Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-11
Bylos Nr.
1A-184/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė, Aloyzas Kruopys (pran.)
Nuteistasis
S. M.
Advokatai
Valentinas Baltrūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-184/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio (pranešėjas),

teisėjų: Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistajam S. M. ,gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 300 straipsnį - 50 MGL (6250 Lt) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ( (duomenys neskelbtini) priklausančių 6 100 00 litų iššvaistymo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. M. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 31 200 Lt pasisavinimo 2002 m. gegužės 10 d. perkant – parduodant automobilį (duomenys neskelbtini));

- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 522 726 Lt vertės (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo).

Nuosprendžio dalis dėl išteisinimo neapskųsta.

Iš nuteistojo S. M. automobilių techninio sporto klubui „duomenys neskelbtini)“ priteistas 6 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimas; Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys dėl 31 200 Lt ir 522 726 Lt priteisimo (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 2 115 757 Lt priteisimo - palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, tai yra, 2002 m. kovo 27 d., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., pasirašė už M. S. pažymą – sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu, pastarajam nieko nežinant, iš V. B. komercinės įmonės nupirko automobilį „duomenys neskelbtini“ už 2800 Lt. 2002 m. gegužės 10 d. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė Valstybinei įmonei „Regitra“ Panevėžio filialui bei pasirašė už M. S. prašymą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, pastarajam nieko nežinant, išregistravo/įregistravo Lietuvos Respublikoje nupirktą automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, Panevėžyje, pasirašė už M. S. pažymą-sąskaitą (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, pastarajam nieko nežinant, jo vardu automobilį pardavė, o automobilių techninio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) vardu už 34 000 Lt minėtą automobilį nupirko.

Be to, S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra, būdamas klubo „ (duomenys neskelbtini)“ prezidentu, tuo pačiu metu atlikdamas buhalterio ir kasininko funkcijas bei būdamas materialiai atsakingas už minėto klubo turtą, 2005 m. gegužės 16 d., klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė iš kasos 6 100 000 Lt automobilių įgijimui ir perdavė šiuos pinigus tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio priteisimo: sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad motyvuojant bausmės paskyrimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Vertinant kaltininko nusikalstamus veiksmus, būtina atsižvelgti į jo veikos motyvus bei tikslus. Nuteistasis S. M. teigia ilgą laiką (nuo 1996 m.) vadovavęs „(duomenys neskelbtini)“. Per šį laikotarpį klubas tapo vienu geriausių Lietuvoje, jame buvo sudarytos geros sąlygos sportuoti. Tai patvirtino šioje byloje kaip liudininkai apklausti sportininkai. Klubas daug dėmesio skyrė sportui, organizavo įvairias varžybas, pasiekti labai geri rezultatai Lietuvoje, planuota dalyvauti tarptautinėse varžybose, todėl buvo reikalinga pakankamai nauja ir gera technika. Jos įsigijimui buvo kauptos ir bandytos panaudoti lėšos, kurias klubas savo išlaikymui gaudavo tik iš paramos. Apeliantas pažymi, kad savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta ir Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pagrindu subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sumažinta.

Nuteistasis pažymi, kad civilinį ieškinį klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu pareiškė Panevėžio apygardos prokuratūra, nes tuomet klubo prezidento (S. M. ) įgaliojimai buvo sustabdyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ išsirinko naują valdybą ir prezidentą – E. Č. , kuris dalyvavo teisiamajame posėdyje ir nesutiko su Panevėžio apygardos prokuratūros pareikštu 6 100 000 Lt civiliniu ieškiniu, nes reikalaujama priteisti suma yra per didelė. Iš 2005 m. kovo 25 d. specialisto išvados galima teigti, jog 6 100 000 Lt jis (S. M. ) paimti iš klubo kasos negalėjo, nes tokios pinigų sumos nebuvo, klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (kasos knygoje) padaryta daug aritmetinių ir kitų klaidų. Specialistė nurodė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis kasoje turėjo būti mažesnis nei 255 795,11 Lt. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas teigia neturintis nuomonės dėl priteistinos sumos, o tikslus civilinio ieškinio dydis gali būti apskaičiuotas tik susipažinus ir išnagrinėjus visus klubo dokumentus (jie iki šiol tebėra ikiteisminio tyrimo įstaigoje). Sutinka, kad civilinis ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, todėl klausimas dėl jo dydžio turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Apelianto (nuteistojo) S. M. manymu, nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą nuosprendį pakeisti ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, S. M. paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai nustatė, jog nuteistasis S. M. iššvaistė jam patikėtus ATS klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 6 100 000 Lt.

Tenkinant prokuroro ieškinį, nurodyto dydžio iššvaistyta pinigų suma taip pat pagrįstai buvo priteista klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ iš kalto dėl to asmens – nuteistojo S. M. .

Nors apeliantas S. M. neginčija apygardos teismo nuosprendžio dalies, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį už 6 100 000 Lt, priklausančių klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ , iššvaistymą, tačiau skųsdamas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, nesutinka dėl iššvaistyto turto dydžio. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atskirai imant – iššvaistyto svetimo turto dydis – 6 100 000 Lt pinigų sumą, atitinka tikrovę, tai paremta surinktais įrodymais.

Nuteistasis S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pinigus jis paėmė ir turėjo savo žinioje, tačiau tai buvusi mažesnė suma – 5 500 000 Lt, ją per du kartus atidavė asmeniui, Rusijos piliečiui, kurio įvardinti negali ir nežino, kaip jį galima būtų surasti. Pinigus minėtam asmeniui davė už automobilį, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento negavo, o automobilio – taip pat, nes minėtas asmuo jį apgavo, pasislėpė (b. l. 133-134, t. 5). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad Rusijos pilietis, kuriam jis perdavė pinigus, gali vadintis D. K. . Jis gimęs 1958 m., gali gyventi pamaskvėje, Balašicho mieste. Kitų duomenų nežino, yra girdėjęs, kad šis asmuo gali turėti ir kitas pavardes. Dalį pinigų automobilių pirkimui apeliantas teigia įdavęs tiesiogiai asmeniui, pasivadinusiam D. K. , o dalį - pastarojo atsiųstam asmeniui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Abiem pinigų atvejais jokių dokumentų, sutarčių negavo. Tikslios automobilių pirkimams įduotos pinigų sumos apeliantas teigia negalintis nurodyti.

Nors apeliantas teigia, kad tikslaus iššvaistyto svetimų pinigų kiekio nežino, jis nustatomas iš byloje esančių dokumentų.

Iš automobilių techninio sporto klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo ir valdybos susirinkimo protokolų (b. l. 122-123, t. 1) matyti, jog S. M. pasiūlymu buvo nutarta įsigyti naują sportinį automobilį. 2005 m. sausio 20 d. ir 2005 m. kovo 8 d. vykusių sporto klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimų metu (b. l. 120-121, t. 1) nutarta įsigyti automobilį ,,BMW“ ir skirti jo pirkimui 500 000 Lt, taip pat – įsigyti automobilį ,,Peugeot NRC“, skiriant tam tikslui 5 600 000 Lt, pinigus perduodant S. M. bei įpareigojant jį atsiskaityti už panaudotas lėšas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Byloje esančios sutartys, kurių autentiškumo nuteistasis neginčija, rodo, kad S. M. , atstovaudamas automobilių techninio sporto klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, 2005 m. kovo 12 d. nupirko iš E. M. automobilį ,,(duomenys neskelbtini) už 500 000 Lt (b. l. 107-115, t. 1), o 2005 m. sausio 28 d. – iš R. G. (Kuzmauskienės) automobilį ,,Peugeot“ už 5 600 000 Lt (b. l. 108-117, t. 1). Netrukus – 2005 m. gegužės mėnesį šios sutartys buvo nutrauktos, automobiliai grąžinti jų pardavėjams, o šie grąžino už automobilius gautas atitinkamas pinigų sumas. Tai patvirtina ir byloje esantys, S. M. pasirašyti kasos pajamų orderiai (b. l. 125-126, t. 1), pagal kuriuos 2005 m. gegužės 16 d. E. M. grąžino 500 000 Lt, o R. G. – 5 600 000 Lt. Tą pačią dieną grąžintų pinigų sumą – 6 100 000 Lt (500 000+5 600 000=6 100 000) grynaisiais gavo nuteistasis S. M. , patvirtinęs atitinkamą kasos išlaidų orderį savo parašais kaip įmonės vadovas ir pinigų gavėjas (b. l. 127, t. 1). Šios finansinės operacijos užfiksuotos ir kasos knygoje (b .l. 128, t. 1). 6 100 000 Lt turėjo būti panaudoti sportinių automobilių pirkimui, tačiau jie nebuvo įsigyti, šias išlaidas pateisinančių dokumentų nėra, pinigų – taip pat nėra.

