą jo mama paskambino A. S., susitiko. Taip pat nurodė, kad prieš jo automobilį stovėjo tamsiai mėlynos ar juodos spalvos automobilis, universalas. Jis atitraukė savo automobilį, mašinos priekiniai numeriai buvo sulamdyti, kitų automobilių jis neapžiūrinėjo, tai darė policijos pareigūnai. Jo mašina buvo tarp mašinų, priekyje stovėjusio automobilio galinis numeris irgi buvo aplamdytas, jis taip pat buvo atsirėmęs į kitą automobilį, stovintį į jį priekiu. Nurodė, kad mamos automobilis buvo draustas ir draudimas atlygino žalą, tačiau kokio dydžio žala kompensuota negali nurodyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad budėjimo metu dirbo su pareigūnu T. U. ir gavo pranešimą, kad Taikos gatvėje įvyko eismo įvykis. Pareigūnams atvykus, juos pasitiko vieno automobilio vairuotojas, kuris rado savo apgadintą automobilį, kuris nuo smūgio pariedėjo ir apgadino dar kitus automobilius, kuris nurodė, kad rado raštelį, kur nurodytas kaltininko telefonas. Vairuotojas minėjo, kad kelias valandas bandė priskambinti kaltininkui, tačiau nepavyko. Buvo įformintas eismo įvykis, dar dviem automobilių vairuotojams palikti pranešimai atvykti į KPV. Vėliau paieškos skyriaus pareigūnai išieškojo iš įvykio vietos pasišalinusių kaltininkų. Taip pat nurodė, kad prie apgadinto automobilio buvo paliktas raštelis su kontaktais, tokių atvejų kai kaltininkai palieka raštelius pasitaiko gan dažnai, tačiau KET taisyklės griežtai numato, kad nesant savininkui, apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Pareigūnams apžiūrint apgadintus automobilius, iš apgadinimų aukščio, pobūdžio buvo padaryta išvada, kad visi automobiliai buvo apgadinti vieno eismo įvykio metu, visi eismo įvykio metu apgadintų automobilių sužalojimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose.

Byloje esančios BITR ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014 m. lapkričio 15 d., 00.51 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pranešimas, kad pranešėjas pakartotinai kviečia, nes rado apgadintą savo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas apgadino nežino, rado lapelį su telefono numeriu, tačiau juo niekas neatsiliepia (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulio E. P. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. lapkričio 15 d. jam patruliuojant su vyr.patruliu T. U., apie 00.51 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Taikos- Lūžio gatvėje įvykęs eismo įvykis. Pareigūnams atvykus į vietą, juos pasitiko automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. D., kuris paaiškino, kad paliko savo automobilį stovėti Taikos – Lūžių g., ir atėjęs rado apgadintą savo automobilį bei už automobilio valytuvo paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad jo automobilį apgadino Aleksandras, bei nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Toyota automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jis nuo smūgio atsitrenkė į prieš jį stovintį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Abiejų Opel vairuotojų surasti nepavyko, todėl jiems buvo palikti šaukimai atvykti į KPV. Įvykio metu buvo apgadinti visi automobiliai (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – Taikos - Lūžių g., Vilniuje, taip pat nurodytas automobilių TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, bei minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai. Automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis; OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis ir užpakalinis bamperiai; OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 5,6).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo D. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 15 d., apie 17.40 val. paliko automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. D., Taikos gatvėje ir atėjęs prie mašinos apie 22.50 val. rado ją sudaužytą,. Už automobilio valytuvo rado užkištą lapelį, kuriame nurodytas vardas Aleksandras ir telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškinimu, kad atsiprašoma ir susisiekus yra sutinkama užpildyti įvykio deklaraciją. Daug kartų skambino nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsakė (b.l. 8 ).

Byloje pateiktas raštelis, kuriame nurodyta „Apgadinome Jums bamperį, atsiprašome. Pasiruošę užpildyti įvykio deklaraciją ir atlyginti nuostolius. Aleksandras. (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 7).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo A. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 13 d. maždaug apie 16.00 val. Taikos gatvėje paliko stovėti automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atėjęs ryte 2014 m. lapkričio 14 d. apie 8.30 val. rado į jo automobilio galinį bamperį atsitrenkusį automobilį Opel. Už automobilio stiklo rado paliktą policijos šaukimą atvykti į PK (b.l. 9).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo S. Č. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 15 d. apgadinti jo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniai bamperiai, neatsidaro bagažinė. Apie šį įvykį daugiau nieko paaiškinti negali, nes pats įvykio nematė (b.l. 10).

