Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavas, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavį, (duomenys neskelbtini), Rietave, turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, 2011-07-27 žodžiu susitaręs su T. V. dėl darbo vietos, funkcijų, gaminant padėklus, įstatymų nustatyta tvarka nepasirašęs su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, leido dirbti (mokytis) šio darbo, nepranešė VSDFV Plungės skyriui apie dirbantį T. V.. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. ir 99 str. 3 d. reikalavimus.

Atsakomybėn traukiamas A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad T. V. 2011-07-27 atėjo ryte 8 val. ir prašė darbo. T. V. pasirodė smulkaus kūno sudėjimo, todėl liepė pačiam viska apsižiūrėti bei pabandyti dirbti, o pats išvyko į Telšius. T. V. dirbti neleido, tik leido pabandyti, t.y. pakilnoti sunkius įrankius, pasižiūrėti kaip kiti žmonės dirba. Kadangi darbas yra per sunkus, todėl buvo įsitikinęs, kad T. V. jo tikrai nepadirbs, tačiau jis tą dieną po truputi bandė dirbti.

Liudininkas T. V. parodė, kad įvykio dieną norėdamas įsidarbinti važinėjosi po Rietavą. Nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini)“ jam buvo liepta pabandyti padirbti, t.y. pabandyti su specialiu šautuvu kalti padėklus, kadangi dėl šio sunkaus darbo mažai kas ilgai jį padirba. Jam šis darbas nebuvo sunkus, dirbo apie 1- 1,5 val. Kai grįžo A. G., tada jie sutarė dėl darbo. Kai atvyko Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, buvo ką tik pradėjęs dirbti.

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2011-07-27 pagal telefonu gautą anoniminę informaciją nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vykdomi rąstų pjovimo ir medienos apdirbimo bei padėklų gamybos darbai, rasti šeši darbuotojai, kurių vienas pasišalino, keturi dirbo pagal darbo sutartis ir vienas, t.y. T. V., be darbo sutarties kalė medinius padėklus.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

LR DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo darytina išvada, kad šioje byloje A. G. kaltinamas LR ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka, o taip pat leidęs dirbti asmeniui, nors teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jis verčiasi komercine veikla. Byloje neabejotinai įrodyta, kad T. V. 2011-07-27 dirbo A. G. naudai, t.y. kalė padėklus ir prisidėjo prie jų gamybos. Šio fakto, kad nors ir trumpai, tačiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. V. neneigė nei nelegalaus darbo tyrimo akte duotuose parodymuose nei teismo posėdžio metu, kad leido pabandyti dirbti pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G.. Faktiškai dirbdamas T. V. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Todėl T. V. veika laikytina įrodytas įprastinis nelegalaus darbo atvejis.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato išbandymo galimybės, nesudarius darbo sutarties. LR DK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, o 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Tai, kad darbuotojo ir darbdavio faktinės darbo sutarties dalis, jog išbandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį.

Surinkti ir ištirti įrodymai - nelegalaus darbo tyrimo aktas, T. V. parodymai, įvykio vietos fotonuotrauka, administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina A. G. padarytą teisės pažeidimą, kad atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavį, (duomenys neskelbtini), Rietave, leido dirbti nelegaliai su jo įranga ir medžiagomis jo naudai T. V., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, darbuotojui neišdavęs pastarojo tapatybę patvirtinančio dokumento, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs teritorinio VSDFV padalinio, šia veika padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str., 32 str.).

Skiriant nuobaudą A. G. teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis LR ATPK 30 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 57568. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.