- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- e2-18163-775/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12923-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovo įgaliotai atstovei R. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 157,43 € turtinę žalą, 17,64 € palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).
Ieškovo atstovė paaiškino, jog 2013-02-12 transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Islandijos pl. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK nustatė, kad vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti duobės ir jos apvažiuoti, nes ji buvo apsemta vandens ir nepaženklinta. Per įvykį buvo sugadintas dešinės pusės priekinis ratas, transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Įvykis pripažintas draudiminiu, žalų ekspertas nustatė, jog reikalinga keisti padangą, remontuoti diską bei atlikti ratų suvedimą. Ieškovas apskaičiavo 232,59 € žalą ir ją išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, atsakovo prašoma atlyginti 157,43 € žalą išskaičius 75,16 € nusidėvėjimą. 2013-03-19 ieškovas ragino atsakovą apmokėti nurodytą žalą. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam priklausančiuose keliuose. Yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.266 str.: atsakovas valdė kelią, ieškovo draudėjui atsirado žala, nes važiuojant keliu buvo sugadintas ieškovo draudėjo turtas – tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, tai minimalūs kreditoriaus praradimai laiku negavus žalos atlyginimo. Ieškovas siūlė atsakovui ginčą išspręsti taikiai, Kauno miesto savivaldybė prašomos sumos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Terminas, per kurį turėjo būti reiškiamas ieškinys, įstatyme nenumatytas, ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 27-32), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.
Atsakovo atstovė paaiškino, jog draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika, ją įvertinus apskaičiuojama ir draudimo įmoka, o ji naudojama rizikos dengimui, todėl ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies dengia iki tol gautos įmokos, ieškovo nuostoliai šioje byloje yra mažesni, nei reikalaujama. Su ieškiniu nėra pateikti LR teisės aktų numatyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo – nėra pateiktos turto vertinimo ataskaitos, todėl jokie kiti dokumentai nepagrindžia tariamai padarytos žalos. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, nei viename pateiktame dokumente nėra išvados, jog automobilio apgadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais, jokių liudytojų nenustatyta, nors įvykis buvo dienos metu, kai eismas intensyvus. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, o nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas veikdamas tiek apdairiai ir rūpestingai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, dalis atsakomybės už žalą tenka ir vairuotojui, kiti vairuotojai tokio masto apgadinimų ginčo atkarpoje nepatyrė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų buvimą – duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto, o nežinia kada užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio. Atsakovas pabrėžė, jog duobės atsiradimas – atsakovo neįtakojamas gamtos reiškinys, o turimos lėšos reguliariam gatvių tvarkymui yra ribotos ir nepakankamos. Gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo atsakovo biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, LR vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jokie rašytiniais įrodymai šių išlaidų dydžio ir realaus jų patyrimo neįrodo. Ieškinys taip pat negali būti tenkinamas ir dėl to, kad teismui nėra pateikta įvykio schema, todėl negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo įvykis, ir ar tikrai minimas įvykis galėjo sukelti aptariamas pasekmes. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas, nes ieškovas nepagrįstai ilgai neteikė teismui ieškinio.
Trečiasis asmuo R. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jis informuotas tinkamai (b. l. 25), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 38), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui R. K. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog R. K. buvo apdraudęs savo automobilį Opel Vectra draudimo kompanijoje „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2012-10-20 iki 2013-10-19 (b. l. 10-11). 2013-02-12 Kaune, Islandijos pl. R. K. draustu automobiliu įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, apsemtą vandens, kurios pastebėti nebuvo įmanoma, automobilis dėl to buvo apgadintas (b. l. 12). Apžiūrėjus transporto priemonę nustatyta, jog įvykio metu buvo sugadinta padanga Nokian, lietas diskas, reikalinga iš naujo atlikti ratų suvedimą (b. l. 14). 2013-02-12 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties (b. l. 12). Tą pačią dieną R. K. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 9). 2013-02-26 sąmatos duomenimis apgadintos transporto priemonės remonto kaina sudaro 803,07 Lt (b. l. 15-16). Atskaičius naujų detalių nusidėvėjimo sumą, ieškovo atstovas apskaičiavo 543,57 Lt draudimo išmokos sumą (b. l. 17). Nukentėjusiam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ 2013-02-28 išmokėjo 803,07 Lt draudimo išmoką (b. l. 17, 19), 2013-03-19 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl 543,57 Lt išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 20).
LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d., reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-02-12 transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Islandijos pl. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Dėl to buvo sugadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas patvirtina, kad kelio duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, buvo apsemta vandens. Atsakovas neigia ieškinį bei nurodo, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės duobę. Tačiau dėl eismo įvykio buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną. Be to, atsakovas savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, kurie patvirtintų nepriekaištingą Islandijos plento būklę įvykio metu arba patvirtintų, kad nurodyta kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir (ar) tinkamai aptverta. Byloje surinkti įrodymai liudija apie priešingas aplinkybes. Atsakovo argumentai, jog dėl nepakankamo lėšų kiekio Kauno miesto savivaldybė neturi galimybės pašalinti visų kelio duobių, į kurias įvažiuoja vairuotojai, atmestini, kadangi neturint galimybės pašalinti visų kelio duobių, jos turi būti atitinkamai pažymimos, ko šiuo atveju nebuvo. Atsakovui skiriamų lėšų paskirstymas yra jo teisė ir pareiga, tačiau tai nėra priežastis atleisti atsakovą nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo funkcijų atlikimo. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nevykdė savo tiesioginių pareigų – nepažymėjo kelyje atsivėrusios duobės, todėl tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų, nagrinėjamu atveju – neveikimo, ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 157,43 Eur žalą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus dėl žalos dydžio, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė.
Dėl atsakovo argumentų, kad negali būti išieškoma PVM suma, pasisakytina, jog AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui R. K. sumokėjo 803,07 Lt, įskaitant PVM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str. numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitą (PVM atskaita pagal šio įstatymo 2 str. 28 d. yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d., PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 str. nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 str., taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Teismas sprendžia, kad draudimo įmonės trečiajam asmeniui išmokėtų nuostolių PVM negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl ieškovo sumokėtas PVM pripažintinas jo patirtu nuostoliu ir turi būti priteistas iš atsakovo.
Atsakovo argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 str. turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (LR CPK 178 str. ), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
Civilinio kodekso 6.251 str. yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 157,43 Eur turtinė žala (CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovo ginčijamą reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas ieškovas grindžia CK 6.1015 str., pagal kurio 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinės atsakomybės santykiai reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.) jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, tokiu atveju jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos. Šios kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti kuomet skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Pažymėtina, jog įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį ieškovas privalo pateikti ieškinį teismui, įstatyme yra numatytas ieškinio senaties terminas, o šio termino taikymo klausimas šioje byloje nėra keliamas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovo priteistinos 17,64 € kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-03-19) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis CK 6.2. str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (175,07 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 € žyminis mokestis (b. l. 7; CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 157,43 € (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 43 ct) turtinę žalą, 17,64 € (septyniolikos eurų 64 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (175,07 €) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 € (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.