Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, už kurį pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta 1000 (vieno tūkstančio) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., apie 13:05 val., Vilniaus g. 64, Zarasuose, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0.56 promilių girtumas. Taip D. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniu skundu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyriaus viršininkas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą šioje byloje, atitinkantį LR ATPK 126 str. 1 d. sankciją. Apelianto manymu D. M. administracine tvarka yra nubaustas pernelyg švelniai ir LR ATPK 30¹ str. nuostata yra pritaikyta nepagrįstai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ str. nuostatos pritaikytos pagrįstai, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 str.1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmos instancijos teismas pripažino D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 p. (dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertinant pažeidimo pobūdį (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam neblaivumo laipsniui, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė, alkoholį pažeidėjas vartojo iš vakaro, automobilį vairavo tik kitos dienos popietę, jautėsi visiškai blaivus, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai), D. M. charakterizuojančias aplinkybes (dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, studijuoja magistratūrą Vilniaus universitete, slaugo savo neįgalią močiutę S. Ž.) šis pažeidimas, lyginant su kitais tos pačios rūšies pažeidimais, yra mažiau pavojingas. Pastebėtina ir tai, kad D. M. administracine tvarka baustas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, minėtos aplinkybės rodo, kad D. M. iš esmės drausmingas vairuotojas, o šis pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir pagrįstai D. M. atžvilgiu pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei sankcijoje nustatytam minimaliam terminui – 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog D. M. pažeidime yra inkriminuojamas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, o pažeidėjo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams. Vis tik nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda pakankama nubausti teisės pažeidėją ir ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai D. M. gali būti pasiekti skiriant mažesnę, nei įstatymu numatytą nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.