Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. gynėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 32 500 Lt (250 MGL) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį 13 000 Lt (100 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. P. paskirta 32 500 Lt (250 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2007 m. gegužės 1 iki 3 d. (trys dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis, kuria nuteistosios J. P. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteisti R. S., U. F. (U. F.) ir H. T. (H. T.) kasacine tvarka nesiskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama kaip organizatorė, bendrininkų grupe su H. T., U. F. ir R. S. įvykdė kontrabandą – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. J. P. 2007 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu, turėdama tikslą kontrabandos būdu atgabenti daiktus į Lietuvos Respubliką, iš nenustatytų asmenų Baltarusijoje įgijo 10 955 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių kopijomis, programine įranga, bei kitų daiktų ir paliko juos saugoti H. T. garaže, Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini); po to, 2007 m. balandžio 26 d., apie 9–10 val., Ignalinoje, susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardos sargybos būrio pasieniečiu R. S., kad šis 2007 m. balandžio 30 d., dirbdamas Tverečiaus pasienio kontrolės punkte, netikrins J. P. priklausančių daiktų ir leis juos netrukdomai įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o 2007 m. balandžio mėnesio nenustatytą dieną nuvykusi į Baltarusiją, (duomenys neskelbtini) susitarė su U. F., kad šis už atlygį dalį jos įsigytų DVD ir CD kompaktinių diskų, esančių H. T. garaže, savo automobiliu neteisėtai, kontrabandos būdu pergabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Tverečiaus pasienio kontrolės punktą. 2007 m. balandžio 30 d., apie 14.55 val., ties Didžiasalio gyvenviete, J. P., sulaukusi kontrabandinio krovinio, nurodė U. F. vykti į (duomenys neskelbtini), kur iškrovė kontrabandines prekes, o vėliau – apie 18.00 val., telefonu susitarė su H. T., kad šis savo automobiliu tą pačią dieną neteisėtai pergabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną likusius jai priklausančius daiktus – 6086 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų bei kitas prekes, ir apie 19.47 val., ties sankryža Ignalina – Didžiasalis – Tverečiaus pasienio kontrolės punktas, savo automobilyje (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu derino su H. T. ir R. S. tarpusavio veiksmus bei laukė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančio H. T.

Be to, J. P. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad, parengusi nusikalstamą veiką ir vadovaudama bendrininkų grupei – H. T. ir U. F., laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki balandžio 30 d. 19.47 val. organizavo 10 955 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, kurių bendra vertė – 508 016,24 Lt – viršijo 100 MGL dydžio sumą, gabenimą komercijos tikslais U. F. lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini) ir H. T. mikroautobusu (duomenys neskelbtini) iki Tverečiaus pasienio kontrolės punkto, o dalies jų – 4869 vnt. – gabenimą nuo Tverečiaus pasienio kontrolės punkto iki (duomenys neskelbtini) bei jų laikymą šioje vietoje iki 2007 m. gegužės 2 d. 10.10 val., kol jie buvo surasti kratos metu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas taip pat lemia bausmės individualizavimą bei tinkamą BK 61 straipsnio taikymą. Teismai be pagrindo nenustatė nuteistosios J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorė nurodo, kad ji pripažino esmines aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu aktyviai padėjo jas išaiškinti, be to, kritiškai vertina savo poelgį, dėl jo padarė atitinkamas išvadas ir yra tvirtai pasiryžusi nebepažeidinėti įstatymų. Kasatorė pažymi, kad minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas atitiktų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto sampratą bei susiklosčiusią teismų praktiką. Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. bei 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimuose, pasisakydamas bausmės (piniginės baudos) skyrimo klausimais, nurodė, jog „teismas, taikydamas sankciją už teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą, privalėjo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą.“

Kasatorė nurodo, kad bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, o teismo uždavinys – parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistajam pataisyti. Baudžiamosios teisės paskirtis pagal BK 1 straipsnį reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti pusiausvyra. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime. Tuo tarpu J. P. paskirta bausmė per griežta, neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir varžo nuteistosios teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui. Kasatorės teigimu, šioje byloje teismai turėjo galimybę, atsižvelgę į visas anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, nuteistajai J. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustatė taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę. Tik išimtiniais atvejais, skirdamas bausmę, teismas gali išeiti už baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos ribų (BK 54 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl skirti skunde prašomą viešųjų darbų ar kitokią švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistoji J. P., turėdama sumokėti paskirtą baudą, gali būti priversta parduoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį ir kad dėl to bus pažeistos trečiųjų asmenų (nuteistosios šeimos narių) teisės, yra tik spėjamojo pobūdžio. Be to, tai yra nuosprendžio vykdymo klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskirta bauda gali būti sumokėta ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o Baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniuose numatyta, kada ir kaip paskirta bauda gali būti pakeista areštu.

Prokuroro nuomone, kasatorės argumentas, kad teismas privalėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi – nepagrįstas, deklaratyvus, paremtas tik pažadu daugiau nedaryti jokių teisei prieštaraujančių veiksmų; iš tiesų ji tik iš dalies pripažino savo kaltę, nebuvo nuosekli, be to, šiai lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka vien formalaus kaltės pripažinimo, tai turi būti padaryta savo noru, o ne verčiant byloje surinktiems įrodymams. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Asmens požiūris į padarytą nusikalstamą veiką nustatomas ne pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinus pranešimo apie padarytą nusikaltimą aplinkybes, duotų parodymų turinį, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą. Taigi abiejų instancijų teismai padarė teisingas išvadas, kad nėra pagrindo pripažinti J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Atsiliepime nusutinkama su nuteistosios J. P. gynėjos teiginiu, kad, esant baudos vidurkiui 150 MGL (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), teismas vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę įvertino 100 MGL ir todėl nustatė 250 MGL dydžio baudą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka bausmės rūšį, jos dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi bausmės dydžiui turėjo įtakos ne vien tik nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė. Kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai nė vienai BK 54 straipsnyje numatytai aplinkybei nesuteikė išskirtinės reikšmės, o bausmės rūšį bei dydį pagrindė jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos teismas priimtus teismų nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, todėl J. P. paskirtos bausmės teisingumą nagrinėja tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu.

Nuteistajai J. P., pripažintai kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – bauda – tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskyrimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl J. P. paskirtos bausmės neatitikimo jos paskirčiai ir tikslams, prieštaravimo teisingumo principui bei protingumo ir proporcingumo kriterijams yra nepagrįsti.

Teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės tikslų. BK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiškia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal Baudžiamajame kodekse nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmę nuteistajai J. P., minėti reikalavimai buvo tinkamai įvertinti.

Baudžiamajame įstatyme – BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 192 straipsnio 1 dalyje – numatytos atitinkamos bausmės, kurias teismas skiria ją padariusiam asmeniui. Skirdamas bausmę, teismas taip pat turi vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 59 ir 60 straipsniuose nurodytos kaltininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, į kurias privalo ir gali atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai J. P. paskirtoji bausmė atitinka minėtų BK normų reikalavimus. Apie tai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio nuteistosios apeliacinį skundą ir patikrinusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą pagal visus apeliacinio skundo argumentus, nutartyje. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, į kurias esą neatsižvelgta arba kurios neįvertintos, parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, išanalizavęs apeliantės parodymų turinį bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstai konstatavo, kad nėra J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šis teismas taip pat išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių, dėl jos šeiminės ir turtinės padėties, jas įvertino ir padarė išvadą, kad minėtos aplinkybės neatsveria J. P. padarytų nusikalstamų veikų – sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų pavojingumo laipsnio, tyčinės kaltės formos bei svarbiausio – organizatorės vaidmens – požymių darant nusikaltimus bendrininkų grupe. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmę bausmės paskyrimui, visumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. P. parinkta bausmės rūšis – bauda yra švelnesnė palyginti su baudžiamojo įstatymo sankcijose už jos padarytus nusikaltimus numatyta alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės atėmimu ir nėra per griežta. Dėl šios bausmės dydžio, kuris viršija įstatymo nustatytą vidurkį, apeliacinės instancijos teismas taip pat argumentuotai pasisakė ir nurodė, kad jis yra adekvatus, o kasatorės pateikiama aritmetinė baudos dydžio interpretacija neatitinka BK normų, reglamentuojančių bausmės dydžio skaičiavimą, esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, teismas turi galimybę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad nuteistosios prašymo skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, negalima tenkinti, nes BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvūs bylos duomenys. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad nuteistosios teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes baudos išieškojimo atveju yra spėjamo pobūdžio ir nelemia būtinybės bei pagrindo švelninti bausmę. Kasatorės teiginys dėl BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo (baudos pakeitimo viešaisiais darbais) nesvarstytinas sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą, jis gali būti sprendžiamas bendra tvarka, nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo (baudos išieškojimo) procese.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai J. P. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio yra teisingos.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios J. P. gynėjos kasacinį skundą.