Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1835/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-07Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2-1835/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00639-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Tilia Cordata“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1835/2014
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00639-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Xpert Fashions“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2304-657/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Xpert Fashions“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tilia Cordata“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilos ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos ir restitucijos taikymo.

Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 407 435,18 Lt ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant saugoti ir juo naudotis, o nustačius, kad atsakovas aukščiau nurodyto turto neturi ar turi nepakankamai, areštuoti jo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Teismas, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo UAB „Tilia Cordata“ turimą turtą, ar prima facie įrodymų, sudarančių pagrindą teismui spręsti, kad atsakovas perleidžia, ar ketina perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą ar turtines teises. Nurodė, kad vien tai, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vien didelė ieškinio suma neduoda pagrindo nagrinėjamoje byloje spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde teigiama, kad ieškovo pateikti objektyvūs duomenys (UAB „Tilia Cordata“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 metus) patvirtina, kad yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Šių duomenų atsakovas nepaneigė ir neginčija. Atsakovas neįrodė, jog jis turi pakankamai turto ieškovo reikalavimui įvykdyti.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirąjame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje, formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo, išskiriama, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-117/2014).

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštą atsakovo turtui atsisakė taikyti, pažymėdamas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo UAB „Tilia Cordata“ turimą turtą, ar prima facie įrodymų, sudarančių pagrindą teismui spręsti, kad atsakovas perleidžia, ar ketina perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą ar turtines teises.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Ar konkreti suma atsakovui laikytina didelė, kiekvienu atveju turi būti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės.

Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas įtvirtintas CPK 144 straipsnio 1 dalyje reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio iš tikrųjų tam tikrais atvejais gali nuspręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. Kita vertus, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi preliminaraus ieškinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrindžiamas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismas svarstė klausimą dėl galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįmanomumo, yra pagrindas manyti, jog teismas vertino ieškinio pagrindimą tikėtinu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nurodydamas reikalavimo priteisti iš atsakovo pagrindą (kreditorių interesų pažeidimą) bei sandorius, sudarytus tikėtina, atsakovui jau esant nemokiam, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurie bus vertinami bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo ir įrodymų nepakankamumo nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, tai gali būti nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš Registrų centro informacinėje sistemoje esančių UAB „Tilia Cordata“ finansinės atskaitomybės duomenų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) 2013 m. gruodžio 31 d., bendrovė minėtai dienai turėjo iš viso 2 274 238,00 Lt vertės turto (iš jo 1 364 158,00 Lt sudaro ilgalaikis turtas, 907 492,00 Lt - per vienerius metus gautinos sumos, 50,00 Lt - pinigai ir pinigų ekvivalentai), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 127 551,00 Lt, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudarė - 65 183,00 Lt nuostolių, grynas pelnas (nuostoliai) sudarė 24 328,00 Lt nuostolių. Įvertinus šiuos duomenis, taip pat ieškovo su atskiruoju skundu pateiktą atsakovo 2012 metų grynąjį pelną (12 092,00 Lt nuostolių), yra pagrindas manyti, jog yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, atsakovas nesugebėtų atlyginti ieškovui priteistos sumos. Pastebėtina, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma yra daugiau nei keturis kartus didesnė nei atsakovo turimas materialus ilgalaikis turtas, bei sudaro pusę atsakovo balanse nurodomos ilgalaikio turto vertės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, jo finansinę padėtį atspindinčių duomenų, yra pagrindas daryti išvadą, jog didelė ieškinio suma pati savaime objektyviai padidina ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti turto areštą.

CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad bendra taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti turto areštą būtent ieškinio sumai, todėl tokiu prašymu ši proceso teisės norma nepažeidžiama.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiausia turi būti areštuojamas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštas turi būti taikomas piniginėms lėšoms, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovo finansinės padėties, padarė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pažeidimą, dėl ko buvo priimtas iš dalies nepagrįstas procesinis sprendimas – t. y. buvo atmestas ieškovo prašymas atsakovo atžvilgiu taikyti turto areštą (CPK 329 str., 338 str.), todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį pakeisti, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant visa apimtimi (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „Xpert Fashions“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti 407 435,18 Lt (keturių šimtų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių litų, 18 centų) sumai, atsakovui UAB „Tilia Cordata“ (į.k. 110562394, buveinė Raudondvario pl. 109, Kaune) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant saugoti ir juo naudotis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjas Konstantinas Gurinas