- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1338-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02363-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4607-676/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Klaipėda“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Klaipėda“ (toliau – ir atsakovė) 1 242,63 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Ginčo namas), trūko bendrojo naudojimo vamzdis, dėl to buvo užlietas Ginčo namo butas Nr. 58. Butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 242,63 Eur draudimo išmoką buto savininkui. Remiantis ieškovės surinkta informacija, už Ginčo namo bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakinga UAB „Mano Būstas Klaipėda“, kuri yra bendrojo naudojimo vamzdžių prižiūrėtoja (administratorė). Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Net ta aplinkybė, kad ieškovė į bylą teikia UAB „Mano būstas“ teiktas pretenzijas, o ieškinį reiškia UAB „Mano būstas Klaipėda“, patvirtina, kad ieškovė neištyrė draudžiamojo įvykio aplinkybių ir nėra įsitikinusi dėl asmens, kuris turėtų atsakyti už galbūt patirtą žalą. Ieškovė tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatė žalos dydžio, taip pat neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei ADB ,,Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 1 242,63 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad būtent Ginčo namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. Namo bendrieji vamzdžiai yra priskirtini prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl būtent atsakovė turėjo organizuoti namo bendrųjų vamzdžių priežiūros bei remonto darbus, vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektui išsaugoti, jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkai privalėjo prižiūrėti namo bendruosius vandens vamzdžius. Atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė šalinti avarinio gedimo, t. y. namo vandens bendro stovo gedimo, dėl to jam trūkus buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos butui atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. Ginčo namo butui Nr. 58 padarytos žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas skundžiamame sprendime, net ir nesant byloje jokių įrodymų, kad atsakovė buvo paskirta Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, priėjo prie išvados, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymėjo aplinkybę, kad ieškovė neįrodinėja, jog atsakovė tikrai buvo paskirta Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, taip pat byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad ji niekada nebuvo paskirta Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratore, taip pat niekada nebuvo sudariusi sutarčių, kurių pagrindu jai būtų patikėtas minėto namo bendrojo naudojimo objektų valdymas, taigi akivaizdu, jog atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
7. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nuo pat ieškinio gavimo iki pat sprendimo priėmimo nebuvo nurodžiusi aplinkybių, išdėstytų apeliaciniame skunde, kad ji niekada nebuvo paskirta Ginčo namo bendrojo naudojimo objekto administratore. Atsakovė elgėsi pasyviai, neginčijo savo kaip tinkamos atsakovės statuso nagrinėjamoje byloje, tai iš esmės lėmė skundžiamo sprendimo priėmimą. Ieškovės nuomone, būtent atsakovės pasyvus elgesys ir atitinkamų duomenų nepateikimas sudarė sąlygas atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
7.2. Gavus apeliacinį skundą ir išaiškėjus aplinkybėms, kad UAB „Mano būstas Klaipėda“ nėra atsakinga už Ginčo namo administravimą, buvo nustatyta, kad Ginčo namą administruoja ir tinkama atsakove byloje turėjo būti UAB „Mano būstas Baltija“.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovės nuomone, UAB „Mano būstas Klaipėda“ procesinis elgesys laikytinas neatsakingu, nerūpestingu, todėl ji pati turi prisiimti iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes, šiuo atveju susijusias su jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ žalos, kilusios dėl Ginčo name trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio, atlyginimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės ieškinys buvo pareikštas ne tai atsakovei, nes ji nėra ir nebuvo paskirta Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu atsakovės argumentu.
11. Reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
12. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).
13. Aiškindamas ir taikydamas anksčiau minėtas teisės normas, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą, ar ji iš tiesų yra Ginčo namo administratorė (atsakovė dar atsiliepime į ieškinį pabrėžė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent UAB „Mano būstas Klaipėda“ yra Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė; ieškovė pretenziją pirmiausiai reiškė UAB „Mano būstas“, o ieškinį – UAB „Mano būstas Klaipėda“, dėl to galima spręsti, kad ieškovė nežino, kas yra Ginčo namo administratorius). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovės argumentų iš esmės nevertino, dėl jų nepasisakė, nors duomenys apie būsto administratorius yra skelbiami viešai. Iš jų matyti, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nėra Ginčo namo administratorė (žr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. AD1-2589 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos būstas LT“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ (su pakeitimais); https://teisineinformacija.lt/klaipeda/document/171569).
15. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškindamas, kas buvo tikrasis Ginčo namo administratorius, neatskleidė esminių bylos aplinkybių, dėl to ieškovei nebuvo išaiškinta teisė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu (CPK 45 straipsnis). Toks pažeidimas negali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės procesinis elgesys turėtų būti laikomas neatsakingu, nerūpestingu, todėl ji pati turi prisiimti iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes, susijusias su jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atmetamas.
17. Teisėjų kolegija, grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutaria nepasisakyti dėl anksčiau minėtų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tolesnę bylos eigą, baigtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant šalių teisę į apeliaciją ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi ir, tik pašalinus nustatytą procesinį pažeidimą, bylą bus galima išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.