Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-31 · Administracinė byla Nr. eI-739-596/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. eTA-32-415/2025Nutartis · 2025-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
eI-739-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03387-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Atsakovas
I. R.
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-739-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui Andrejui Afanasjevui (Andrej Afanasjev),atsakovui I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui I. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja arba VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo I. R. (toliau – ir atsakovas) 879,33 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir 45,07 Eur delspinigius.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja pagal Rinkliavos nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Paaiškina, kad atsakovas valdo šį nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,39 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 15,59 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,17 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 241,43 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,85 kv. m. Atsižvelgiant į tai, atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 879,33 Eur (už 2018 m. – 109 Eur, už 2019 m. – 164 Eur, už 2020 m. – 258,36 Eur, už 2021 m. – 253,08 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 94,89 Eur).

Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10090708, 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10680537, 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimas Nr. 00131086, 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11164634, 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11324684, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11806425, 2022 m. vasario 28 d. DGA detalizacija Nr. 11806425, 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimas Nr. 00388365, kurie buvo išsiųsti adresu: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini).

VASA nurodo, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 45,07 Eur: už 2018 m. – 5,89 Eur; už 2019 m. – 8,86 Eur; už 2020 m. – 13,95 Eur; už 2021 m. – 13,67 Eur; už 2022 m. – 2,70 Eur (nuo 2022 m. kovo 31 d. 48,63 Eur (suma už I-ketvirtį) x 0,03 proc. x 139 d. = 2,03 Eur ir nuo 2022 m. birželio 30 d. 46,26 Eur (suma už II-ketvirtį) x 0,03 proc. x 48 d. = 0,67 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog pareiškėjos reikalavimai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o atsakovas neturi įsiskolinimų pareiškėjai. Nurodo, kad su pareiškėja nėra sudaręs sutarties dėl šiukšlių išvežimo, nesinaudoja jos paslaugomis, neturi šiukšlių dėžių, kurios būtų perduotos pareiškėjui naudotis, neturi išvežtinų šiukšlių. Atsakovo manymu, norminiai teisės aktai neįpareigoja atsakovo atlikti mokėjimus, o prašyme nurodytas teisės aktas nelaikytinas nustatančiu mokestį, be to pareiškėja privalo įrodyti, jog teikia paslaugą.

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsiliepimo teiginiais. Pažymi, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atleidimą nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo, taip pat duomenų, pagrindžiančių, jog jis nėra sukūręs atliekų, ar kad kreipėsi į pareiškėją, deklaruodamas nesinaudojimo patalpomis faktą, siekdamas atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo.

2023 m. spalio 25 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis taikos sutarties, kurios su VASA nepavyko sudaryti, procese pareiškėjai pateiktais dokumentais pilnai įrodė, jog vieną iš prašyme nurodomų patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), naudoja ir atliekų turėtoju yra šių patalpų nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie patvirtina įrašas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), todėl ši prašymo dalis atmestina kaip pareikšta netinkamam atsakovui.

Kitomis patalpomis, už kurias VASA prašo priteisti vietinę rinkliavą, atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu teigė nesinaudojęs ir atliekų nesudarė, ką patvirtina elektros ir vandens tiekėjų pažymos. Atsakovas cituoja, jo manymu, ginčui aktualius išaiškinimus dėl atliekų tvarkytojo sąvokos, pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei teigia, kad vien tik buvimas nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, savininku, savaime nepreziumuoja asmens, kaip atliekų turėtojo, statuso. Pažymi, kad atliekų turėjimas/pagaminimas yra siejamas su fizinio asmens veikla, buitimi, todėl atliekų atsiradimo galimybė sietina su ta vieta, kur asmuo turi buities aplinką, t. y. turi gyvenamąją vietą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra nesudaręs elektros tiekimo ir vandens tiekimo sutarčių su tiekėjais, negyvena ir negali gyventi visuose nekilnojamojo turto objektuose vienu metu, todėl sudaryti/pagaminti atliekas toje pačioje savivaldybėje turėdamas ne vieną, o keletą nuosavus nekilnojamojo turto objektus objektyviai negali.

Atsiliepimas

Atsakovo tvirtinimu, jis nėra viso paminėto mokesčio apskaičiavimo pranešime nurodyto turto vienintelis savininkas, todėl neturi pareigos mokėti rinkliavą už turto dalį, kurios savininku jis nėra, nors ir yra tokio turto bendrasavininku. VASA pažymose apie rinkliavos paskaičiavimą paminėti nekilnojamojo turto objektai nurodyti visa apimtimi, nepažymint, jog apskaičiuota ½ nuo bendrai skaičiuotino mokesčio vienam ar kitam objektui, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti rinkliavos už turto dalį, kurios savininku jis nėra.

