- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- eI3-868-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01926-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., ŽŪB "AUGA Žadžiūnai"
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P., žemės ūkio bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą Nr. SG-647, išskyrus įpareigojimą statinių naudotojui paskirti ar pasamdyti statinio techninį prižiūrėtoją; įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą.
Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad V. P. ir R. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklype yra du ŽŪB „duomenys neskelbtini“ priklausantys pastatai - kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir arkinis kombainų garažas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra priskiriami ypatingų statinių kategorijai. 2014 m. gegužės mėnesį buvo pastebėti savavališki statybos darbai kombainų garaže. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Pranešimą apie ŽŪB „duomenys neskelbtini“ atliekamą savavališką statybą kartu su fotonuotraukomis, ir be kita ko Pranešimo II dalies 4 punktu prašė ištirti, ar ginčo statiniai (kombainų garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir arkinis garažas - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti, ar statinių būklė nekelia pavojaus kitiems asmenims, ar statinių naudotojai vykdo LR Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas tik 2020 m. liepos 23 d. persiuntė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (toliau - Administracija) minėtą Pranešimo dalį išnagrinėti. Administracija neinformavo pareiškėjo apie planuojamą/atliekamą kombainų garažo ir arkinio garažo - dirbtuvių (toliau bendrai abu kartu vadinami Statiniais) patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesudarė galimybių dalyvauti faktinių duomenų patikrinime vietoje, taip pat pateikti savo paaiškinimus ar pastebėjimus, papildomą informaciją Pranešimo II dalies 4 punkto išnagrinėjimui. 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas Atsakymas, iš kurio matyti, kad Administracija tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimo II dalies 4 punktą ir be objektyvių įrodymų konstatavo, kad Statiniai yra tinkami naudoti, nėra avarinės būklės. Taip pat konstatavo, kad Statinių naudotojas (savininkas) išvis nevykdo Statinių techninės priežiūros, tačiau tinkamai neįvertino šio pažeidimo ir neskyrė baudos Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, galiausiai išvis nebuvo atsakyta ar Statinių naudotojas laikosi Statinių saugos reikalavimų. Taip pat Atsakymas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktų keliamų reikalavimų. Administracija neinformavo pareiškėjo apie patikrinimą jo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype ir nesudarė galimybių tinkamam jo VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės įgyvendinimui. Apie tai, kad žemės sklype buvo atliktas patikrinimas vietoje pareiškėjas sužinojo tik iš skundžiamo Atsakymo. Iš skundžiamo Akto nėra aišku, kada ir kokiu laiku vyko patikrinimas vietoje, kokie asmenys dalyvavo patikrinime, kokiems asmenims buvo pranešta apie planuojamą patikrinimą. Patikrinimo objektyvumu ir realumu taip pat verčia abejoti ta aplinkybė, kad abu statiniai yra ant žemės sklypo ribos, todėl visapusiškas jų apžiūrėjimas iš visų pusių yra įmanomas tik su gretimo sklypo savininkų žinia ir sutikimu patekti į gretimą sklypą. Gretimo sklypo savininkas taip pat yra pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie planuojamą patikrinimą nei kaip suinteresuotam asmeniui, nei kaip gretimo sklypo savininkui, akivaizdu, kad statiniai nebuvo visapusiškai apžiūrėti ir realiai įvertinta jų faktinė padėtis bei jų keliama grėsmė aplinkai. Administracijos padaryti VAĮ 30 straipsnio 1 dalies pažeidimai sąlygoja paties patikrinimo neteisėtumą. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija neišnagrinėjo pareiškėjo Pranešimo II dalies 4 punkto taip, kaip tai numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Administracija nenustatė ir savo Atsakyme išvis nepateikė informacijos, ar statiniai naudojami pagal paskirtį, ar Statiniai atitinka saugos reikalavimus. Taigi Administracija neatliko išsamaus pareiškėjo Pranešimo II dalies 4 punkto nagrinėjimo. Pažymėjo, kad Administracijos Atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir tuo, kad neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies keliamų reikalavimų, t. y. Atsakyme pareiškėjui nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka.
Nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimo datą ir laiką, o buvo informuotas tik apie patikrinimo rezultatus. Pažymėjo, kad atsakymas pareiškėjui neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies keliamų reikalavimų, t. y. atsakyme pareiškėjui nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
Tretysis suinteresuotas asmuo ŽŪB „duomenys neskelbtini“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad bendrovei nežinoma, ar atsakovas informavo pareiškėją apie patikrinimą, tačiau net jei ir neinformavo, tai toks pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nebūtų esminis, o turėtų būti laikomas formaliu ir nesudarančiu pagrindo naikinti atsakovo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. SG-647. Skunde teigiama, kad atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad kombainų garažo sienos ir stogo danga yra iš asbesto, kurį nuo 2005 m. yra draudžiama naudoti. Toks teiginys yra klaidingas. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede numatyta, kad gaminius, kuriuose yra asbesto pluoštų ir kurie jau buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama toliau naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų naudojimo laikotarpis (1 skilties 6 p., 2 skilties 2 p.). Taigi teisės aktai nenumato draudimo naudoti asbesto stogo dangą ir atsakovas neprivalėjo šios aplinkybės vertinti. Nurodė, kad statinio techninė priežiūra neapima statinio statybos teisėtumo vertinimo, o yra susijusi tik su tinkamu pastato naudojimu ir jo priežiūra. Atsakovas, nepasisakydamas dėl arkinio garažo – dirbtuvių statybos teisėtumo, jokių teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. P. skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą Nr. SG-647, išskyrus įpareigojimą statinių naudotojui paskirti ar pasamdyti statinio techninį prižiūrėtoją; įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą. Atsakovas su pareiškėjo skundu sutiko.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.
Byloje nustatyta, kad V. P. ir R. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklype yra du ŽŪB „duomenys neskelbtini” priklausantys pastatai - kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir arkinis kombainų garažas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Pranešimą apie ŽŪB „duomenys neskelbtini“ atliekamą savavališką statybą, Pranešimo II dalies 4 punktu prašė ištirti, ar trečiojo suinteresuoto asmens statiniai (kombainų garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir arkinis garažas - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti, ar statinių būklė nekelia pavojaus kitiems asmenims, ar statinių naudotojai vykdo LR Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. liepos 23 d. persiuntė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai minėtą Pranešimo dalį išnagrinėti. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SG-647 informavo pareiškėją, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 23 d. raštą buvo atliktas statinių (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros patikrinimas ir surašyti statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktai Nr. TV16-91(11.58), TV16-92(11.58) ir statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai Nr. TV17-62(11.59), Nr. TV17-63(11.59). Patikrinimo metu nustatyta, kad arkinis garažas – dirbtuvės ir kombainų garažas yra tinkami naudoti, jokių žymesnių deformacijų nepastebėta ir nėra pagrindo manyti, kad statiniai gali būti avarinės būklės.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas atliko statinių, esančių pareiškėjo žemės sklype, patikrinimą. Ginčo, jog pareiškėjas, būdamas žemės sklypo, ant kurio yra tikrinti pastatai, savininku, tuo pačiu ir atliktos administracinės procedūros iniciatoriumi, yra suinteresuotas šios procedūros rezultatais asmuo, byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimą ir jame nedalyvavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz. 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4903-520/2018).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atlikdama aplinkybių vertinimą ir faktinių duomenų vietoje patikrinimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinus principus, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus ar papildomus duomenis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007 m. gegužės 10 d. sprendimas SGL C. AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd prieš D., Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog skundžiamame akte nėra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas statinių patikrinimas, neaišku, kokiomis teisės normomis ir konkrečiais faktiniais duomenimis remiantis atsakovas konstatavo, kad statiniai yra tinkami naudoti.
VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju šios normos taip pat nebuvo laikomasi, skundžiamame rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą Nr. SG-647, išskyrus įpareigojimą statinių naudotojui paskirti ar pasamdyti statinio techninį prižiūrėtoją. Pažymėtina, kad skundžiamame rašte pareiškėjui tik nurodyta, jog: „ŽŪB „duomenys neskelbtini“ įpareigotas vadovautis statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų Nr. TV16-91(11.58), Nr. TV16-92(11.58) rekomendacijomis, t. y. atlikti apgadintų statinių paprastojo remonto darbus ir paskirti ar pasamdyti statinio techninį prižiūrėtoją“, t. y galima daryti išvadą, jog ŽŪB „duomenys neskelbtini“ ne šiuo raštu, o kitu administraciniu aktu buvo įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Šioje byloje nagrinėjamame rašte jokio įpareigojimo statinių naudotojui nėra nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. SG-647 priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, 30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Panaikinus skundžiamą raštą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. SG-647 ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.