Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2154-335/2021 pagal ieškovo K. I. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir įpareigojimo sudaryti sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. I. prašė teismą įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartį su juo dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal 2021-04-28 parengtos sutarties nuostatas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 15,3139 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2,1337 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini). Teigė, kad minėti žemės sklypai patenka į medžioklės plotų vienetą, kurio naudotojas yra atsakovas. Nurodė, kad jam priklausančių sklypų bendras plotas yra ne mažesnis nei 15 ha ir jis yra medžiotojas, todėl kreipėsi į atsakovą, kad jį priimtų į asociacijos narius, (duomenys neskelbtini) bei pateikė dokumentus, patvirtinančius jo teisę tapti asociacijos nariu. Teigė, kad atsakovas netenkino prašymo, o vėliau pateikė sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo jo sklypuose projektą, kurios sąlygos leidžia nesąžiningai dominuoti atsakovui ir pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą. Nurodė, kad atsakovui pateikė savo pasiūlymą dėl sutarties ir jos punktų pakeitimo, tačiau atsakovas atliko tik „kosmetinius“ sutarties pakeitimus, tačiau nesutiko iš esmės keisti jo teises ir teisėtus lūkesčius pažeidžiančių sutarties punktų. Be to, jam buvo nurodyta, kad jis nėra pageidaujamas atsakovo medžiojamuose plotuose bei su medžiokle susijusioje veikloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-12-17 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies - teismas įpareigojo atsakovą (duomenys neskelbtini) sudaryti su K. I. sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), 2021-11-23 projekte patikslinant 4.2. ir 4.4 ir 4.5 punktų formuluotes bei susiaurinant 10.4. punkte numatytus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, paliekant įvardintus 10.4.1, 10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8 papunkčiuose bei priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 310 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymu (toliau ir Medžioklės įstatymas) nustatyta teisė sudaryti sutartį ne tik žemės sklypų savininkams, kurie nuosavybės teise turi ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypą, tačiau ir savininkams keleto susisiekiančių žemės sklypų, bendrai sudarančių ne mažesnį už paminėtą plotą. Nustatė, kad ieškovui priklausantys žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetą, tačiau abu žemės sklypai nesusisiekia ir yra priešinguose klubo medžioklės ploto vieneto kraštuose. Darė išvadą, kad ieškovas neįrodė sklypų susisiekiamumo, todėl sutarties dalykas apima ieškovo teisę medžioti tik nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas įpareigotinas sudaryti sutartį su ieškovu pagal parengtą ir 2021-11-23 pakoreguotą projektą bei teismo nustatomas šalių ginčytinas sutarties sąlygas. Spręsdamas dėl ieškovo teisės į medžioklę (duomenys neskelbtini) plotų vienete įgyvendinimo, pripažino reikšmingomis aplinkybes, kad ieškovo valdomo sklypo plotas, palyginus su atsakovo medžioklės plotų vienetu, yra mažas, tarp ieškovo ir klubo narių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų praeityje ir jis nėra pageidaujamas asmuo klubo medžioklėse, be to, yra bendraujantis aktualiais ginčo klausimais ne betarpiškai su klubo vadovu ar valdybos nariais, o tik per atstovą. Darė išvadą, kad ieškovo bendravimo stilius nėra geranoriškas, kas rodo jo pačio siekį dominuoti, pažeidžiant sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

6. Nurodė, kad atsakovo pateikto sutarties projekto nuostatos iš esmės neprieštarauja Medžioklės įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams bei neįžvelgiama akivaizdžios grėsmės atsakovui nesąžiningai dominuoti ieškovo atžvilgiu. Nesutiko su ieškovo siekiu susitarti su klubu dėl minimalaus leistinos jam sumedžioti kiekvienos gyvūnų rūšies ne mažiau kaip dviejų gyvūnų vienetų kiekvieną medžioklės sezoną (2.5 punktas), nes atskirais atvejais visas klubas per sezoną iš viso sumedžioja ar gali sumedžioti tik du tam tikros rūšies gyvūnų vienetus, todėl leidus vienam ieškovui sumedžioti tokį patį jų kiekį, tai akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principui. Nurodė, kad sutarties 2.6. – 2.9. punktuose yra aptariamas privačios žemės savininkui per medžioklės sezoną skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičius ir papildomi susitarimai nėra būtini.

7. Teismas atmetė ieškovo prašymą koreguoti 4.3. punktą taip, kad jo nurodytais atvejais jis turėtų teisę medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju (atsakovu) svečio teisėmis. Nurodė, kad reikalavimas negali būti įgyvendintas dėl atsakovo atsisakymo medžioti kartu, konfliktiškų santykių, ieškovo brakonieriavimo praeityje ir klubo priimto nepalankaus sprendimo jo atžvilgiu. Konstatavo, kad medžiojimas kartu prieštarautų abiejų šalių interesams ir galėtų sąlygoti naujas konfliktines situacijas.

8. Darė išvadą, kad teisės aktai nedraudžia privačios žemės savininkui, medžiotojui pačiam įsirengti medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, patalpą ar gyvūninių atliekų duobę arba juos išsinuomoti ir reikalavimo dėl 4.7 punkto netenkino.

9. Įvertinęs tai, kad šalys sutartimi turi prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas, klubo vadovo akcentuotą ieškovo kaip medžiotojo neigiamą praeitį, sprendė, jog logiška yra palikti keturis galimus sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus, numatytus projekto 10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8 papunkčiuose.

10. Nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, turintis nusistatytą valdymo struktūrą, įstatus ir sutiko su ieškovo argumentais, kad perteklinė pareiga būtų informuoti apie planuojamų medžioklių pradžią ir pabaigą, sumedžiotus gyvūnus net vienuolika medžioklės plotų naudotojo narių (4.2 ir 4.4 punktai). Konstatavo esant teisinga ir protinga apie tai pranešti suderintais kontaktais tik trims asmenims – klubo vadovui ir dar dviem nariams (A. B. ir G. J.).

11. Sprendė, kad sutarties projekto 4.5 punkto nuostata yra perteklinė. Nurodė, kad atsakovo 2021-11-23 pateiktame sutarties projekte neliko pareigos ieškovui savo sklypą papildomai žymėti ryškiais sutartiniais ženklais, ne didesniais nei 20 m atstumu ir šį žymėjimą atnaujinti ne rečiau kaip kartą per metus, be to ir nebuvo jokios aiškios argumentacijos dėl būtinumo taip žymėti privatų sklypą. Darė išvadą, kad turi būti patikslinti 4.2, 4.4 ir 4.5 punktai.

12. Teismas įpareigojo atsakovą sudaryti su K. I. sutartį, maksimaliai atitinkančią abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo nustatytas sąlygas, kurios užkirstų kelią tolimesniems ginčams bei pažymėjo, kad prieš ją pasirašant šalims nedraudžiama koreguoti sutarties sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas K. I. prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-12-17 sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškinį tenkinti.

14. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada dėl sutarties 1 dalies, nes ji prieštarauja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teigia, kad vadovaujantis proporcingumo, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui principu, jis turi teisę sudaryti sutartį naudoti jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) ir tokia jo teisė nėra siejama su žemės sklypų susisiekimo tarpusavyje sąlyga.

15. Teigia, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl sutarties 2.5 punkto redakcijos pakeitimo, vadovavosi išimtinai atsakovo pozicija, tačiau neatsižvelgė į jo argumentus. Pažymi, kad sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sudarymo tikslas yra jo teisės medžioti nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, taip pat ir užsitikrinti teisę sumedžioti tam tikrą leistinų sumedžioti gyvūnų skaičių medžioklės sezono metu. Nurodo, kad nustatomas leistinų sumedžioti gyvūnų kiekio apskaičiavimas tiesiogiai priklauso nuo atsakovo subjektyviai priimtų sprendimų medžioti ar nemedžioti atitinkamą gyvūnų skaičių, nors šių gyvūnų medžioklė pagal Medžioklės taisykles yra nelimituojama, nepatikslinus šio punkto nuostatų, jam gali būti nesuteikta teisė sumedžioti nei vieno nelimituojamų gyvūnų vieneto, o tai savaime laikytina jo teisių pažeidimu.

16. Nesutinka su teismo išvada dėl sutarties 4.3 punkto ir teigia, kad neatlikus korekcijų šiame punkte akivaizdžiai suteikiama dominuojanti padėtis atsakovui. Siekiant išvengti medžiotojų klubo piktnaudžiavimo ir neproporcingo jo teisių ribojimo medžioti jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose yra būtina šio punkto redakciją keisti, suteikiant teisę jam medžioti svečio teisėmis, kitu atveju atsakovas gali, pasinaudodamas šiame punkte suteikta teise, sudaryti tokias sąlygas, kurios jam neleis medžioti.