Atsakovo teigimu, VASA neteikia ir pačios paslaugos – atliekų surinkimo objektams adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes nepateikė įrodymų ir duomenų, patvirtinančių, kad sudarė visas sąlygas atliekas surinkti – pastatė konteinerius, informavo apie jų buvimo vietą, juos surinkinėjo ir pan. Atsakovas apibendrindamas nurodo, kad rinkliavos skaičiavimas pagal suminę turimo nekilnojamojo turto plotą yra neteisėtas ir neteisingas, o nors mokestis ir įvardintas rinkliava, jis visais atvejais ir privalomai sietinas su atliekų tvarkytojo sąlygų naudotis atliekų surinkimu vartotojui sudarymu ir realia jo galimybe naudotis atliekų surinkimu toje vietoje, kurioje atliekos gali atsirasti. Apibendrindamas nurodo, kad atsakovas nelaikytinas atliekų turėtoju, o faktiniai duomenys objektyviai patvirtina, jog prašyme nurodytomis aplinkybėmis atliekos nesusidaro.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė prašymą tenkinti remdamasis prašyme bei atsikirtime į atsiliepimą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iki kreipimosi į teismą atsakovas pareiškėjai nebuvo pateikęs prašymų rinkliavą skaičiuoti kitiems asmenims, t. y. kitiems atsakovui priklausančio turto naudotojams, kurie, tikėtina, šį turtą galėjo naudoti, o prašymus dėl lengvatos taikymo skaičiuojant vietinę rinkliavą atitinkamiems nekilnojamojo turto objektams atsakovas pateikė tik tuomet, kai byla jau buvo pradėta nagrinėti teisme, t. y. 2023 m. spalio ir lapkričio mėn., todėl VASA neturėjo jokio teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui vietinės rinkliavos ar taikyti jam lengvatą.

Teismo posėdyje atsakovas prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais. Nurodė, kad vietinė rinkliava už jam priklausančias administracines patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), yra paskaičiuota ir prašoma priteisti nepagrįstai, nes šias patalpas jis yra išnuomojęs, ką patvirtina įrašai Nekilnojamojo turto registre. Kadangi jis nebuvo faktinis atliekų turėtojas ir atliekų šiame nekilnojamojo turto objekte nesukūrė, laikosi pozicijos, kad pareiškėja vietinę rinkliavą nepagrįstai paskaičiavo jam, o ne minėtų patalpų nuomininkui. Dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo kitoms VASA prašyme nurodytoms jam priklausančioms patalpoms atsakovas nurodė, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutartys dėl elektros ir vandens tiekimo nebuvo sudarytos, o tai patvirtina aplinkybę, kad jis atliekų nesudarė, todėl negali būti laikomas teršėju ar atliekų turėtoju, todėl rinkliava jam paskaičiuota nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., bei delspinigius.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise arba bendrosios nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklauso šis nekilnojamas turtas: 1) 34/100 dalys buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 98,22 kv. m, t. y. 33,39 kv. m; 34/100 dalys buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 45,86 kv. m, t. y. 15,59 kv. m; ½ dalis buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 58,34 kv. m, t. y. 29,17 kv. m;); ½ dalis administracinių patalpų adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 67,70 kv. m, t. y. 33,85 kv. m (patalpai pilnas adresas nesuteiktas); administracinės patalpos adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 241,43 kv. m (patalpai pilnas adresas nesuteiktas).

VASA, siekdama tinkamai vykdyti teisės aktais nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, suformavo ir atsakovui pateikė 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10090708, 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10680537, 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimą Nr. 00131086, 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11164634, 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11324684, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11806425, 2022 m. vasario 28 d. DGA detalizaciją Nr. 11806425, 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimą Nr. 00388365, kurie jam buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas ,,teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 7.5 (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vėlesnės redakcijos Nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – naujos redakcijos Nuostatai)) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

Iš aptarto teisinio reglamentavo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