Esant išdėstytiems įrodymams, o taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumai, daroma išvada, jog nuteistasis S. M. iššvaistė klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 6 100 000 Lt, tai yra, pinigų sumą, kuri ir užfiksuota rašytiniuose bylos įrodymuose - sutartyse bei finansiniuose dokumentuose; šie rašytiniai įrodymai paneigia apelianto versiją, neva jis praradęs ne nurodytą pinigų sumą, o 5 500 000 Lt. Be to, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ūkinės-finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados rodo, esą jis negalėjo paimti iš klubo kasos 6 100 000 Lt, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Visų pirma, atlikus tyrimą pagal visus turimus dokumentus, specialisto išvadose konstatuota, jog iki 2004 m. gruodžio 31 d. S. M. automobilių pirkimui iš kasos yra gavęs 6 093 699,25 Lt (tai yra, beveik 6 100 000 Lt), kurie nėra pateisinti apskaitos dokumentais, už šią pinigų sumą neįsigyta jokių automobilių (b.l. 13-44, t. 1). Antra, šių išlaidų nepateisino ir pats nuteistasis, to nepadaręs ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme.

Tai, kad dabartinis klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ prezidentas E. Č. , kuris jo paties prašymu bylą nagrinėjant teisme buvo pripažintas civilinio ieškovo atstovu (5 t., b. l. 123-124), ar klubo valdyba (E. Č. apeliaciniam teismui pateiktas protokolas) nesutinka su ieškinio dydžiu, yra subjektyvi pozicija, kuri neįpareigoja teismo atitinkamai spręsti byloje pareikšto prokuratūros civilinio ieškinio (b. l. 2-5, t. 4). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 117 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš S. M. klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą – 6 100 000 Lt; teisme šį ieškinį prokuroras palaikė. Nustačius S. M. kaltę, iš jo pagrįstai priteista nusikaltimu padaryta turtinė žala, keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Nėra pagrindo keisti nuosprendį ir dėl bausmės paskyrimo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors S. M. neginčija apygardos teismo nuosprendžio dalies, kur jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 6 100 000 Lt iššvaistymo, tačiau ginčydamas ieškinio priteisimą, iš esmės nevisiškai pripažįsta ir padaręs nusikalstamą veiką ta apimtimi, kuri nustatyta kaip įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje. Be to, kaip matyti iš S. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis atsisakė plačiau paaiškinti svetimo turto – 6 100 000 Lt paėmimo iš kasos aplinkybes (b.l. 85-86, t. 3) bei paaiškinimų apie tai teisminio proceso metu, kaltininkas nedavė išsamių ir nuoseklių parodymų, kurie pilnai atskleistų jo padarytą veiką ar padėtų išaiškinti kitus galimai su ja susijusius asmenis. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgia.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam S. M. trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis). Padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis), juo padaryta didelė žala, kurios atlyginta tik maža dalis – 5000 Lt. (30, t. 6). Skiriant bausmę pirmosios instancijos teisme atsižvelgta ir į tai, kad S. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apelianto argumentai dėl nusikaltimo padarymo motyvų bei tikslų nėra pagrindas švelninti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. M. pasinaudojo tuo, kad iš esmės beveik neribotai valdė klubo „(duomenys neskelbtini)“ finansinius išteklius. Būdamas prezidentu, tuo pačiu metu patvirtindavo savo parašu finansinius dokumentus ir kaip finansininkas, ir kaip kasininkas. Klubui padaryta didelė turtinė žala, jos atlyginta labai maža dalis. Dėl to apelianto, kaip prezidento, darbas klube, vadovavimas jam, neatsveria padarytos žalos ir nėra aplinkybė, šalinanti veikos baudžiamumą ar bausmės, numatytos įstatymo, paskyrimą, taipogi ir taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį.

Baudžiamasis įstatymas suteikia teisę teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir papildoma alternatyvi sąlyga, – kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad po tėvų ištuokos motina S. J. gyvena kartu su juo. Jai nustatytas kairės krūties vėžys, glaukoma, lėtinė galvos smegenų išemija bei epilepsija, todėl S. M. ja rūpinasi, padeda, prižiūri. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad apelianto motina S. J. nėra kam daugiau rūpintis. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžyje gyvena ir apelianto sūnus bei duktė. Šie asmenys yra pilnamečiai, darbingi, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo apeliantui, nebus kam prižiūrėti ligotą jo motiną S. J. . Be to, pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė už minimalią bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2007; 2005 m. spalio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2005. Šioje byloje nėra dviejų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl ir dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas jam netaikytinas. Taigi, kolegija konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų visuma, kuri sudarytų pagrindą teismui taikyti S. M. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kaltės formai, taip pat kaltininko asmenybei bei kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms, todėl įstatyminio ir faktinio pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles taikant bausmės apėmimo būdą paskirta galutinė subendrinta bausmė – taip pat teisinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Albinas BielskisRegina Gaudutienė