Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš D. G. A. P. 919,17 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1097,07 Lt.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) netoli 23-ojo namo, be jokios dingsties, turėdamas tikslą dirbtinai sukelti konfliktinę situaciją centrinėje miesto gatvėje, dėl chuliganiškų paskatų D. G. pečiu tyčia pastūmė D. R. Pamatęs, kad niekas su juo ir asmeniu, kuriam paskelbta paieška, nenori konfliktuoti, turėdamas tikslą sukelti praeivių V. B., A. P., V. J., R. K., D. R., R. R., L. B. ir O. G. išgąstį ir juos įbauginti, D. G. iš kišenės išsitraukė peilį, o asmuo, kuriam paskelbta paieška, užtaisytą šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ ir grasino susidoroti su minėtais asmenims. Tęsiant chuliganiškus veiksmus asmuo, kuriam paskelbta paieška, mojavo revolveriu ir taikėsi į visus išvardytus asmenis, o D. G. du kartus tyčia peiliu smogė A. P. į krūtinės ląstos dešinę pusę bei nugaros kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę nugaros kairės pusės žaizdą ir kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje šalia krūtinkaulio. Nukentėjusiajam buvo sužalotas dešinysis plautis ir į dešinę pleuros ertmę pateko oras. Taip A. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat apeliantas skunde ginčija ir D. G. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, padarius išvadą, jog D. G. yra kaltas, teismas turėtų skirti pastarajam švelnesnę bausmę, nes D. G. nebuvo konflikto iniciatorius.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas A. Surblys prašo tenkinti nuteistojo D. G. gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistojo D. G. gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. G. yra nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors D. G. savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neigė, aiškino, jog 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) netoli 23-ojo namo nebuvo, jokių chuliganiškų veiksmų neatliko ir nieko nesužalojo, pirmosios instancijos teismas laikė, jog šie nuteistojo D. G. parodymai neatitinka byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje remiantis nukentėjusiųjų D. R., R. R., V. B., O. G., V. J., L. B., A. P., R. K., liudytojų R. P., V. V. parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad D. G. buvo įvykio vietoje ir atliko kaltinimo jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Kaip matyti iš nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jis nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Apeliantas yra įsitikinęs, kad byloje surinktų įrodymų dar nepakanka D. G. pripažinti kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo, nes, jo nuomone, byloje, išskyrus trijų nukentėjusiųjų D. R., R. R., V. B. duotus parodymus, kurie turėjo būti atmesti, nes D. R., R. R. yra asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymai yra nenuoseklūs, nėra jokių kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. buvo įvykio vietoje ir būtent D. G. atliko kaltinimo pastarajam inkriminuotus veiksmus (kiti byloje apklausti asmenys D. G. neatpažino ir neįvardijo kaip asmens peiliu sužalojusio A. P.). Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai patikėjęs nukentėjusiųjų D. R., R. R., V. B. duotais parodymais, tinkamai nepatikrinęs ir neįvertinęs kitų byloje asmenų duotų parodymų, dėl D. G. dalyvavimo nusikaltimų padaryme padarė klaidingas išvadas, taip sudarant pagrindą neteisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui ir nepagrįstam D. G. nuteisimui už nusikalstamas veikas, kurių šis nepadarė. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą apeliacine tvarka patikrinus tiek, kiek to buvo prašoma paduotame apeliaciniame skunde, kolegija laiko, jog atsižvelgiant į nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tenkinti jo apeliacinio skundo nėra pagrindo. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta. Teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai, todėl nuteistasis D. G. pagrįstai pripažintas kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus.