Atsakovo įsitikinimu, už administracines patalpas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 241,43 kv. m (toliau – ir Administracinės patalpos) pareigą mokėti vietinę rinkliavą turi ne jis, o šio turto nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir nuomininkas), kuris laikytinas atliekų sudarytoju bei atsakingu už rinkliavos mokėjimą, be to, itin reikšminga aplinkybe įvardija tai, kad nuomos sutartis yra išviešinta NTR, todėl pareiškėjai ši aplinkybė privalėjo būti žinoma, kas sąlygojo rinkliavos skaičiavimą ne jam, o nuomininkui. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas I. R. Administracines patalpas pagal 2016 m. spalio 27 d. nuomos sutartį išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nurodytas nuomos terminas – 5 metai. Taigi byloje ginčo dėl to, kad Administracinės patalpos, nuosavybės teise priklausančios atsakovui, rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu buvo išnuomotos, nėra, tačiau atsakovas ginčija jo prievolę mokėti rinkliavą už Administracines patalpas, kuriomis nesinaudoja ir kurios yra išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurias, jo teigimu, vietinės rinkliavos mokėjimo pareiga kyla būtent nuomininkui.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančias Administracines patalpas buvo išnuomojęs, o nuomos sutartis buvo išviešinta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nesant jokių kitų sąlygų būtent šių patalpų nuomininkas, o ne jų savininkas, turėtų būti laikomas rinkliavos mokėtoju. Kaip minėta, Nuostatų 7.5 punkte buvo vienareikšmiškai ir imperatyviai įtvirtinta rinkliavos mokėtojo sąvoka, ją išskirtinai siejant tik su atliekų turėtoju, t. y. fiziniu arba juridiniu asmeniu, nuosavybės teise valdančiu rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotu asmeniu, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą, taigi ginčo laikotarpio pradžioje atsakovas šiuos kriterijus atitiko (NTR įrašas galioja nuo 2018 m. lapkričio 27 d.). Pagal naujos redakcijos Nuostatų 6.6 punktą vietinės rinkliavos mokėtoju laikomas rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą, o rinkliavos mokėtojo sąvoka buvo išplėsta naujos redakcijos Nuostatų 8 punkte, t. y. 8.3 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais gali būti ir NTO savininko įgalioti asmenys rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais, kai atitinkama daiktinė teisė įregistruota NTR – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymus. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad rinkliavos mokėtojais gali būti ne tik nekilnojamojo turto savininkas, bet ir kiti asmenys, valdantys NTO kitais pagrindais, tačiau tik tokiu atveju, jei atitinka šias papildomas sąlygas: tokia valdymo teisė yra įregistruota NTR ir yra pateiktas nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, prašymas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad po nuomos sutarties sudarymo jis ar Administracinių patalpų nuomininkas būtų pateikę prašymus dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ne Administracinių patalpų savininkui. Į bylą paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjai teiktas prašymas) patvirtina, kad jis tik 2023 m. spalio mėn., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po VASA prašymo pateikimo teismui, kreipėsi į pareiškėją su prašymu, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. administracinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) (241,43 kv. m) naudojasi ir atliekas turėjo/turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai patalpos yra išnuomotos, o nuomos sutartis išviešinta NTR. Kaip minėtame prašyme nurodė atsakovas, atliekų turėtojas sutinka skolą sumokėti už praeitą laikotarpį ir pageidauja ateityje gauti sąskaitą, todėl skolininku už nurodytą laikotarpį prašė nurodyti minėtų patalpų nuomininką. Bylos duomenys patvirtina, kad VASA 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. SD-2023-3154 šio atsakovo prašymo netenkino. Teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nei atsakovas, nei Administracinių patalpų nuomininkas VASA iki šios bylos iškėlimo nebuvo pateikęs jokių prašymų dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo atitinkamai kurio nors iš jų atžvilgiu, taigi pareiškėjai nekilo pareiga aiškintis aplinkybių, kas laikytinas rinkliavos mokėtoju vien tik NTR paviešintų duomenų pagrindu, taip pat aiškintis, ar būtent Administracinių patalpų nuomininkas turi būti įtrauktas į Rinkliavos mokėtojų registrą, laikomas rinkliavos mokėtoju ir jam skaičiuojama rinkliava, VASA taip pat nebuvo pateikti jokie duomenys apie Administracinių patalpų nuomos sutarties sąlygas, kuriose galėjo būti/buvo sulygta, kuri iš sutarties šalių yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, susiję su neva nepagrįstu mokėtinos rinkliavos apskaičiavimu jam, kaip Administracinių patalpų savininkui, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas taip pat nesutinka dėl jam apskaičiuota vietine rinkliava ir už dėl kitus VASA prašyme nurodytus nekilnojamojo turto objektus, teigdamas, kad jie nebuvo naudojami, atliekos nesusidarė, todėl jis negali būti laikomas teršėju ar atliekų turėtoju, be to vietinė rinkliava priskaičiuota už turto dalį, kurios savininku jis nėra.

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 punktas, naujos redakcijos Nuostatų 39 punktas). VASA, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Pažymėtina, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas tik teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Sutinkamai su naujos redakcijos Nuostatų 72.2 papunkčiu, rinkliavos lengvatos (100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies) rinkliavos mokėtojams taikomos Nuostatuose nustatyta tvarka deklaravus, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Naujos redakcijos Rinkliavos nuostatų 73 punktas nustato, kad norėdami pasinaudoti 72 punkte nustatytomis lengvatomis, rinkliavos mokėtojai turi pateikti nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodyti lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (naujos redakcijos Nuostatų 74 punktas).

