Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-1928-215/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
2-1928-215/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Ieškovas
B. B.
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1928-215/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00624-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASuž akiųLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Kęstutis Stulginskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. K. priteisti 3000,00 € skolos, komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą (3,48 proc.) galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu nuo vekselio išdavimo dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki pilno atsiskaitymo, 5 procentų metines palūkanas nuo 2018 m. sausio 31 d. (paskolos grąžinimo termino dienos) iki paskolos grąžinimo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – jam asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d. atsakovas ieškovei išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 3000,00 €. Vekselis turėjo būti apmokėtas 2018 m. sausio 31 d. Pasibaigus skolos grąžinimo terminui atsakovas skolos negrąžino, susitarti su atsakovu gražiuoju nepavyko.

Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis).

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3000,00 € skolos (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63 straipsniai).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3,48 procentų palūkanas, nustatytas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, nuo 2017 m. sausio 31 d. (paskolos suteikimo dienos) iki pilno atsiskaitymo bei 5 procentų metines palūkanas nuo 2018 m. sausio 31 d. (paskolos grąžinimo termino dienos) iki paskolos grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Be to, pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Šiuo atveju, ieškovės prašomos priteisti 3,48 procentų palūkanos priskirtinos prie mokėjimo palūkanų, o 5 procentų metinės palūkanos – kaip kompensuojamos palūkanos, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: 1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Minėto straipsnio 1 punkte yra numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, dėl kurių mokėjimo šalys turėjo susitarti vekselyje. Nagrinėjamu atveju 2017 m. sausio 31 d. atsakovo išduotame vekselyje dėl šių palūkanų mokėjimo šalys nebuvo nesusitarusios, o kitų įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl šių palūkanų mokėjimo, nepateikta. CK 6.872 str. 1 d. numatyta, jog jeigu šalys nėra susitariusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Ši nuostata taikytina tik tokiu atveju jeigu šalys yra susitariusios dėl mokėtinų palūkanų, bet nėra susitariusios dėl mokėtinų palūkanų dydžio, šiuo atveju ieškovė su atsakovu nėra susitarę nei dėl palūkanų mokėjimo nei dėl jų dydžio, todėl ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti 3,48 procentų palūkanas, nustatytas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, nuo 2017 m. sausio 31 d. (paskolos suteikimo dienos) iki pilno atsiskaitymo, yra atmestinas.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2018 m. sausio 31 d. (paskolos grąžinimo termino dienos) iki paskolos grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalimi, o atsakovui teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 90,00 € žyminis mokestis, 5,00 € banko komisinis mokestis, 150,00 € teisinės paslaugos, iš viso 245,00 €. Teismas tenkino 2/3 ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 2/3 ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 163,00 € (245,00 x 2/3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

– 3000,00 € (tris tūkstančius eurų 00 ct) skolos;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3000,00 €) nuo 2018 m. sausio 31 d. (paskolos grąžinimo termino dienos) iki paskolos grąžinimo dienos;

– 163,00 € (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas