Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažinęs su administracinio nusižengimo byla pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 10 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas kelio ženklinimo reikalavimų, pastatė automobilį ant linijos, žyminčios transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimą, Kelių eismo taisyklių 153 punktą.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P., nesutikdamas su Institucijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, apskundė jį Raseinių rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 12 d. nutarimu A. P. skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta 30 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas, nesutikdamas su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimu, pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Skunde nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą šio administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai įvertino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, dėl ko priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, kad iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog vairuotojas 2017 m. liepos 10 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas kelio ženklinimo reikalavimų, pastatė automobilį ant linijos, žyminčios transporto priemonių stovėjimo ribas ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimą, KET 153 punktą. Pasak apelianto, pažeidimo faktą liudijantis įrodymas yra nusižengimo vietoje padaryta foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatytas taip, kaip draudžia kelių eismo taisyklės. Pažymi, kad surinktoje tyrimo medžiagoje buvo įvertintos nusižengimo padarymo aplinkybės ir nors A. P. skunde apylinkės teismui akcentuojama, kad jis nubaustas neteisėtai, tačiau Kelių eismo taisyklėse 3 priedo 1.1 punkte yra nurodyta, kad ,,siaura ištisinė linija žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“. Nurodo, kad ir KET 153 punkte numatyta, jog jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad transporto priemonės „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pastatė transporto priemonę, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Nurodo ir tai, kad nagrinėjamo įvykio vietoje yra pastatytas kelio ženklas Nr. 529 su papildoma lentele Nr. 838, nurodančia lengvųjų automobilių be priekabos ir motociklų stovėjimo vietą, nurodytu lentelėje stovėjimo būdu, tačiau šiuo kelio ženklu A. P. nesivadovavo ir tokiais veiksmais pažeidė KET. Atkreipia dėmesį, kad A. P. turėjo vadovautis kelio ženklu ir suprasti, kad kelio ženklas Nr. 528 būtent ir nurodo, kad tai yra automobilių stovėjimo vieta, kur automobilių stovėjimo ribos atskirtos raudonos spalvos trinkelėmis ir toks trinkelių išdėstymas, kuris žymi automobilių stovėjimo ribas yra ne vien Raseinių mieste, tokių spalvų horizontalusis žymėjimo būdas yra naudojamas ir kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Pažymi ir tai, kad Kelių eismo taisyklėse yra išskiriamos tik horizontaliojo ženklinimo linijos, žyminčios geltoną liniją, o apie tai, kokiomis spalvomis turi būti pažymėtos kitos horizontaliosios ženklinimo linijos, nenurodyta.Nurodo, kad 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus 1 punkte numatyta, kad Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato horizontaliojo ženklinimo formą, dydį, spalvą ir naudojimo sąlygas. Nurodo, kad šių taisyklių III skirsnio 1 p. yra numatytas tik draudimui sustoti ir stovėti naudojamas ženklinimas 1.4, 1.9, 1.27, nurodant ženklinimo spalvą (geltona linija), tačiau nėra numatyta, kokiomis spalvomis privaloma žymėti kitas horizontaliojo ženklinimo linijas, žyminčias stovėjimo vietą. Nei Kelių eismo taisyklėse, nei Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse nėra numatyta, kad būtent balta spalva turi būti pažymėtos horizontaliosios ženklinimo linijos. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad nėra numatyta konkrečiai nurodyta horizontaliojo ženklinimo linijos spalva, vadinasi reikia laikytis tokios nuostatos, kad bet kokios spalvos horizontalusis žymėjimas yra leistinas, išskyrus geltoną spalvą. Nurodo, kad už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas įvykio aplinkybes, įsigilino į galiojančius teisės aktus bei faktines įvykio aplinkybes, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Pažymi, kad nagrinėjant įvykį ir sprendžiant atsakomybės klausimą nepakanka remtis vien KET, o būtina įvertinti visas įvykio faktines aplinkybes bei kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Nurodo, kad vietoje, kurioje jis pastatė savo automobilį, tarp aikštelėje pastatytų kitų automobilių buvo viena, raudonos spalvos šaligatvio trinkelių eilė, juodos spalvos trinkelių fone, todėl jis neturėjo galimybės suprasti ar numanyti šios linijos reikšmės, o vėliau, iš aikštelės išvažiavus kitiems automobiliams, jo automobilis buvo nufotografuotas. Taip pat nurodo, kad pastatydamas automobilį sustojimo aikštelėje likusioje