Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovei O. Š., jos atstovei advokatei K. G., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį negauta. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti, jis nesidomėjo bylos eiga, nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, kad ieškovės šeimai buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir socialinės paslaugos teikiamos iki šiol. Nurodo, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, o tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus. Ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas D. J. ir ieškovė O. Š. yra nepilnametės dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3495-77/2009 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, kad vaiko tėvas D. J. mokės D. Š. kas mėnesį po 300 Lt (86,97 Eur) periodinėmis išmokomis.

Ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 280 Eur, nes vaiko poreikiai padidėjo, be to šalyje iš esmės pasikeitė ekonominė situacija, t. y. pabrango mistas, drabužiai, paslaugos.

Atsakovas pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ar motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostata, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, spręstina, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nėra lemiantis, nagrinėjant prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Dėl tėvų turtinės padėties

Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, tačiau nuo 2019-09-09 yra registruota Užimtumo tarnyboje, suteiktas laikinojo užimtumo dalyvio statusas. Pažyma iš UAB ,,T.“ įrodo, jog ieškovė mokosi pagal formalią slaugytojo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą dienine forma nuo 2022-02-17 iki 2022-07-29. Kas mėnesį ieškovė gauna 343,10 Eur stipendiją ir vaiko pinigus, kurie 2021 m. buvo 72 Eur, o 2022 m. 127,88 Eur. Ieškovė nurodo, jog kas mėnesį gauna išmokas vaikui ir po 130 Eur dukrai skirtą išlaikymą iš atsakovo, už kurį išlaikymą perveda jo sesuo G. M.. Ieškovės teigimu, jai finansiškai padeda artimieji, tad jos gaunamos pajamos sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Ieškovė 2016-01-25 pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-26 nuosavybės teise pagal pirkimo pardavimo sutartį valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su dukra ir gyvena. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba. Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruotų transporto priemonių jis neturi. Iš 2020-07-23 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-7927-874/2020 matyti, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems teikia po 250 Eur išlaikymą (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, tad jam turėtų atitekti didesnė nepilnametės dukros D. Š. išlaikymo našta. Nurodo, jog šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, dėl to ji priversta kreiptis pagalbos į artimuosius giminaičius, kad šie kas mėnesį šeimą remtų materialiai.

Atsakovas buvo pasyvus, į teismo posėdį neatvyko, neteikė įrodymų, prašymų, neišreiškė pozicijos dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, savo pajamų dydžio neįrodinėjo. Kaip jau minėta, Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas nedirba. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovo pajamos yra nemažos, kad jo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau to rašytiniais įrodymais nepagrindžia (CPK 178 str.). Nors ieškovė didžiąja dalimi viena rūpinasi dukra ir jai tenka didžioji dalis kasdienių, su vaiku susijusių rūpesčių, tačiau atsakovas turi dar du išlaikytinius, kuriems taip pat privalo teikti išlaikymą. Iš įrodymų visumos, spręstina, jog po 2009 m. taikos sutarties patvirtinimo teisme, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo – ji įgijo nekilnojamojo turto, jos pajamos 2010 m. siekė nuo 380 Lt - 800 Lt, o po euro įvedimo pajamas sudarydavo sumos nuo 295 Eur iki 872 Eur. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nes nuo 2015 m. atsirado pareiga išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas po 250 Eur, jo pajamos buvo nuo 400 Lt iki 1350 Lt, po euro įvedimo – 167 Eur, viešų registrų duomenimis nekilnojamojo turto neturi (CPK 178, 185 str.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko poreikių

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (ar formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (CPK 279 str. 5 d.). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaikų poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo atveju 533 Eur), tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar iš esmės yra pasikeitę vaiko poreikiai ir būtų pagrindas padidinti išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius.

Ieškovė teigia, kad dukros D. Š. poreikiai išaugo, žymiai pakilo prekių, paslaugų kainos, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą. Vaiko išlaikymo išlaidoms padidėti nuo euro įvedimo įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Išlaikymas vaikui po 86,87 Eur iš tėvo yra skurdus ir pažeidžia vaiko interesus (CPK 185 str.). Ieškinį dėl padidėjusių vaiko poreikių ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

Teismas sprendžia, kad po 2009-08-11, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo daugiau kaip 13 metų, tuo metu D. Š. buvo beveik treji metai, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Neabejotinai vien dėl vaiko amžiaus išaugo lėšų poreikis jo maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jo poreikiams. Vaiko išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją, per 13 metų taip pat padidėjo, nes pasikeitė nacionalinė valiuta, po euro įvedimo žymiai padidėjo maisto, prekių, paslaugų, drabužių, avalynės kainos, todėl priteisto išlaikymo dydis iš atsakovo vaikui po 86,97 Eur per mėnesį šiuo metu negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių.

Tačiau teismas vertina byloje esančius įrodymus ir sprendžia, jog atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters D. išlaikymo, jis teikia kiek didesnį nei priteistą laikiną išlaikymą, t. y. po 130 Eur (už jį lėšas perveda sesuo). Be to, atsakovas turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems priteista po 250 Eur išlaikymas. Pagal Išmokų vaikui įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, valstybė kas mėnesį moka po 83 Eur, o ieškovė iš valstybės gauna 127,88 Eur vaiko pinigus. Pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nenoru teikti didesnį išlaikymą, darbo santykių neįteisinimu, siekiant išvengti prievolės, ar nenoru dirbti. Šiuo atveju abejonių dėl padidėjusių vaiko poreikių teismui nėra, tačiau teismas įvertina faktinę aplinkybę, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo (įgijo nekilnojamojo turto), ji nedirba, nors yra jauno amžiaus ir sveika, nurodo, jog mokėsi, o atsakovas turi dar du išlaikytinius, kuriems teikia po 250 Eur išlaikymą. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, valstybė kas mėnesį vaikui skiria tam tikrą pinigų sumą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022-06-06 padidintinas iki 250 Eur, nustatant, kad išlaikymą už kiekvieną mėnesį atsakovas turi pervesti iki einamojo mėnesio paskutinės mėnesio dienos, kitą ieškinio dalį atmetant. Tuo pakeistinas 2009-08-11 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3495-77/2009 nustatytas išlaikymo dydis (CPK 178, 185, CK 3.200, 3.201 str.).

Uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą buvo nustatyta 2009-08-11 teismo nutartimi, todėl ji nebenustatoma (CK 3.185 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal įstatymą, ji VGTPT sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 proc., todėl 32 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.).

Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos 373,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovės atstovavimą (įmokos kodas 5630), 32 Eur žyminis mokestis valstybei (įmokos kodas 5660) ir 12,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), iš viso 418,08 Eur (CPK 80, 88, 96, 99 str., nurodytas sumas reikia mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal nurodytus įmokos kodus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3495-77/2009 patvirtintą išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022-06-06) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, mokėjimus atliekant iki einamojo mėnesio paskutinės mėnesio dienos į ieškovės O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

Priteisti iš atsakovo D. J. valstybei 418,08 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.