Nors nuteistojo D. G. gynėjas, apskundęs dėl D. G. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir nesutinka su teismo padarytomis išvadomis vertinant byloje surinktus įrodymus, skunde tvirtindamas, jog byloje surinktų įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija, išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas, nesilaikė BPK 20 straipsnių nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta įrodymais gautų duomenų analizė atitinka jų turinį, juose įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės D. G. kaltinantiems duomenims ar besąlygiškai atmesdamas jo teiginius, teismo išvados pagrįstos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiųjų D. R., R. R., V. B., O. G., V. J., L. B., A. P., R. K., liudytojų R. P., V. V. parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys yra pakankami įrodymai, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, kad D. G. yra kaltas dėl kaltinimo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir atmetė jo versiją, kuri keliama vėl nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde, jog D. G. kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje nebuvo ir dėl to negalėjo elgtis chuliganiškai ir sužaloti A. P., kaip yra nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šioje byloje remiantis anksčiau minėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusįjį A. P. tyčia dėl chuliganiškų paskatų peiliu sužalojo iki tol jam nepažįstamas asmuo – D. G. , veikdamas bendrininku grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, A. P. dėl dviejų durtinių – pjautinių nugaros kairės pusės ir krūtinės ląstos dešinėje pusėje šalia krūtinkaulio padarytų žaizdų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir savo veiksmais D. G. pažeidė viešąją tvarką.

Nukentėjusysis V. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kategoriškai D. G. įvardijo kaip vieną iš asmenų, buvusių 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) netoli 23-ojo namo, kur, kaip yra byloje nustatyta buvo peiliu sužalotas nukentėjusysis A. P., ir detaliai paaiškino, kokius nusikalstamus veiksmus D. G. tuo metu atliko. Pagal nukentėjusiojo V. B. parodymus, tą vakarą jis su žmona L. B. , draugais O. G. , A. P., V. J., R. K., R. R. ir D. R. šventė savo gimimo dieną ,,K“ boulingo klube, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie, išėję iš klubo, beeidami gatve pamatė priešais ateinančius du jaunuolius, kaip vėliau paaiškėjo D. G. ir asmenį, kuriam yra paskelbta paieška. D. G. petimi tyčia užkabino D. R., taip norėdamas išprovokuoti konfliktą. D. R. ir jis bandė išvengti konflikto. Tačiau D. G. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kitas vaikinas, buvęs kartu su D. G., išsitraukė ginklą ir šį nukreipė į jį bei jo draugus. Todėl R. K. pargriovė ant žemės šį vaikiną ir jie kartu iš pastarojo ištraukė ginklą, laikė pargriautą. Tuo metu D. G., laikydamas rankoje peilį, bėgiojo aplinkui, reikalaudamas paleisti šį vaikiną. Jis su A. P. bandė žodžiais nuraminti D. G. ir neleido pastarajai priartėti prie pargriauto vaikino. Tada D. G. peiliu smogė vieną smūgį A. P. į krūtinę, o kai šis nukrito, gulinčiam dar dūrė peiliu į nugarą ir po to nubėgo link tunelio, skiriančio ,,K“ boulingo klubo ir (duomenys neskelbtini) banko pastatus. Jis bandė pasivyti D. G. , tačiau šis pabėgo. Kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog byloje, išskyrus šiuos nukentėjusiojo V. B. parodymus, nėra jokių kitų neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. G. 