vienoje laisvoje stovėjimo vietoje jis neturėjo galimybės matyti jokių kelio horizontaliųjų ženklinimo linijų. Be to, tvirtina, kad jo pastatytas automobilis niekam nesukėlė nepatogumų, nes kitoje gatvės pusėje yra 12 a. (12000 m²) automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje bet kada galima palikti savo transporto priemones.Taip pat nurodo, kad KET, kuriomis remiasi pareigūnė L. J., nėra vien rašytinis teisės aktas ir jame raidėmis nėra parašyta, kad kelių horizontaliojo ženklinimo linijos žymimos balta spalva, bet šios taisyklės yra iliustruotos spalvotais paveikslėliais, kuriuose šios linijos pavaizduotos baltos, o iliustracijos KET yra tikrų kelio ženklų bei horizontaliojo kelių ženklinimo pavyzdys ir šiais atvaizdais būtina vadovautis, kaip rašytinėmis taisyklėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir Kelio ženklų ir signalų konvencijos 29 straipsnio 2 dalis numato, kad keliai ženklinami geltonais ar baltais dažais, tačiau vietoms, kuriose leidžiama stovėti arba kuriose stovėjimas ribojamas, ženklinti galima naudoti mėlynus dažus. Jeigu Susitariančiosios Šalies teritorijoje kelių ženklinimui naudojami ir geltoni, ir balti dažai, tos pačios klasės ženklinimas turi būti tos pačios spalvos. Šioje straipsnio dalyje vartojamas terminas „baltas“ gali turėti sidabrinį ar šviesiai pilką atspalvį. Pabrėžia ir tai, jog Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakyme Nr. V-389 „Dėl kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklių ĮT ŽM 12 patvirtinimo“ 18.1. punkte numatyta, kad ženklinimas turi būti lengvai pastebimas dienos metu ir esant įvairioms apšvietimo bei oro sąlygoms. Nurodo, kad šaligatvio trinkelės nėra dažomos, jas gaminant į pilkos spalvos betoną yra įmaišomas spalvotas pigmentas, todėl jų spalva nėra ryški. Be to, stovėjimo vietose nuolat stovi automobiliai ir nuo ten susikaupusio purvo spalvos tampa dar mažiau pastebimos, todėl toks stovėjimo vietos žymėjimas neatitinka jokių konvencijų, taisyklių ar reikalavimų ir negali būti laikomas horizontaliuoju kelių ženklinimu. Nurodo ir tai, kad Kelių ženklinimo medžiagų techninių reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-390, 1 ir 13 punktuose numatytas kelių horizontalusis ženklinimas žymimas balta spalva. Pasak A. P., Kelių eismo taisyklėse bei kituose teisės aktuose numatyta kelio ženklų ir ženklinimo spalva yra esminis dalykas, nes skirtingos spalvos turi skirtingas reikšmes (pvz. geltona spalva žymimos vietos, kuriuose draudžiama sustoti arba stovėti, taip pat laikinos horizontaliojo ženklinimo linijos ir tai yra žinoma visiems vairuotojo pažymėjimus turintiems vairuotojams). Tvirtina, kad vairuotojas, pamatęs raudonas, žalias ar mėlynas linijas negalėtų suprasti jų reikšmės, nes toks ženklinimas niekur nėra numatytas, o norint palengvinti tarptautinį kelių eismą ir padidinti kelių saugą, 1992 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Kelio ženklų ir signalų konvencija, 1968 m. lapkričio 8 d. priimta Vienoje. Jos tikslas tarptautiniu mastu suvienodinti kelio ženklus, signalus, simbolius ir kelių ženklinimą. Teigia, jog dėl to, kad raudonos trinkelės reikšmė eismo saugumui ar tvarkai nenurodyta jokiame teisės akte, tai bet kuriam vairuotojui būtų neaišku ką galima ar ko negalima daryti prie šių trinkelių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas grąžintinas pirmosios instancijos teismui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio, reglamentuojančio bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme, 2 dalyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų – pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Siekiant tinkamai įgyvendinti anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, būtina žinoti tikslią ir aiškią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl, jų nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, taip pat kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas nuobaudas, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, kaip matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato įgalioto asmens reikalavimo, juo yra prašoma panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Taigi apeliaciniame skunde yra nenurodoma, kokį konkretų sprendimą, panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliantas prašo teismo priimti, kokią nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti. Skundo motyvuose nurodyta tik tai, kad už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nesuformuluotas konkretus prašymas (ANK 647 straipsnio 2 dalis) užkerta apeliacinės instancijos teismui galimybę užtikrinti anksčiau minėtų ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą, ir tai yra esminis apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina Raseinių rajono apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 2 dalimi, 644 - 648 straipsniais,

nutaria:

grąžinti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismui spręsti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.