- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-8723-424/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01601-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 500,83 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad tarp ieškovo ir G. K. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GJELT 2342262, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini (toliau – d. n.)). 2019-02-06 butas buvo aplietas vandeniu.. Nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl lietaus nutekėjimo vamzdžio nesandarumo. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 500,82 Eur draudimo išmoką. Atsakovas yra pastato, kuriame yra apdraustas butas, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jis turėjo pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl liūties metu esant nesandariam lietvamzdžiui, dėl vandens poveikio buvo apgadintas butas (d. n). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras. Pagal STR 11.1 p. nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Kadangi atsakovas nevykdė savo pareigų, jam tenka atsakomybė už atsiradusią žalą, kurią jis privalo atlyginti ieškovui CK 6.1015 str. pagrindu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis yra daugiabučių namų administratorius Elektrėnų savivaldybėje, paskirtas 2002-10-09 Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS-128. Tačiau vien pareiga prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsakovas negali būti laikomas atsakingu už bet kokią name kilusią žalą. Pagal 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Šių nuostatų 4.3 punkte numatyta, jog administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Butas, esantis (d. n.) galėjo būti aplietas 2019 m. vasario 4 d. įvykio metu. Tuomet atsakovo dispečerinė tarnyba gavo pranešimą iš (d. n.) gyventojo, kad šlampa koridoriaus siena. Atsakovo specialistai nedelsiant nuvyko į (d. n.) namą ir nustatė, kad vanduo į 7 buto koridorių patenka iš lietaus nuotekų vamzdyno pravedimo šachtos. Lietaus nuotekų stovas įvykio metu buvo paslėptas namo laiptinėje įrengtoje šachtoje, kuri aklinai užkalta plokšte ir stovas vizualiai nematomas. Prieiga prie stovo buvo galima tik atlikus plokščių demontavimo darbus. Atsakovo specialistai tuomet skubiai pravalė lietaus nuotekų stovą, kad vanduo galėtų laisvai ištekėti ir nustotų skverbtis į šachtą. Vėliau atidengė vamzdyną ir nustatė, kad lietaus nuotekų nuo stogo šalinimo sistemos vamzdžių sandūra tarp 4 ir 5 aukštų buvo nesandari. Bendrovės specialistai 2019 m. vasario 5 d. atliko Sodų g. 1 namo nuotekų vamzdžio remontą įdėdami įmovą ir tuo pašalindami avarijos šaltinį. Lietaus nuotekų nuo stogo šalinimo sistemos vamzdžių nesandarumas atsirado dėl stovo nusėdimo. 2019 m. vasario mėn. pirmomis dienomis dėl gausių kritulių - sniego, šlapdribos, lietaus - lietaus nuotekų vamzdyne sudarė ledukų sangrūdos, kurios užkišo vamzdį ir sulaikė jame vandenį. Didelis vandens kiekis negalėjo laisvai nutekėti, vanduo pakilo ir pro atsiradusį vandens nuotekų vamzdžių sandūros nesandarumą prasiveržė į namo šachtą, dėl to šlapo šio namo 7 ir 4 butai, galimai ir 2 butas.
Ieškovas ieškinį grindžia 2002-07-01 statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, tačiau šis panaikintas nuo 2017-01-01 ir įvykio dieną negaliojo. Atsakovas, vykdydamas namų priežiūrą, vadovaujasi Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. Dl-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017, kuris įsigaliojo 2017-01-01. Atsakovas vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti pagal gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą nurodytą reglamento 6 priede (Reglamento 99 punktas), tarp kurių - periodiški (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius) namo būklės nuolatinius stebėjimai, sezoninės apžiūros. Atsakovas šias savo pareigas vykdo tinkamai. Atsakovas, atlikdamas kasmetines namo apžiūras, tikslu nustatyti atitvarinių konstrukcijų ir vidaus inžinerinių sistemų būklę, apžiūrėjo ir įvertino (d. n.) namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus, šildymo sistemą. Tarp jų ir lietaus nuotekų sistemos vamzdynų būklę, kurią 2017 m. įvertino kaip gerą, 2018 m. - kaip patenkinamą. Apie tai pažymėta gyvenamojo namo apžiūros aktuose, 2017-05-22 apžiūros aktas Nr. 88 ir 2018-05-29 apžiūros aktas Nr. 15. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnaluose esantys įrašai patvirtina, kad periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius) atliekami namo būklės nuolatiniai stebėjimai. Namo techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad atsakovo vykdė sistemingą namo priežiūrą. Jos metu nebuvo užfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ar kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė, kuri leistų atsakovui atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant Reglamente nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Reglamentas nurodo, kad pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Aktyvius atsakovo veiksmus, vykdant (d. n.) namo priežiūrą, patvirtina ir 2018-10-15 susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog sušauktame susirinkime patalpų savininkams buvo pateiktas derinimui privalomųjų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo darbų sąrašas.
Teisės aktai nenumato pastato administratoriui pareigos ir nesuteikia teisės vykdyti bendro naudojamo objektų remonto ar rekonstrukcijos darbų savo nuožiūra. Tokie darbai susiję su finansinėmis investicijomis ir gali būti atliekami tik savininkų sprendimu. Pastebėjęs lietaus nuotekų vamzdžio nusėdima atsakovas galėjo tik informuoti savininkus apie poreikį patikrinti vamzdyno būklę, nes toks patikrinimas yra susijęs su vamzdyno šachtą dengiančios plokštės demontavimu ir jos sumontavimu atgal, kas sąlygoja savininkų išlaidas ir tokie darbai gali būti atliekami tik savininkų sprendimu.
Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.
Atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (d. n.) , bendrosios nuosavybės objektų administratorius, paskirtas 2002-10-09 Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS-128 administruoti Elektrėnų ir Kietaviškių seniūnijose esančius daugiabučius namus, kuris pagal statybos reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ yra ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninis prižiūrėtojas.
Gyvenamojo namo, esančio (d. n.), butas Nr. 2 buvo apdraustas gyventojų turto draudimu pagal ieškovo (draudiko) ir G. K. (draudėja) 2016-12-01 sudarytą draudimo sutartį Nr. GJELT Nr. 2342262.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu 2019-02-06, atsakovo teigimu - tai galėjo būti 2019-02-04 įvykio metu, apdraustas butas buvo aplietas vandeniu. Atsakovas nurodė, kad būtent 2019-02-04 iš (d. n.), gyventojo, buvo gautas pranešimas dėl šlampančios koridoriaus sienos trečiame aukšte. Atsakovo darbuotojai skubiai pravalė lietaus nuotekų stovą, kad vanduo galėtų nutekėti, o vėliau demontavę vamzdyną dengiančias plokštes, nustatė, kad vamzdžių sandūra tarp 4 ir 5 aukštų buvo nesandari. 2019-02-05 nuotekų vamzdis buvo suremontuotas. Ieškovo atstovė nurodė, kad pranešimas iš draudėjos buvo gautas 2019-02-06, todėl ši data nurodoma kaip draudiminio įvykio data. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškinyje nurodytas draudiminis įvykis įvyko 2019-02-04.
Draudikas 2019-02-13 turto apžiūros aktu konstatavo, kad bute esančiame (d. n.) vandeniu aplietos koridoriaus lubos ir sienos, svetainės lubos. Kaip matyti iš šio akto, įvykio priežastis nurodyta iš nukentėjusiojo žodžių – nesandarus lietvamzdis laiptinės sienoje, kuri ribojasi su buto koridoriaus siena.
Draudikas žalą įvertino 500,82 Eur ir 2019-02-14 išmokėjo draudimo išmoką.
CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui vietoj draudėjo įstojus į žalos santykius, tarp jo ir žalą padariusio asmens susiklosto žalos atlyginimo teisiniai santykiai.
Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.). Kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė, kuri, įrodžius kitas sąlygas, yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.266 str., numatančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimu ar dėl kitokių jų trūkumų. Pagal šią normą statinio savininkas (valdytojas) atsako ir be kaltės. Valdytojas šio įstatymo kontekste suprantamas kaip asmuo, turintis daiktines valdymo ar naudojimo teises į statinį. Tai patvirtina ir šio straipsnio 2 d., nustatanti prezumpciją, kad statinių savininku (valdytoju) laikomas asmuo, viešame registre, nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
Tačiau atsakovas nėra nei gyvenamojo namo esančio Sodų g. 1, Elektrėnuose savininkas, nei valdytojas CPK 6.266 str. prasme. Jis yra šio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės objektų administratorius ir techninis prižiūrėtojas vykdantis statybos reglamente STR 1.07.03:2017 nustatytas funkcijas. Todėl jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais.
CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Nors ieškovas atsakovo neteisėtą neveikimą grindžia nebegaliojančio 2002-07-01 statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatomis, tokios techninio prižiūrėto pareigos, kaip gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai atliekant nuolatinius stebėjimus ir periodinius stebėjimus, gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikio nustatymas, pastato defektų ir remonto darbų poreikio nustatymas numatyti ir STR 1.07.03:2017 (pvz. reglamento 87 p., 91 p., 92 p.). Pažymėtina, kad STR 1.07.03:2017 6 priedas ir jame nurodytas daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas, kuriuo remiasi atsakovas, neteko galios nuo 2018 05 08 (2018 05 03 įsakymas Nr. D1-355), todėl teismas su juo susijusių atsakovo argumentų nevertina.
Iš kasmetinių vidaus inžinerinių sistemų būklės apžiūros aktų – 2017-05-22 Nr. 88 ir 2018-05-29 Nr.15 – matyti, kad 2017 metais nuotekų ir lietaus nuotekų sistemos vamzdynų būklė įvertinta kaip gera, 2018 matais – kaip patenkinama. Kaip matyti iš gyvenamojo namo esančio (d. n.), techninės priežiūros žurnalo, atsakovas periodiškai, kas tris mėnesius vykdo gyvenamojo namo apžiūras, šalina nustatytus smulkius defektus. Namo techninės priežiūros metu 2019-01-30 buvo nustatyta, kad nusėdę lietvamzdžiai, dėl ko galimas vandens pratekėjimas, rekomenduota pakeisti vamzdžių sujungimo tarpines. Kaip nurodė atsakovas, ir šios aplinkybės ieškovas neginčijo, lietaus nuotekų vamzdžiai yra uždengti plokšte. Jų galimas gedimas buvo pastebėtas tada, kai jie nusėdo ir tai galima buvo matyti namo rūsyje, kur vamzdžių apačia neuždengta. Tam, kad būtų patikrinta vamzdžių būklė ir aptiktas galimas gedimas, turėjo būti demontuota juos dengianti plokštė visuose namo aukštuose. Pagal STR 1.07.03:2017 96 punktą pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas (kuriuo yra atsakovas pagal STR 1.07.03:2017 10.3 punktą) nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kai nustatyti namo bendrojo naudojimo objektų defektai ir deformacijos dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šių defektų šalinimo darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (STR 1.07.03:2017 97 p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais ir organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (STR 1.07.03:2017 89 p.). Iš šių ir kitų STR 1.07.03:2017 trečiojo skirsnio, reglamentuojančio daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimą ir jos atkūrimo darbų nustatymą, normų visumos matyti, kad administratoriaus, kaip bendro naudojimo objektų valdytojo ir techninio prižiūrėtojo, funkcijas sudaro stebėjimas, nustatytų defektų šalinimo organizavimas, bei avarinių gedimų šalinimas. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastebėtas lietaus nuotekų vamzdžių nusėdimas buvo avarinis ir dėl to atsakovas vykdydamas STR 1.07.03:2017 96 punkto reikalavimus privalėjo nedelsiant ardyti plokštes ieškodamas galimo gedimo. Avarinis gedimas įvyko po kelių dienų po defekto nustatymo, todėl atsakovas negali būti kaltinamas ir problemos sprendimo vilkinimu. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kuriuos jis privalėjo daryti, tačiau nedarė ir dėl atsirado žala ieškovui.
Ieškovui neįrodžius, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, atsakovui civilinė atsakomybė neatsiranda. Todėl ieškinys atmetamas.
Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų ūmus apeliaciniu skundu.