17. Nurodo, kad teismo išvada dėl sutarties 4.7 punkto neatitinka faktinės bylos situacijos. Teigia, kad jis nėra medžioklės plotų naudotojas, todėl neturi teisės įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės. Sutarties 3.4.3 punktu jis įsipareigoja atlyginti išlaidas veterinarinių reikalavimų vykdymui, šis punktas yra įtrauktas atsakovo, todėl jis, prisiimdamas veterinarinių reikalavimų vykdymui patirtų išlaidų dengimo dalį, turi teisę naudotis iš šių kaštų sukuriamais gėriais, todėl turi teisę naudotis esama Medžioklės plotų naudotojo įrengta pirminio žvėrių apdorojimo aikštele ar patalpa.

18. Teigia, kad sutarties 4.12 punktas naikintinas kaip perteklinis, siekiant išvengti sutartinių santykių neaiškumo. Sutarties redakcija tokia, kokia ji nurodyta sutartyje, suteikia piktnaudžiauti subjektyvia tiesa (nuomone), kuri nepatvirtinta atsakingų institucijų ir tuo pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, atsakovas bando sutartimi prisiimti tam tikroms kontroliuojančioms valstybinėms institucijos deleguotas funkcijas. Nurodo, kad medžiotojų klubas nepaaiškino, kaip bus sprendžiamas šio punkto vykdymo kontrolės klausimas, kas turi kompetenciją konstatuoti šio punkto pažeidimo faktą ir pan..

19. Nurodo, kad papildomų sutarties punktų (10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8), leidžiančių atsakovui sutartį nutraukti vienašališkai, įtraukimas į medžiotojų klubo parengtą sutarties projektą, pažeidžia jo teises bei Medžioklės įstatymo nuostatas, suteikiančias jam medžioti nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ir nepagrįstai išplečia atsakovo teisę būti dominuojančia sutarties šalimi.

20. Nurodo, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis privačios žemės sklypo savininkui suteikia teisę sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), turint medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdant ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Teigia, kad ši teisė siejama su trimis sąlygomis, t.y. teisę medžioti suteikiantis bilietas, turimas nuosavybės teise ne mažesnis nei 15 ha žemės sklypo plotas ir tai, kad šiame žemės sklypo plote nėra uždrausta medžioklė. Šių sąlygų apimtimi ir yra galimas sutarties nutraukimas, o papildomų sąlygų sutarties nutraukimui numatymas, yra laikytinas jo teisės į medžioklę, jam nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pažeidimas.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas (medžiojimas) gali būti vykdomas tik sudarytame medžioklės plotų vienete. Iš Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos darytina išvada, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą, ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog atitinka minėto įstatymo nuostatas.

22. Pažymi, kad apelianto pageidavimas, jog sutartyje būtų numatyta nuostata, leidžianti jam sumedžioti minimalų kiekvienos sumedžioti leidžiamų nelimituojamų gyvūnų rūšies ne mažiau kaip du gyvūnų vienetus, kuriuos privačios žemės savininkas turi teisę sumedžioti kiekvieną medžioklės sezoną, yra nepriimtinas ir perteklinis, nes prieštarauja LR Aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintų Rekomendacijų dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų 4.5 punkto nuostatoms. Nurodo, kad apeliantui pateikto sutarties projekto 2.5 punktas pažodžiui atitinka minėtų Rekomendacijų nuostatas, kurios pilna apimtimi apibrėžia kiekvienos sumedžioti leidžiamų nelimituojamų gyvūnų rūšies apskaičiavimo metodiką.

23. Teigia, kad apelianto noras dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis yra nepriimtinas dėl anksčiau jo įvykdytų neteisėtų veiksmų, ko pasėkoje medžiotojų klubas jį paskelbė nepageidautinu asmeniu vykdomose medžioklėse ir su medžiokle susijusioje klubo veikloje. Nurodo, kad apelianto dalyvavimas (duomenys neskelbtini) organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis prieštarautų šalių interesams ir galėtų sukelti naujas konfliktines situacijas.

24. Nurodo, kad apelianto prašymas leisti naudotis atsakovui priklausančias ir nuosavybės teisę įteisintas pirminio apdorojimo aikštele, apdorojimo patalpomis ar gyvūninių atliekų duobe yra nepagrįstas, nes atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog esant ieškovo pageidavimui, įsipareigoja kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau ir VMVT) dėl leidimo išdavimo. Be to, apeliantas gali naudotis gretimų medžiotojų klubų pirminio apdorojimo aikštelėmis, apdorojimo patalpomis ar gyvūninių atliekų duobėmis, prieš tai sudarius sutartis.

25. Tvirtina, kad sutarties projekte įtrauktas 4.12 punktas nėra perteklinis, nes tinkamai neprižiūrimos privačių sklypų ribos kelia grėsmę medžioklės saugumui. Apelianto motyvai, kad Steponavos medžiotojų klubas siekia prisiimti kontroliuojančioms valstybinėms institucijos deleguotas funkcijas yra nepagrįsti. Nurodo, kad šį punktą į sutarties projektą įtraukė todėl, kad pastebėjus galimai netinkamai prižiūrimas apelianto sklypo ribas, kurių nepriežiūra gali įtakoti saugumą medžioklėje, pasilieka teisę kreiptis į kontroliuojančias valstybines institucijas dėl sklypo ribų priežiūros būklės vertinimo ir tik esant neigiamam vertinimui atsakovas galėtų inicijuoti sutarties nutraukimą. Dėl sutarties 10.4 punkto nurodo, kad apelianto skunde siūlomi pakeitimai pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumo principą, be to, sutartis gali būti nutraukta apelianto ginčijamais papunkčiais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjaoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27. Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo K. I. ieškinys įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) su juo sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Byloje nustatyta, kad ieškovui K. I. nuosavybės teise priklauso 15,3139 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise piklausantis 2,1337 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėti žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetą, bendrai sudarantį 7 458,2 ha miškų ir laukų plotą, o klubą sudaro 33 nariai. Nustatyta, kad medžiotojų klubui 2013-10-21 dešimčiai metų yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Šio leidimo 13 punkte numatyta pareiga užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą privačios žemės, miško ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetą, savininkų teisę, susitarus kartu su medžioklės plotų naudotoju, medžioti medžioklės plotų vienete.

29. Ieškovas K. I. prašė teismą įpareigoti (duomenys neskelbtini) sudaryti su juo sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas tipines sutarties sąlygas. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, gali kreiptis į ją su prašymu priimti į narius. Tuo atveju, jeigu asociacija raštu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti), sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju.

30. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. I. yra medžiotojas, jam išduotas medžiotojo bilietas ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Iš 2015-11-07 (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimo matyti, kad dėl netinkamo elgesio klubo plotuose nuo minėtos datos K. I. yra uždrausta dalyvauti klubo medžioklėse ir su medžiokle susijusioje veikloje iki atskiro nutarimo šiuo klausimu priėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2016-12-01 nutarimu K. I. buvo pripažintas kaltu pagal iki 2017 m. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5, 7 dalis ir subendrinus paskirtas nuobaudas, galutinai nubaustas 1 400 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir medžioklinio šautuvo bei naktinio matymo prietaiso su adapteriu konfiskavimu. Nustatyta, kad K. I. 2016 m. vasario 12-14 d.d. neteisėtai medžiojo (duomenys neskelbtini) plotų vienete ir medžioklės metu naudojo draudžiamus įrankius, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Administracinės nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs ir K. I., kaip privačios žemės sklypo savininkas, atsakovo medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis virš 15 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kreipėsi su prašymu priimti jį į (duomenys neskelbtini) narius, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2021-11-23 parengė sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) projektą ir sutiko leisti ieškovui medžioti viename nuosavybės teise jo valdomame žemės sklype, kurio plotas 15,3139 ha. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę medžioti viename iš jam priklausančių žemės sklypų bei tai, kad atsakovo pateiktas sutarties projektas iš dalies tikslintinas. Apeliantas teigia, kad turi teisę medžioti abiejuose jam priklausančiuose žemės sklypuose, be to, atskiri atsakovo parengto sutarties projekto punktai pažeidžia jo teises.

32. Teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės - šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose.

33. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos žemės sklypo savininkui sudaryti sutartį su medžiotojų klubu dėl teisės proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti): 1) jei medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako priimti privačios žemės sklypo savininką į savo narius ir 2) savininkas konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta.

34. Apeliantas teigia, kad nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete valdo du sklypus, iš kurių vienas ne mažesnis nei 15 ha žemės sklypas, todėl jis atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnyje nustatytą sąlygą, kai gali būti sprendžiama dėl sutarties medžioti abiejuose sklypuose sudarymo ir tokia jo teisė, tenkinus minimalų žemės sklypo plotą, nėra siejama su žemės sklypų susisiekimo tarpusavyje sąlyga.

35. Kaip minėta aukščiau (duomenys neskelbtini) raštu atsisakė priimti ieškovą į klubo narius, tačiau sutinka sudaryti sutartį su K. I. dėl jo galimybės medžioti viename jam priklausančiame žemės sklype, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad abu žemės sklypai ribojasi. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad „Projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose.“ Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, nes privalu taikyti įvairius metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Dėl paminėto, įvertinus ne tik į lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir taikant įstatymų leidėjo ketinimų metodą, Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytą tikslą, konstatuotina, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha.

36. Bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir apeliantas, kad jam priklausantys žemės sklypai nesusisiekia ir yra priešinguose (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto kraštuose, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties dalykas (1 dalis) apima tik ieškovo K. I. teisę medžioti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantui suteikiama teisė medžioti tik viename iš jam priklausančių žemės sklypų nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiamos jam įstatymo suteiktos teisės.

37. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada dėl leistinų sumedžioti nelimituojamų gyvūnų kiekio apskaičiavimo (sutarties 2.5 punktas). Teigia, kad pagal atsakovo teiktą sutarties projektą jam gali būti nesuteikta teisė sumedžioti nei vieno gyvūno, tuo pažeidžiant jo teises.

38. Nustatyta, kad atsakovas 2021-11-23 sutarties projektą parengė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl tipinių sutarties sąlygų. Sutarties 2.5 punkto nuostatos atitinka minėtų Rekomendacijų nuostatas, jose detaliai apibrėžta kiekvienos sumedžioti nelimituotų gyvūnų rūšies apskaičiavimo metodika. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog visas medžiotojų klubas per sezoną iš viso sumedžioja ar gali sumedžioti tik du tam tikros rūšies gyvūnų vienetus, todėl sutarus, kad vienas apeliantas turi teisę sumedžioti tokį pat gyvūnų kiekį, neatmestina, jog būtų pažeistos medžiotojų klubo teisės ir tai prieštarautų proporcingumo principui turimiems medžioklės plotams. Be to, sutarties 2.6. – 2.9. punktuose yra aptariamas privačios žemės savininkui per medžioklės sezoną skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičius, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad papildomi susitarimai minėto punkto kontekste nėra būtini. Neatmestina, kad šalys turi teisę tarpusavio sutarimu keisti sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl sumedžiojamų gyvūnų kiekio.

39. Nustatyta, kad teismas netenkino ieškovo prašymo suteikti jam teisę dalyvauti atsakovo medžioklėse svečio teisėmis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėtas prašymas negali būti įgyvendintas dėl medžiotojų klubo atsisakymo medžioti kartu su apeliantu, konfliktiškų jo santykių su klubo nariais ir vietiniais gyventojais, todėl neatmestina, kad ir medžiojimas svečio teisėmis prieštarautų abiejų šalių interesams ir sąlygoti naujas konfliktines situacijas.

40. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo pakeisti sutarties projekto 4.7 punktą ir suteikti jam teisę naudotis atsakovo įrengta žvėrių pirminio apdorojimo aikštele ar patalpa. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, tvirtina, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra medžioklės plotų naudotojas, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl leidimo įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, apdorojimo patalpą ar gyvūninių atliekų duobę neleidžia galiojantys teisės aktai, tai gali padaryti tik medžioklės plotų naudotojai.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nesutinka leisti K. I. naudotis klubo nuosavybe, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad ieškovui pageidaujant savo sklype įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, apdorojimo patalpas ar gyvūninių atliekų duobę, medžiotojų klubas įsipareigoja kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl leidimo ieškovo sklype įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, apdorojimo patalpas ar gyvūninių atliekų duobes. Minėti duomenys nepaneigti, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantui bus sudarytos galimybės įsirengti gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, patalpas ar atliekų duobę, o teismas negali įpareigoti medžiotojų klubą leisti apeliantui naudotis klubo nuosavybe, jo įrenginiais. Be to, teisės aktai nedraudžia privačios žemės savininkui, medžiotojui išsinuomoti minėtus įrenginius bei patalpas, atitinkančias veterinarinės priežiūros reikalavimus. Apelianto teiginiai, kad yra draudžiama sumedžiotą gyvūną išvežti iš medžioklės ploto vieneto, vertintini kritiškai, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-09-26 įsakymu Nr. B1-814/D1-853 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 5 punkte nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai savo medžioklės plotų vienete gali neturėti aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės, jeigu jie turi rašytinę sutartį, kuria patvirtinama, kad jie naudojasi kitų medžioklės plotų naudotojų aikštele ar apdorojimo patalpa, gyvūninių atliekų duobe, įrengtomis teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba naudojasi aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, įrengtomis medžioklės plotų naudotojams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba naudojasi aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, kuri įrengta teritorijoje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra uždrausta medžioklė ir kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu.

42. Apelianto teiginiai, kad atsakovo reikalavimas pažymėti jam priklausančio žemės sklypo ribas yra nepagrįstas, vertintini kritiškai, nes toks reikalavimas padės išvengti nesutarimų tarp šalių bei įpareigoja apeliantą tinkamai prižiūrėti žemės sklypą.

43. Sprendžiant dėl sutarties projekte numatytų sutarties nutraukimo pagrindų (10 punktas) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis atsakovo nuostatų iš sutarties projekto šalintinos, tačiau apeliantas teigia, kad ir sutarties projekto 10.4.3; 10.4.8 punktai, suteikiantys atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pažeidžia jo teises bei Medžioklės įstatymo nuostatas ir nepagrįstai išplečia atsakovo teisę būti dominuojančia sutarties šalimi. Teigia, kad punktai pertekliniai, nuostatos neaiškios, plačios. Nurodo, kad sutartis gali būti nutraukta tik privačios žemės savininkui praradus teisę medžioti bei privačios žemės savininkui nevykdant sutarties 4.9 punkto (nepateikus atsakovui informacijos apie žemės sklypo perleidimą tretiesiems asmenims, sklypo padalijimą, atsiradusius bendrasavininkus).

44. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginius dėl nepagrįsto sutarties 10.4.3; 10.4.8 punktų įtraukimo į atsakovo parengtą sutartį. Nustatyta, kad 10.4.3 punktu numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta jei „privačios žemės savininkas sumedžioja didesnį nei sutartyje numatyta medžiojamųjų žvėrių kiekį“, nes neatmestina, kad apeliantas jam priklausančiame žemės sklype gali sumedžioti ir didesnį nei sutartyje numatytas žvėrių skaičius ir sutiktina su atsakovu, kad formaliai tuo jis nepažeis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir nepraras teisės medžioti. Įvertinus, kad atsakovas nepasitiki apeliantu, šalinti minėtą punktą nėra pagrindo. 10.4.8 punkto nuostatos numato, kad sutartis nutraukiama jei „privačios žemės savininkas sistemingai pažeidinėja šios sutarties sutartinius įsipareigojimus“. Nesutiktina su appeliantu, kad minėta nuostata yra perteklinė, be to, sistemingumas yra suprantamas, kaip sutarties įsipareigojimų nevykdymą daugiau nei vieną kartą, todėl konstatuotina, kad minėto punkto nuostata yra aiški.

45. Mėgėjiška medžioklė yra laisvalaikio praleidimo būdas, todėl klubų (asociacijų), vienijančių medžiotojus, narių santykiai grindžiami lygiateisiškumo ir savitarpio supratimo, interesų bendrumo principais. Narių teisės ir teisėti interesai negali būti ignoruojami, o nustačius, kad klubas (asociacija), pažeidžia ieškovo K. I. teises, medžiotojų klubas privalo pašalinti jo teisių pažeidimą. Ieškovas turi teisę medžioti jam priklausančiame žemės sklype, o atsakovas turi pareigą sudaryti realias sąlygas ir galimybes šių teisių realizavimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teiginiai, jog ir pirmosios instancijos teismui įpareigojus atsakovą patikslinti atskiras sutarties projekto nuostatas išlieka galimybė medžiotojų klubui pažeisti jo teises, vertintini kritiškai. Be to, šalims prieš pasirašant sutartį nedraudžiama tarpusavio susitarimo būdu koreguoti sutarties sąlygas.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovui nepateikus duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.