Aptartų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad rinkliavos mokėtojams yra sudaryta galimybė pasinaudoti lengvata ir būti atleistiems nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra tenkinamos Rinkliavų nuostatų nurodytos sąlygos – yra pateiktas nustatytos formos prašymas dėl lengvatos bei jį pagrindžiantys dokumentai.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikotarpiu, kuomet susidarė rinkliavos įsiskolinimas (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.), Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka pateikė nustatytos formos prašymą dėl lengvatos taikymo. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino, kad ginčo laikotarpiu atsakovas prašymų taikyti lengvatą, atleisti jį nuo vietinės rinkliavos arba jos kintamosios dalies mokėjimo nebuvo pateikęs, o juos pateikė tik 2023 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, teigdamas, jog negali prisiminti, ar buvo teikęs tokio pobūdžio prašymus. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į VASA su prašymu dėl rinkliavos perskaičiavimo nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (241,43 kv. m), o 2023 m. lapkričio 17 d. – kreipėsi bendru prašymu su sutuoktine D. R. dėl rinkliavos perskaičiavimo ir lengvatos taikymo nekilnojamojo turto objektams, esantiems: (duomenys neskelbtini) (67,70 kv. m), (duomenys neskelbtini) (58,34 kv. m), (duomenys neskelbtini) (95,09 kv. m), kuriuos išnagrinėjusi pareiškėja atitinkamai priėmė 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SD-2023-3154, kuriuo prašymo netenkino, ir 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-2023-3384, kuriuo prašymą tenkino ir pritaikė sprendime nurodytiems nekilnojamojo turto objektams rinkliavos kintamosios dalies lengvatą laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. laikotarpiui, kuris nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 75 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, jog nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių toks prašymas dėl lengvatos taikymo už ankstesnius laikotarpius negalėjo būti pateiktas anksčiau, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai už visą ginčo laikotarpį skaičiavo nustatyto dydžio rinkliavą netaikydama lengvatos. Akcentuotina, kad Nuostatai yra Savivaldybės tarybos priimtas norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl atsakovo deklaruojamas nežinojimas apie atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką yra neturi teisinės reikšmės.

Teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad jam priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, kurie nurodyti VASA prašyme, atliekos nesusidaro, nes patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamos, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu.

LVAT ne kartą konstatavo, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr. LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019).

Atsakovas byloje nekelia ginčo dėl pareiškėjos prašomo priteisti vietinės rinkliavos paskaičiavimo dydžio. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį ginčo laikotarpiu patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai Nr. 10090708, Nr. 10680537, Nr. 11164634, Nr. 11324684, Nr. 11806425 su DGA tvarkymo detalizacija, taip pat 2019 m. liepos 23 d. priminimas Nr. 00131086 bei 2022 m. balandžio 5 d. priminimas Nr. 00388365 dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimo. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, mokėjimo pranešimuose detaliai nurodant laikotarpį, už kurį ji paskaičiuota, objekto pavadinimą, jo paskirtį, metinį rinkliavos dydį už kv. m, apmokestinamą plotą ir konkrečias sumas tiek už pastoviąją, tiek už kintamąją kiekvieno iš objektų dalį. Iš mokėjimo pranešimų matyti, kad juose nurodomas tik tas apmokestintas turto plotas, kuris yra proporcingas atsakovo valdomai ir NTR nurodomai nekilnojamojo turto daliai, todėl atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad jam yra priskaičiuota vietinė rinkliava už turto dalį, kurios savininku jis nėra, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pareiškėjos prašymo dalis dėl 879,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., iš atsakovo yra pagrįsta Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 45,07 Eur delspinigius, susidariusius atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pareiškėja prašyme teismui pateikė delspinigių paskaičiavimą, pagrindžiančią pareiškėjos prašomą priteisti delspinigių sumą.

Nuostatų 59 punktas (naujos redakcijos Nuostatų 83 punktas) nustato, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Nuostatų 53 punkte (naujos redakcijos Nuostatų 60 punkte) įtvirtinta, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Teismas, įvertinęs prašymo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jų detalizavimą, konstatuoja, kad delspinigiai apskaičiuoti Nuostatuose nustatyta tvarka, jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius dydį, neviršija Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl reikalavimas dėl 45,07 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat tenkintinas.

Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti 879,33 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., bei 45,07 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovas atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro pagrindą netenkinti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. R. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 879,33 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir trisdešimt trijų centų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir 45,07 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir septynių centų) delspinigius.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė