- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-572-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00058-2006-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gegužės 15 d. priimtą nutarimą Nr. 95-97 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 30 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 30 d.2017 m. gegužės 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-97 nutarta taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, paskatintas keturiolika kartų. Jis tęsia mokslus vidurinėje mokykloje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jis turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad D. D. bausmę atlieka už nusikaltimą žmogaus gyvybei. Atlikdamas bausmę jis nesielgė tinkamai, buvo baustas drausmine tvarka, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Skunde nuteistasis D. D. prašo peržiūrėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 26 balai. Be to, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anksčiau jis teistas nebuvo, tai jo pirmasis teistumas. Po praėjusio jo lygtinio paleidimo svarstymo jis kreipėsi į pataisos namuose dirbančią psichologę dėl jo asmenybės charakteristikos, ši patvirtino, kad viskas su juo yra gerai.Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, D. D. savo skunde nepateikė.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. D. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, iš kurių 18 balų yra statiniai, o 8 dinaminiai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog D. D. laikysis įstatymų ir nenusikals.Sutiktina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį šiek tiek koreguoja – pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, mokosi vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje, bendrauja su artimaisiais pasimatymų metu bei telefonu, jo savivertė yra adekvati, jis geba įvardyti ne tik teigiamas savo savybes, bet ir neigiamus charakterio bruožus, turi aiškiai suformulavęs artimos ateities tikslus, be to, D. D. nesivadovauja nuteistųjų subkultūros elementais, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra keturiolika kartų paskatintas, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad D. D. iki šiol savo kaltę dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo neigia, t. y. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Nors nuteistasis teigia dėl neblaivumo nusikaltimo neprisimenantis, tačiau tai nekeičia jo atsainaus, paviršutiniško psichinio santykio su kilusiais itin sunkiais padariniais – žmogaus mirtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog svarstant lygtinio paleidimo galimybę, vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Todėl tai, jog šiuo metu D. D. neturi galiojančių nuobaudų, nėra kuo nors jam itin palanki aplinkybė. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 12) patvirtina, kad nuteistasis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus pažeidė vienuolika kartų, visais šiais atvejais jam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda panaikinta tik 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. nepriekaištingas elgesys rodomas tik kiek daugiau nei pusmetį. Nuobaudų ir paskatinimų išsidėstymo tvarka liudija, kad ilgesnį laiko tarpą išlaikyti pozityvų elgesį D. D. nepavyksta. Nustatytos tvarkos nuteistasis sistemingai nesilaikė iš esmės nuo pat atvykimo į pataisos namus, penkis kartus jis buvo baustas griežčiausia nuobaudos rūšimi – uždarymu į baudos izoliatorių, kas rodo, jog padaryti pažeidimai buvo itin šiurkštūs. Jis keturis kartus turėjo uždraustus laikyti daiktus, du kartus rastas neblaivus. Pastaroji aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi patvirtina, jog jis turi alkoholio vartojimo problemą, kurios nesistengia spręsti. Pažymėtina, jog nusikaltimas, už kurio padarymą D. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įvykdytas teisės pažeidėjui būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tačiau jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija nuteistasis bausmės atlikimo metu nelankė, anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose nedalyvavo, priešingai, alkoholiu svaiginosi ir pataisos namuose. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra priteistas pagal jo finansines galimybes didelis civilinis ieškinys - 8123,65 Eur, gauti vykdomieji dokumentai 2756,99 Eur sumai, tačiau išskaičiuota tik 701,54 Eur, kas rodo, jog turimi įsiskolinimai dengiami vangiai. Socialinio tyrimo išvada liudija ir D. D. mąstymo ydingumą: nors jis geba atpažinti problemines sritis, tačiau jam trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių. Be to, jis ne visada geba save kontroliuoti, savitvardos praradimą aiškina alkoholio poveikiu, tačiau alkoholio nesaikingo vartojimo problemos, jau minėta, nuteistasis nesprendžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam šiuo metu nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu ir to sukeliamos problemos, bei penki artimi kriminogeniniams veiksniai – žemas išsilavinimas, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, praeityje asocialios grupės įtaka, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Visi šie veiksniai yra dinaminiai, t. y. gali būti koreguojami – D. D. gali siekti įgyti bent vidurinį išsilavinimą, kas padėtų jam lengviau integruotis į darbo rinką, spręsti alkoholio vartojimo problemą, keisti nusikalstamus veiksmus pateisinančias nuostatas, aktyviau dengti priteistą civilinį ieškinį ir pan. Tačiau šiuo metu šie aspektai nėra nuteistojo dėmesio centre, jis nededa reikšmingų pastangų minėtiems rizikos veiksniams mažinti. Nors D. D. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, tačiau jų rezultatai šiuo metu dar nėra ženklūs. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog pataisos namų administracija D. D. elgesio nevertina kaip pažangaus, leidžiančio bausmę toliau tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Tai, kad nuteistasis yra tvarkingas, nekonfliktiškas, su įstaigos administracija ir gamybos personalu, kitais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis bendrauja pagarbiai, taktiškai, nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, besąlygiškai lemiančios lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.