Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2009 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. F288053 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ str. 2 d. nubaustas 75 litų bauda už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 1 priedo 528 ir 840 punktų reikalavimus, 2009 m. birželio 5 d. 9³⁶ val., Kaune, Kanto g. 24, vairuodamas transporto priemonę ją pastatė ir paliko stovėti kelio ženklų 528 ir 840 galiojimo zonoje iš anksto nesumokėjęs už stovėjimą.

Nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti galioti. Nurodė, jog pagal KET neįgaliojo asmens transporto priemonė turi būti pažymėta atskirais ženklais „Neįgalusis“. 2009 m. kovo 19 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis 9.3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių, pažymėtų skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ valdytojams, turintiems teisę statyti automobilį apmokestintose gatvėse ir aikštėse, tai galima daryti, bet šis punktas taip pat įvardija sąlygas, kurioms esant tai galima padaryti, t.y., turi būti ženklas „neįgalusis“ bei specialus leidimas statyti automobilį apmokestintose gatvės bei aikštėse. Konkrečiu atveju automobilis nebuvo pažymėtas ženklu „Neįgalusis“, nebuvo pateiktas specialus leidimas, todėl automobilis pagrįstai nufotografuotas ir užfiksuotas pažeidimas dėl nesusimokėjimo už stovėjimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinis pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu(b. l. 9), UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pranešimu (b. l. 12), rinkliavos kontrolieriaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 14), fotonuotraukomis (b.l. 19), teismo posėdžio metu liudytoju apklausto rinkliavos kontrolieriaus V. I. paaiškinimais ( b.l. 41).

Byloje nepaneigtas pareiškėjo argumentas, jog ant automobilio panelės buvo padėtas automobilio savininkės T. B. neįgaliojo pažymėjimas, tai patvirtina liudytojos T. B. parodymai ( b.l.25 ) bei teismo posėdžio metu išklausyto telefonu daryto garso įrašo duomenys ( b.l.26 ), tačiau teismo nuomone, šie įrodymai nepatvirtina skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, minėto įrodymo nepakanka pažeidimui paneigti.

Atsakomybė už automobilio palikimą stovėti kelio ženklų 528 ir 840 galiojimo zonoje iš anksto nesumokėjus už stovėjimą, numatyta ATPK 124¹ str. 2 d., už kurį sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Šis pažeidimas siejamas priežastiniu ryšiu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų KET 8 punktu, kuriame nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priede nurodytas nurodomasis kelio ženklas 528 žymi transporto priemonių stovėjimo vietą, o papildoma lentelė 840 nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti.

T. B. skundą iš esmės grindžia dviem argumentais, t. y., nors jo vairuojamas automobilis 2009 m. birželio 5 d. skiriamojo ženklo „Neįgalusis“ neturėjo, tačiau ant panelės buvo padėtas automobilio savininkės T. B. neįgaliojo pažymėjimas, be to, automobilis buvo paliktas stovėti dėl to, kad T. B. pasidarė bloga ir tai turėtų būti įvertinta kaip būtinasis reikalingumas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. T-161 pakeitus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 su vėlesniais pakeitimais, nustatyta, jog „rinkliava netaikoma transporto priemonių, pažymėtų skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, valdytojams, turintiems specialų leidimą statyti automobilį apmokestintose gatvėse ir aikštėse“. Šių taisyklių 24 p. numatyta, jog specialūs nemokami leidimai išduodami transporto priemonių, pažymėtų skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“valdytojams, pateikusiems prašymą, vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninį pasą ar kitą nustatyta tvarka išduotą dokumentą, suteikiantį teisę naudotis automobiliu. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, galima teigti, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d. tokio leidimo neturėjo, automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, todėl šiuo pagrindu pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 2 d.

Pareiškėjas T. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog paliko automobilį nesusimokėjęs dėl to, kad motinai pasidarė bloga ir norėjo ją palydėti, kad ši atsigertų vandens. Kaip įrodymą pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 32), kuris patvirtina, jog T. B. diagnozuota liga, dėl kurios kartojasi stemplės srities skausmai, kurie gali sumažėti išgėrus pusę stiklinės vandens.

Liudytoja apklausta pareiškėjo motina T. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai pasidarė bloga, todėl paprašė, kad sūnus ją palydėtų atsigerti vandens. Nurodė, jog išgėrus vandens ir pagerėjus savijautai, ji nuėjo pas antstolį, o T. B. nuėjo prie automobilio, tačiau šis jau buvo nufotografuotas. Nurodė, kad užtruko apie 5-10 minučių ( b.l. 25).

Pagal ATPK 17 str., būtinasis reikalingumas apibrėžiamas, kaip administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus. Taigi, šiuo atveju T. B. veiksmai galėtų būti traktuojami kaip būtinasis reikalingumas, t. y. aplinkybė šalinanti administracinę atsakomybę (ATPK 250 str. 4 p.), tačiau, kaip nurodo pats T. B., jis užtruko 10-15 minučių, tai patvirtino ir liudytoja T. B. ( b.l. 25), o tai atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertintina kaip per ilgas laiko tarpas, būtinajam reikalingumui pašalinti. Teismo nuomone, pareiškėjas, palydėjęs savo motiną bei pasirūpinęs, kad jai būtų duota vandens, privalėjo grįžti, susimokėti už stovėjimą arba pastatyti automobilį, kitoje vietoje, t. y. kur nėra reikalavimo mokėti už stovėjimo paslaugas. Pažymėtina ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, kuri buvo pateikta pareigūnams, nėra jokių duomenų apie grėsmę T. B. sveikatai, pareiškėjas atsisakė pateikti paaiškinimą, tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b.l. 9).

Atsižvelgus į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo T. B. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taip pat, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant T. B. atžvilgiu ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, nes paskirta administracinė nuobauda – 75 Lt piniginė bauda yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Nutarimo naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.