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., buvo įvykio vietoje ir atliko pastarajam kaltinimo inkriminuotus veiksmus, o teismo išvados pagrįstos tik spėjimais ir prielaidomis. Nukentėjusieji R. R. ir D. R. teisminio nagrinėjimo metu taip pat, kaip ir nukentėjusysis V. B., kategoriškai tvirtino, kad D. G. buvo įvykio vietoje ir apklausiami išsamiai parodė apie tai, ką įvykių metu jie matė ir, kas jiems yra žinoma apie A. P. sužalojimo aplinkybes. Pagal nukentėjusiojo D. R. parodymus, jis 2007 m. gruodžio 9 d., apie 22 val., kartu su draugais išėjo iš ,,K“ boulingo klubo, beeinant Klaipėdos mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve pamatė priešais ateinančius du jaunuolius, kaip vėliau paaiškėjo vienas iš jų yra D. G. Iš D. G. elgesio buvo aišku, kad gali kilti konfliktas, todėl jis stengėsi konflikto išvengti. Tačiau D. G., prasilenkdamas gatvėje, specialiai trenkė jam petimi, nors yra akivaizdžiai smulkesnio kūno sudėjimo negu jis. Su draugais jis bandė žodžiais D. G. nuraminti, tačiau pastarasis buvo labai agresyvus, rankoje laikė peilį. Kitas vaikinas buvęs kartu su D. G. išsitraukė revolverį ir nukreipė į juos. Tada R. K. pargriovė ant žemės tą vaikiną, kuris turėjo revolverį, o jis, padėdamas R. K. šį sulaikyti, spyrė į sėdmenis ir sudavė kelis smūgius. Nukentėjusysis, kaip peiliu buvo sužalotas A. P., nurodyti negalėjo, nes, jo teigimu, to nematė. Iš esmės tas pačias aplinkybes apie tai, kaip buvo išprovokuotas konfliktas, kas šį išprovokavo, nurodė ir nukentėjusioji R. R. Ši, apklausiama pirmosios instancijos metu, taip pat tvirtino, kad D. G. yra būtent tas asmuo, kuris 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., išprovokavo konfliktą. Pagal nukentėjusios R. R. parodymus, ji tą vakarą su draugais išėjo iš boulingo klubo, kur šventė V. B. gimtadienį. Jie beeidami pamatė priešais ateinančius du nedraugiškai nusiteikusius vaikinus. Ji jau iš anksto iš jų elgesio suprato, kad kažkas bus, jie ieškos priekabių, prašys cigarečių ar panašiai, kas ir įvyko. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo D. G., ieškodamas priekabių, trenkėsi į jos sutuoktinį D. R. Jie nenorėjo su pastaraisiais vaikinais konfliktuoti, pradėjo raminti. Tačiau vaikinas buvęs kartu su D. G. išsitraukė revolverį ir nukreipė į juos. Tada R. K. šoko prie šio vaikino ir jis su jos vyru D. R. užgulė tą vaikiną. D. G. tuo metu lakstė su peiliu rankose aplinkui. Ji matė, kaip D. G. tuo metu, kai A. P. bandė keltis nuo žemės, dūrė A. P. į nugarą. Nukentėjusioji, kad asmuo, dūręs peiliu A. P., yra D. G., apklausos metu nesuabejojo, kategoriškai tvirtino, jog tai yra tas pats asmuo, kurį jį matė kilusio konflikto metu duriant A. P. peiliu į nugarą (t. 3, b. l. 82-83). Nuteistojo D. G. gynėjas be jokio pagrindo bando sumenkinti šių nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. parodymų įrodomąją reikšmę ir neteisingai nurodo, kad jų parodymai yra nenuoseklūs ir dėl to jais negalima vadovautis kaip D. G. kaltės įrodymais. Jokių prieštaravimų, o juo labiau esminių, nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. parodymuose nėra. Iš perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88-90, 98-100, 110-111), matyti, kad šių apklausos metu D. R. ir R. R. nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes, kurias vėliau jie patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, ir tik tas, kurias tikrai patys matė. Taip pat nurodė vaikino, sužalojusio A. P. peiliu, požymius ir ypatybes, pagal kurias jie galėtų šį vaikiną atpažinti, ir vėliau atpažino. Pateikus R. R. penkių asmenų nuotraukas, jį parodė nuotrauką Nr. 4, kuri yra D. G., ir nurodė, kad šis vaikinas 2007 m. gruodžio 9-osios vakare, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje peiliu sužalojo A. P. Ji pastarąjį atpažino pagal bendrus veido bruožus (t. 1, b. l. 104-106). R. R. 2008 m. vasario 6 d. parodžius D. G. drauge su kitais asmenims, jį D. G. taip pat atpažino, nurodydama, jog šį asmenį, kaip peiliu sužalojusį A. P., jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, kūno sudėjimą ir jo vilkimas sportines kelnes, avimą avalynę, kuri labai panaši į tą, kurią vilkėjo ir avėjo 2007 m. gruodžio 9 d. (t. 1, b. l. 107-109). D. R., parodžius jam D. G. kartu su kitais dviem asmenimis, taip pat faktiškai atpažino D. G. 2008 m. vasario 13 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad D. R. nurodė būtent į D. G. ir parodė, kad šis asmuo pagal veido bruožus, ūgį jam labiausiai panašus į vaikiną, matytą nusikaltimo įvykio vietoje ir peiliu sužalojusį A. P. . Apeliantas skunde taip pat mano, kad teismas negalėjo remtis tokiais D. R. ir R. R. parodymais, nes nukentėjusieji D. G. įvardijo kaip asmenį sužalojusį A. P. tik praėjus kuriam laikui po įvykio, iki tol D. G. neatpažino, o tai, apelianto nuomone, įvertinus jų ir A. P. tarpusavio santykius, leidžia manyti, jog nukentėjusieji D. R. ir R. R. parodymus davė būdami suinteresuoti padėti A. P. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų matyti, kad D. R. ir R. R., pateikus jiems 7 fotoalbumus, iš tikrųjų iš jiems parodytų albumuose esančių nuotraukų neatpažino D. G. (t. 1, b. l. 91-93, 101-103). Tačiau, išanalizavus visų nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. vykusių apklausų metu duotus parodymus, vien dėl to, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo kartotekų protokoluose yra užfiksuota, kad jie neatpažino D. G., teigti, jog teismas negalėjo vadovautis nukentėjusiųjų R. R. ir D. R. parodymais, jų parodymai dėl to turėjo būti įvertinti kaip nenuoseklūs, kolegijos nuomone, būtų pernelyg kategoriška išvada. Teismas turi teisę remtis visais byloje surinktais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus darant įrodymų tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų duotų teisme, ištirti rašytinius įrodymus, ir įvertinti. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. duotus parodymus, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, patikrino kiekvieno iš jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą, pakankamumą, jų ryšį su kitais bylos duomenimis, ir išsamiai motyvavo, kodėl remiasi kaip įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. parodymų vertinimą, išanalizavęs kitus byloje buvusius duomenis, nerado objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto iškeltą versiją, jog minėtuose jų parodymuose užfiksuota informacija yra melaginga. Kolegijai nekyla abejonių dėl jų parodymuose užfiksuotos informacijos apie tai, kad vaikinas, sužalojęs peiliu A. P., yra D. G., objektyvumo ir tikroviškumo. Asmens parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusieji D. R. ir R. R. D. G. atpažino kaip A. P. peiliu sužalojusį asmenį, buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje šiam tyrimo veiksmui nustatytos tvarkos. Atpažintinas asmuo nukentėjusiesiems buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesnių į atpažintiną asmenį, kurį nukentėjusieji atpažino pagal veido bruožus ir kitas jų nurodytas žymes ir ypatybes, apie kurias jie buvo apklausti dar iki parodant R. R. ir D. R. atpažinti D. G. Parodomų atpažinti asmenų požymiai buvo aprašyti parodymo atpažinti protokoluose, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Taip pat laikantis procesinių taisyklių, numatytų BPK 191, 192 straipsniuose, buvo atliktas asmens atpažinimas ir pagal nuotraukas. Taigi, minėti tyrimo veiksmai buvo tinkamai užfiksuoti ir įforminti, todėl atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, ir dėl to nebuvo pagrindo jų nelaikyti įrodymais ir nesivadovauti, priešingai negu asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo kartotekų protokolais. BPK 194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. Šiuo atveju, nors BPK 194 straipsnyje numatytas tyrimo veiksmas buvo atliktas laikantis jam nustatytos procesinės tvarkos ir įformintas protokolu, šio tyrimo veiksmo metu gauti rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, t. y. nufotografuoti ar kitaip vizualiai fiksuoti. Dėl viso to teismas neturėjo galimybės patikrinti šio tyrimo veiksmo metu gautų duomenų patikimumo ir jais nesirėmė. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, remiantis asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo kartotekų protokolais, juose užfiksuotų duomenų nesant galimybės patikrinti, laikyti juos įrodymu tuo, kad D. G. įvykio vietoje kaltinime nurodytu metu neatliko jam inkriminuotų veiksmų, o nukentėjusieji D. R. ir R. R. šį apkalba, būdami suinteresuoti padėti A. P., kaip tai daro apeliantas skunde, negalima. Apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusieji D. R., D. R. yra sutuoktiniai ir susitarė, kokius parodymus duoti prieš jį, būdami suinteresuoti bylos baigtimi, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, pagrindų tokiam susitarimui nenustatyta. Nukentėjusieji D. R. ir R. R. iki įvykio D. G. nepažinojo, su juo nekonfliktavo. Be to, kaip matyti iš jų duotų parodymų turinio, nukentėjusieji, priešingai, beatodairiškai visų apklausų metu netvirtino visų kaltinančių faktų ir neparodė aplinkybių, kurios jiems nežinomos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad nukentėjusių D. R. ir R. R. parodymai kryptingi, duoti siekiant patvirtinti visa tai, kas inkriminuojama nuteistajam D. G., kad tokiu būdu padėti A. P., jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo. Nepagrįstas yra ir nuteistojo D. G. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nėra daugiau jokių kitų D. G. kaltės įrodymų, o kitų asmenų duoti parodymai ne tik paneigia anksčiau minėtų nukentėjusiųjų parodymus, bet ir įrodo D. G. nekaltumą. Apeliantas, darydamas tokią išvadą, apeliuoja į tą faktą, kad daugiau nei vienas asmuo, išskyrus nukentėjusiuosius R. R. , D. R., V. B., D. G. neatpažino. Iš tiesų, kai kurie byloje apklausti asmenys negalėjo kategoriškai pasakyti, kad asmuo peiliu dūręs A. P., yra būtent D. G. (nukentėjusieji V. J., L. B., A. P.), nurodydami, jog neįsidėmėjo užpuoliko bruožų, kiti iš viso nematė, kas peiliu sužalojo A. P. (nukentėjusieji O. G. , R. K. ), tik patvirtino, jog juos beeinančius gatve užpuolė du nepažįstami vaikinai ir A. P. šio konflikto metu buvo sužalotas. Tačiau vien dėl to daryti išvadą, jog kitų byloje apklaustų asmenų parodymai įrodo, kad D. G. įvykio vietoje nebuvo ir nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, negalima, jų parodymai kaip tik patvirtina nukentėjusiųjų D. R. , R. R. ir V. B. parodymų įvykio eigą teisingumą, tarp jų jokių esminių prieštaravimų nėra, priešingai jie esminėse aplinkybėse sutampa ir vieni kitus papildo. Kiti byloje apklausti asmenys parodė tik apie tai, ką įvykių metu patys tikrai matė, ir pripažino, kad nežino to, ko nematė, ir jų parodymai turėjo svarbią reikšmę tiek vertinant anksčiau minėtų nukentėjusiųjų duotų parodymų teisingumą, tiek ir sprendžiant dėl D. G. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nukentėjusysis V. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis su draugais 2007 m. gruodžio 9 d., vakare, ėjo namo. Jis su O. G. ėjo pirmi, kiti už jų. Jie prasilenkė su dviem vaikinais. Kai jis atsisuko, pamatė, kaip vienas vaikinas išsitraukė revolverį ir taikėsi į jo draugus. Po ko, R. K. ir D. R. šį vaikiną parvertė ir laikė, bandė atimti ginklą. Kitas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo D. G. , rankoje turėjo peilį ir juo mojavo. Jis dar bandė kuprine išmušti peilį. Kaip buvo peiliu sužalotas A. P. nematė, tik pastebėjo, kad A. P. parvirto (t. 3, b. l. 80). Nukentėjusioji O. G. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, patvirtindama, jog juos 2007 m. gruodžio 9 d., vakare, beeinančius užpuolė du nepažįstami vaikinas. Ji matė, kaip R. K. ir D. R., laikė prispaudę ant žemės nepažįstamą vaikiną, kuris turėjo ginklą, tačiau, kaip buvo sužalotas A. P. , negali pasakyti, nes nematė (t. 3, b. l. 83). Nukentėjusioji L. B. davė panašius parodymus, kaip ir kiti nukentėjusieji, papildomai nurodydama tik tai, kad ji matė, kaip vaikinas, kuris turėjo ginklą, pastarąjį nukreipė jiems į veidus, o kitas vaikinas, kurio veido bruožų neįsidėmėjo, kaip byloje yra nustatyta – D. G., dūrė nuo žemės besikeliančiam A. P. (t. 3, b. l. 83). Nukentėjusysis R. K. taip pat patvirtino nukentėjusiųjų parodymuose nurodytas aplinkybes apie juos