2014 m. lapkričio 26 d. S. Č. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d vakare pastebėjo, jog neatsidaro automobilio bagažinė ir pagadinta automobilio galinė dalis. Rado pranešimą iš policijos ir telefono numerį, kad susisiektų su vairuotoju dėl deklaracijos užpildymo. 2014 m. lapkričio 18 d. atvyko į policiją ir vakare bandė su vairuotoju Aleksandru, tačiau jis skambutį atmetė. Vėliau kitą dieną ar dar vėliau, dar kartą paskambino Aleksandrui ir sutarė užpildyti deklaraciją, kurią užpildė 2014 m. lapkričio 23 d. Kad apgadintas jo automobilio priekis jis nepastebėjo (b.l. 11).

A. S. 2014 m. lapkričio 20 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 14 d., apie 19.05 val., jis vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo sukant sankryžoje į kairę atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Avensis. Apžiūrėjęs automobilį, nusprendė palaukti Toyota automobilio savininko, ir jo nesulaukus, maždaug po 30 min. parašė 2 raštelius su savo kontaktais, kuriose nurodė save kaip kaltininką ir paliko savo telefono numerį, kad Toyotos savininkas galėtų su juo susisiekti ir užpildyti įvykio deklaraciją. Buvo tikras, kad policijos kviesti nebūtina, nes automobilis Toyota buvo dažnai matomas, žinojo, kad tai kaimynų automobilis. Dėl nervinės įtampos po avarijos pamiršo telefono aparatą savo automobilyje, todėl į Toyota savininko skambutį atsiliepė tik kitos dienos ryte, kai pastebėjo, kad namie nėra telefono. Susitikęs su Toyota savininke, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jis jos teiravosi, ar buvo apgadintas dar kokia nors transporto priemonę, ir ji atsakė, kad nepastebėjo kitai mašina padarytų nuostolių, todėl įvykio deklaracijoje nurodė, kad nukentėjo tik jos ir jo automobilis. Vėliau važiuodamas pro įvykio vietą, pastebėjo policijos raštelį ant priekinio automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo, todėl suprato, kad vis dėlto buvo apgadintas dar vienas automobilis. Nurodė, kad po įvykio paliko du raštelius su savo kontaktais ant Opel, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo, tačiau iki šiol nesulaukė šio automobilio savininko skambučio,, kad galėtų užpildyti įvykio deklaraciją. Paaiškinime taip pat nurodė, kad neturėjo jokių ketinimų išvengti atsakomybės, paliko savo kontaktus, ilgai laukė automobilyje kol ateis Toyota savininkas, daug kaimynų matė šį įvykį. Iš įvykio vietos išvažiavo todėl, kad buvo labai susinervinęs ir buvo tikras, kad susitikęs su kaimynais užpildys eismo įvykio deklaracijas. Vėliau pagalvojo ir suprato, kad jo elgesys gali kelti daug įtarimų, tačiau tikisi, kad faktas, kad eismo įvykio vakarą nuo 17.05 iki 18.50 val. jis buvo grupiniame jogos užsiėmime, kuriame dalyvavo apie 15 žmonių, kurie galėtų patvirtinti, kad jis minėtą dieną tikrai nebuvo vartojęs jokių svaigalų. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio ir pasiruošęs atlyginti visus nuostolius (b.l. 13).

Byloje pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad įvykio data -2014-11-14, 19.06 val., vieta – Taikos g., Vilniuje, eismo įvykio metu dalyvavo transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. S.) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas S. Č.). Deklaracijoje nurodyta eismo įvykio schema susidūrimo metu, bei automobiliams padaryti apgadinimai, automobiliui Renault Espace apgadintas priekinis bamperis, automobiliui Opel Astra įlenktas galinis bamperis (b.l. 13).

Taip pat pateikta eismo įvykio deklaracija dėl 2014-11-14 eismo įvykio Taikos g., Vilniuje, sudaryta tarp Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. S. ir automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko L. D.. Deklaracijoje nurodyta eismo įvykio schema susidūrimo metu, bei automobiliams padaryti apgadinimai, automobiliui Renault Espace apgadintas priekinis bamperis, automobiliui Toyota Avensis sugadintas užpakalinis bamperis, priekinis bamperis, numeris, gali būti įlenktas kapotas (b.l. 13).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilių Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jų pobūdis, aukštis (b.l.15,16,17,18).

Byloje pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog dėl eismo įvykio automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 931,16 Eurų žala, automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 776,42 Eurų žala. Automobiliai suremontuoti, pateiktos sąskaitos- faktūros iš remonto įmonių už atliktus darbus (b.l. 31)

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tai įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiųjų L. D., S. Č., liudytojo D. D. parodymai teismo posėdžių metu, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, fotolentelės, pranešimas iš draudimo bendrovės dėl automobiliams Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, byloje ginčo dėl to nėra. A. S. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127,128 punkto reikalavimus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes eismo įvykio vietoje ant apgadinto automobilio paliko raštelį su savo telefonu, atsiprašymu, siekė geranoriškai susisiekti su apgadintų automobilių vairuotojais, sudaryti eismo įvykio deklaracijas ir jas sudarė vėliau, tokius jo parodymus teismas vertina, kaip siekį sušvelninti atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Kelių eismo taisyklių 222 punkte (redakcija galiojanti nuo 2014-10-11) nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Todėl eismo įvykio kaltininko raštelis su kontaktais ir kaltės prisipažinimu nelaikytinas aplinkybe, pašalinančią atsakomybę už padarytą pažeidimą – pasitraukimą iš įvykio vietos, tai galima traktuoti tik kaip aplinkybę, lengvinančią kaltininko atsakomybę už šį pažeidimą, kaip padėjimą išaiškinti pažeidimą. Kritiškai vertintina ir A. S. nurodyta versija, kad palikdamas raštelį dėl sugadinto automobilio, kuriame jis nurodė savo kontaktinį telefoną, jis per aplaidumą savo automobilyje paliko ir savo telefoną, apie kurį prisiminė tik ryte, t.y. siekdamas, kad nukentėję su juo susisiektų, jis tinkamai nepasirūpino būti pasiekiamu, ko pasekoje nukentėjusio automobilio vairuotojas turėjo kreiptis į policijos pareigūnus. Be to pažymėtina, kad raštelį apie tai, kad apgadino ir nukentėjusiojo S. Č. automobilį jis paliko tik po to, kai su L. D. sudarė deklaraciją bei jau buvo aišku, kad apie įvykį yra pranešta policijai. S. Č. patvirtino, kad ant savo automobilio rado ir A. S. ir policijos pranešimus. Papildomai apklaustas A. S. teigė, kad neapžiūrėjo automobilio, į kurį atsitrenkė, todėl matė tik galinėje jo dalyje esančius apgadinimus ir nematė, kad jis dar atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau iš jo paaiškinimų pirmojo teismo posėdžio metu matyti, kad jis ant L. D. automobilio paliko du raštelius – vieną už priekinio valytuvo, kitą prie priekinių durelių. Teismas mano, kad užkišant raštelį už priekinio valytuvo labai sunku yra nepastebėti, kad automobilis yra atsirėmęs (kaip matyti iš policijos braižytos schemos) dar į kitą, priešais stovintį automobilį, juo labiau, kad tai nėra įprastas automobilių parkavimo būdas. Todėl vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – paties A. S. prisipažinimu, kad iš eismo įvykio pasišalino, jo rašytiniu rašteliu, liudytojo D. D. parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Administracinio pažeidimo protokole A. S. buvo inkriminuota, kad jis 2014 m. lapkričio 14 d. apie 19.05 val. Taikos g. ties Lūžių gatve, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo A. D. paaiškinimus, kad jam žala dėl A. S. sukelto eismo įvykio nepadaryta, kad jis negali nurodyti ar ant jo automobilio esantys apgadinimai yra šio eismo įvykio pasekmė, nes automobilis jau buvo apibraižytas, esant abejonėms ir nesant galimybei nustatyti objektyvios tiesos, iš kaltinimo pašalinamas A. S. inkriminuojamas automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

Teismo nuomone, A. S. administraciniai teisės pažeidimai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir už minėtus teisės pažeidimus jam skirtinos nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nenustatyta. Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį: padaryti 2 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, eismo įvykio metu apgadinti net 3 automobiliai, iš įvykio vietos pasišalinta, į pažeidėjo A. S. asmenybę - 39 metų amžiaus (b.l. 19), dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 23), duomenų apie teistumą nepateikta.

Teismo posėdžio metu A. S. ir jo atstovas prašė teismo nutraukti bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, arba skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėtas ATPK straipsnis numato, kad mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda gali būti skiriama arba administracinė nuobauda gali būti neskiriama atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013).

A. S. padaryti administraciniai pažeidimai pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs, jo metu buvo tik apgadinti nukentėjusiųjų L. D., S. Č. automobiliai, pažeidėjas gailisi dėl sukelto autoįvykio, pats pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė sunkių pasekmių, nepasunkino įvykio tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad A. S. yra dirbantis, pagal darbo pobūdį jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, prižiūri senyvo amžiaus tėvą, nukentėjusieji pretenzijų A. S. neturi, prašo jo griežtai nebausti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. paskiriant švelnesnę baudą ir neskiriant administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 31, 127,130, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴, 313 str. str.,

nutaria:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 100 € (šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 100 € (šimto eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.