Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. N. ir gynėjo advokato Henriko Oseckio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria įtariamajam A. N. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. rugsėjo 11 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo A. N. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. įtariamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. P. nužudymą, t. y. XXXX m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl V. P. duodamų parodymų baudžiamosiose bylose Nr. 86-1-606-09 bei Nr. 86-2-0021-10 apie galimai A. N. padarytas nusikalstamas veikas bei A. N. nepavykus susitarti su V. P. dėl parodymų keitimo, organizavo V. P. nužudymą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. N. surado nusikaltimo vykdytoją D. K. ir nurodė nušaunant nužudyti V. P. Taip pat nusikaltimo vykdytojui perdavė V. P. nuotrauką bei nuvežė D. K. savo automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXXX, iki (duomenys neskelbtini) rajone, nurodė V. P. gyvenamąją vietą bei nusikaltimo vykdytojui perdavė dujinį pistoletą ir šaudmenis, nurodydamas jį persidaryti į kovinį ginklą ir per du kartus sumokėjo D. K. 5 800 Lt už organizuoto nusikaltimo įvykdymą, tačiau nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje, kadangi nusikaltimo vykdytojas pranešė apie rengiamą labai sunkų nusikaltimą.

Taip pat, A. N. įtariamas tuo, kad XXXX m. rugsėjo X d. apie XX val., veikdamas bendrininkų grupe su T. L. ir G. L. prie parduotuvės „XXXX“, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą prieš V. P., įsisodino jį į nuosavą automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XX, kuriame kartu su T. L. ir G. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sudavė nukentėjusiam V. P. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip padarė jam poodines kraujosruvas nosyje, veido kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, abiejų ausų kaušeliuose bei abiejose smilkininėse (užausinėse) srityse, odos nubrozdinimą kairėje smilkininėje-momeninėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dėl ko V. P. nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, A. N. automobiliu nuvežė V. P. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone ir panaudodami smurtą paliko nukentėjusįjį miške.

Taip pat, A. N. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. N. dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininku, XXXX m. rugsėjo X d. apie XX val., veikdamas bendrininkų grupe su T. L. ir G. L., prie parduotuvės „XXX“, esančios (duomenys neskelbtini), prisistatė V. P. policijos pareigūnu ir parodydamas tarnybinį pažymėjimą, panaudojo smurtą prieš V. P., t. y. įsisodino nukentėjusįjį į nuosavą automobilį „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, kuriame kartu su T. L. ir G. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sudavė nukentėjusiam V. P. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip padarydami jam poodines kraujosruvas nosyje, veido kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, abiejų ausų kaušeliuose bei abiejose smilkininėse (užausinėse) srityse, odos nubrozdinimą kairėje smilkininėje-momeninėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, ko V. P. nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, A. N. automobiliu nuvežė V. P. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) ir panaudodami smurtą paliko nukentėjusįjį miške. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas A. N. padarė didelę moralinę ir fizinę žalą nukentėjusiajam bei didelę neturtinę žalą valstybei, t. y. diskreditavo policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, prestižą.

Taip pat, A. N. įtariamas tuo, kad XXXX m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie XX val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. L. ir A. P., ne mažiau kaip tris kartus darė poveikį liudytojui V. P., t. y. liudytojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, įkalbinėjo V. P. baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-606-09 duoti melagingus parodymus apie XXXX m. rugsėjo X d. neteisėtai jam atimtos laisvės bei panaudoto smurtą prieš jį .

Taip pat, A. N. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų kabinetuose, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. XXX seife neteisėtai laikė 10 šaudmenų, o Nr. XXX rūbų spintoje bei kitose vietose neteisėtai laikė 99 šaudmenis.

A. N. buvo sulaikytas 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi įtariamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi suėmimo terminas A. N. buvo pratęstas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami iki 2011 m. rugsėjo 11 d.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi įtariamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis A. N. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įtariamasis A. N. ir jo gynėjas advokatas Henrikas Oseckis skunde prašo Šiaulių apygardos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrista ir neteisėta.

Įtariamojo ir jo gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Skunde pažymima, kad Šiaulių apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimo reikalavimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 11 straipsnio, BPK 44 straipsnio ir BPK 122 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas suėmimo terminą taip pat neatsižvelgė į tai, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi šeimą, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje ne kartą skatintas, anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad A. N. dėl jam pareikštų įtarimų apklaustas, jau daugiau kaip tris mėnesiai su įtariamuoju neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, nusikalstama veika užkardyta rengimosi stadijoje, išvengta žalingų pasekmių. Nurodo, kad vadovaujantis BPK 176 straipsnio nuostatomis ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, tačiau iki šiol ikiteisminis tyrimas nebaigtas.

Nurodoma, kad teismas paskirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, pirmiausia privalo įsitikinti, kad BPK numatytų tikslų neįmanoma pasiekti paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Šiaulių apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teigiama, kad įtariamasis gali sumokėti užstatą (nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt) ar laikytis kitų įpareigojimų, jei tokia kardomoji priemonė jam būtų paskirta.

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad įtariamasis šiuo metu gydosi Šiaulių tardymo izoliatoriaus ligoninėje, vartoja medikamentus, atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę jam diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, todėl reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba.

Įtariamojo A. N. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.

Įtariamojo A. N. ir jo gynėjo skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam A. N., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įtariamasis trukdys procesui.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas.

Apeliacinis teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 21 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 233 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma, užfiksuota apklausos protokoluose, asmens parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokole, daiktų apžiūros protokole, telekomunikacijų tinklais gautoje informacijoje, liudytojų apklausos protokoluose, įtariamųjų apklausos protokoluose, 2009 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 243/09(07) dėl nukentėjusiajam V. P. padarytų sužalojimų, slapto sekimo metu gautų garso įrašų protokoluose ir kt. ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. N. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Šiaulių apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami įtariamojo A. N. gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. A. N. įtariamas padaręs nesunkų, du apysunkius ir sunkų nusikaltimus bei pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe dirbdamas policijos pareigūnu, turi ryšių užsienyje, vienas iš įtariamųjų galimai taip pat slapstosi už Lietuvos Respublikos ribų. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jo oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi šeimą, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje ne kartą skatintas, anksčiau neturėjo problemų su teisėsauga, teismo manymu, nėra pakankami griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, kad A. N. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme yra aktyvus, t. y. jis veikdamas bendrininkų grupe, siekė paveikti nukentėjusįjį V. P., kad šis pakeistų parodymus bei organizavo nukentėjusiojo nužudymą, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, kad įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų padarytų bendrininku grupe, vienas iš įtariamųjų galimai pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ruošiami galutiniai įtarimai. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl A. N. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo A. N. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino.

Apeliacinis teismas atmeta skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl suimtojo neatliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, vykdoma įtariamojo G. L. paieška, 2011 m. liepos 29 d. pateikta Šiaulių apygardos prokuratūros išvada „Dėl Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybinės veiklos“. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis šiuo metu gydosi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vartoja medikamentus, atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, todėl jam reikalinga kvalifikuota medicininė pagalba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl minėtos ligos įtariamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2011 m. kovo 9 d. – kovo 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad įtariamasis A. N. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą ir duoti parodymus.

Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad įtariamajam A. N. gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu A. N. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu A. N. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apygardos teismas Lie­tu­vos Respubli­kos Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti atim­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. N. ir jo gynėjo Henriko Oseckio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.