beeinančius gatve užpuolusius be jokios priežasties du nepažįstamus vaikinus, iš kurių vienas turėjo pistoletą, kitas peilį. Pagal nukentėjusiojo R. K. parodymus, kai vienas iš vaikinų išsitraukė pistoletą, jis su D. R. pastarąjį užgriuvo ir atėmė pistoletą, kuriuo šis jiems grasino. Kaip peiliu buvo sužalotas A. P. ir, ar tai padarė D. G., jis negalėjo patvirtinti, nes, jo teigimu, kito vaikino bruožų nespėjo įsidėmėti. Jis tik matė, kad A. P. guli sužalotas (t. 3, b. l. 83-84). Nukentėjusiojo A. P. parodymai apie 2007 m. gruodžio 9-osios vakare vykusio įvykio eigą iš esmės nesiskiria taip pat nuo kitų nukentėjusiųjų parodymuose nurodytų aplinkybių. A. P. taip pat nurodė, kad įvykio vakarą jis kartu su draugais išėjo iš ,,K“ boulingo klubo, kur šventė V. B. gimtadienį. Einant gatve link ,,Ž“ kino teatro jie sutiko du agresyviai nusiteikusius jaunuolius, kurie išprovokavo konfliktą, specialiai petimi kliudydami D. R., nors nei vienas iš jų nenorėjo konfliktuoti su šiais vaikinais. Po to vienas vaikinas, dėl kurio byloje yra paskelbta paieška, išsitraukė ginklą ir nukreipė į jį ir jo draugus, o kitas vaikinas, kaip byloje vėliau paaiškėjo D. G., turėjo peilį. Tačiau nukentėjusysis negalėjo kategoriškai pasakyti, kad D. G. yra būtent tas vaikinas, kuris jį sužalojo peiliu. Pagal nukentėjusiojo A. P. parodymus, jis matė, jog jam kitas vaikinas stovinčiam dūrė vieną kartą, po to, kai jis buvo suklupęs, dūrė dar kartą į krūtinę, tačiau jo bruožų neįsidėmėjo, nes šis buvo su kepure ar kapišonu. Jam pradėjo temti akyse. Nuteistojo D. G. gynėjui apeliaciniame skunde atrodo keistas tas faktas, kad A. P., kuriam tariamai dūrė peiliu D. G. į krūtinę ir pastarasis turėjo galimybę šį asmenį matyti iš arti, D. G. negalėjo atpažinti. Jo nuomone, tai leidžia abejoti tuo, kad asmuo, dūręs peiliu A. P. , buvo iš tikrųjų D. G. Tačiau kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentai. Tokie apelianto argumentai neturi jokio objektyvaus pagrindo, o yra tik subjektyvus, D. G. naudinga linkme, tam tikrų nukentėjusiojo A. P. parodymuose nurodytų aplinkybių interpretavimas, kuris prieštarauja byloje esančių ir teisme ištirtų bei ginčijamame sprendime išanalizuotų įrodymų turiniui ir prasmei. Tai, kad nukentėjusysis A. P. negalėjo kategoriškai pasakyti, jog jį sužalojęs vaikinas yra, būtent D. G., yra suprantama ir natūraliai paaiškinama. Byloje nustatyta, kad A. P. gėrė alkoholinius gėrimus, jo kraujyje buvo rasta 2,8 promilių alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, pagal kitų byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymus, A. P. buvo girčiausias iš jų kompanijos, jam taip pat buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl padarytų sužalojimų pradėjo temti akyse, o tai galėjo A. P. sutrukdyti įsidėmėti jį peiliu sužalojusio vaikino (D. G.) bruožus, juo labiau, kai šis įvykio metu buvo užsidėjęs kepurę, ir atpažinti D. G. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji, tarp jų ir nukentėjusysis A. P., tikrai neslėpė net menkiausių jiems patiems kilusių abejonių ir apie jas atvirai parodė apklausų metu. Toks šių asmenų elgesys, kolegijos nuomone, kaip tik ir parodo jų nuoširdumą ir nesuinteresuotumą, tačiau, kita vertus, būtent tai kaip tik ir sudarė sąlygas dažniausiai visiškai nepagrįstai tų asmenų parodymų kritikai. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad didžioji dalis argumentų kaip tik ir yra susijusi dažniausiai su tariamais prieštaravimais nukentėjusiųjų parodymuose.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas turėjo atmesti asmens, kuriam yra paskelbta paieška, parodymus, nes jie yra prieštaringi. Tačiau iš nuosprendžio matyti, jog teismas nepadarė išvados apie tai, kad šio asmens parodymai teisingi ir kad būtent jo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Juo labiau, pačios teismo išvados dėl D. G. nuosprendyje nėra grindžiamos minėto asmens parodymais. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.

