Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai V. P., nedalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, suinteresuotiems asmenims R. L., A. L., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, VĮ „Turto bankas“ atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. L., A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja V. P. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad nei ji, nei jos motina I. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo įstatyme numatyto termino palikimui priimti. Po motinos mirties ji priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu, toliau gyvendama name (duomenys neskelbtini), naudodamasi buities daiktais, mokėdama mokesčius. 2000 metais mirus tėvui, ji priėmė tėvo palikimą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, kuris buvo įregistruotas tėvo vardu. Prašo tenkinti patikslintą pareiškimą.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos senelis J. L. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina I. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo palikimo priėmimo tikslu nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Dėl I. K. faktinio palikimo priėmimo po tėvo J. L. mirties

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po tėvo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

CK 587 straipsnis nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. K. tėvas J. L. (8, 12 b. l.). Į bylą pateikti gimimo bei santuokos liudijimai patvirtina, kad I. K., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos V. P. motina (9-11, 13 b. l.).

J. L. 1993 m. liepos 13 d. testamentu savo mirties atveju I. K. paliko 1/3 dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat paliko šaldytuvą, televizorių „Tauras“, dujinę plytelę. 1994 m. gruodžio 6 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas patvirtina, kad I. K. po J. L. mirties priėmė mirusiojo tėvo palikimą pagal testamentą (CK 567 str.), kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Aptariami duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nes I. K. išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Civilinio kodekso 567 straipsnyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Byloje nustačius, kad I. K. priėmė mirusio tėvo palikimą pagal testamentą, teisiškai nereikšmingas tampa pareiškėjos prašymas nustatyti, kad I. K. po tėvo J. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teisinę reikšmę turėtų tik tuomet, jeigu pareiškėjos motina, būdama testamentine įpėdine, nebūtų priėmusi jai paskirto palikimo. Todėl Šiaulių apskrities 1999-06-08 sprendimu Nr. 31-9653 atkūrus J. L. nuosavybės teisę į 44/157 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), J. L. turto paveldėjimo procedūros turi būti tęsiamos įvertinus, jog I. K. priėmė mirusio tėvo palikimą padavusi palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (14-19 b. l.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad I. K. priėmė tėvo J. L. palikimą faktiniu valdymu, teisiškai nereikšmingas, jo tenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių ir prieštarautų CK 587 straipsnio nuostatoms, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 9 p.).

Dėl V. P. faktinio palikimo priėmimo po motinos I. K. mirties

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja V. P., kreipdamasis į teismą nurodė, kad ji po savo motinos I. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo motinos I. K. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p.).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. I. K. testamento nepaliko, jos duktė V. P. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes ir toliau gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi buities daiktais, įskaitant ir likusius mirusios motinos daiktus, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Aplinkybę, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu, patvirtina liudytojos V. U., I. V., parodžiusios, kad pareiškėja iki motinos mirties gyveno su ja kartu, rūpinosi ir slaugė motiną, po motinos mirties toliau liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi gyvenamuoju namu, minėtame name gyvena ir šiuo metu. Kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d.).

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų daro išvadą, kad V. P. po motinos mirties perėmė jos palikimą ir juo rūpinosi. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo, todėl tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos I. K. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 293 str. 1 d. 9 p., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad I. K. po tėvo J. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.