Kolegijos nuomone, aptartų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visuma, visus apeliacinio skundo argumentus paneigia, o patvirtina būtent nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas. Byloje įrodyta, kad nusikalstamas veikas D. G. padarė būtent nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis.

Nuteistojo D. G. nusikalstamas veikas teismas įvertino taip pat teisingai. Anksčiau jau aptartais nukentėjusiųjų parodymais buvo nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo pats nuteistasis D. G. Nukentėjusieji ėjo gatve ir tikrai nesiruošė su niekuo konfliktuoti, D. G. ir kito vaikino, kuriam paskelta paieška, atžvilgiu neatliko kažkokių tai veiksmų, kurie būtų galėję sukelti D. G. nepasitenkinimą. Nukentėjusieji tam neturėjo jokio motyvo. Priešingai, nuteistajam D. G. dirbtinai bandant išprovokuoti konfliktą, nukentėjusieji bandė nekreipti dėmesio į tokį D. G. elgesį ir išvengti konflikto, pradėjo žodžiais jį raminti, tačiau jis to nepaisė, buvo agresyviai nusiteikęs, venas iš vaikinų, kuriam yra paskelbta paieška, išsitraukė pistoletą ir šį nukreipė į nukentėjusiuosius, grasindamas jiems šiuo ginklu, o D. G. – peilį, kuriuo ir buvo sužalotas nukentėjusysis A. P. Visos šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius apie bet kokį nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį. Bylos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad konfliktą pradėjo pats nuteistasis ir kad jis su iki tol nepažįstamais nukentėjusiaisiais pradėjo konfliktuoti ir sužalojo peiliu nukentėjusįjį A. P. be jokios dingsties. Nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad D. G. taip elgėsi dėl paskatų, kilusių ne dėl kokių nors jų tarpusavio asmeninių santykių, o tai padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo ir siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Be to, savo įžūliais veiksmais D. G. tuo pačiu dar ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl nuteistojo D. G. nusikalstama veika, kurios metu D. G. be jokios dingsties gatvėje pečiu pastūmė D. R., po ko pamatęs, kad niekas su juo nenori konfliktuoti, norėdamas sukelti nukentėjusiųjų išgąsti ir juos įbauginti, išsitraukė peilį, o asmuo, kuriam paskelbta paieška, revolverį ir juo mojavo, taikydamasis į nukentėjusiuosius, o D. G. du kartus smogė peiliu A. P., dėl ko A. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teisingai įvertinta kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis D. G. negalėjo taip elgtis, nes jis gyvena su drauge, kuri laukėsi kūdikio, nepaneigia teismo byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Šias nuteistojo nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kolegija taip pat laiko, kad ir už atskirus nusikaltimus D. G. paskirtos bausmės, ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė atitinka nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei nuteistojo asmenybę, šios bausmės negali būti laikomos per griežtomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. G. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą atmesti.