- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-539-1259/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36101-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Marijus Šalčius, Vaida Baumilė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnius Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžius.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. K. pripažintas recidyvistu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją L. J., t. y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą L. J..
2. Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 21.38 val. UAB „L. L.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atvirai, stebint vaizdo kameroms ir parduotuvės darbuotojams, tyčia pagrobė svetimą turtą: 4 vnt. skilandinės dešros, kurių bendra vertė 25,96 Eur, ir 10 vnt. kiaulienos nugarinės, kurių bendra vertė 118,24 Eur, ir pasišalino per įėjimo vartus nesusimokėjęs, tuo padarė UAB „L. L.“ bendrą 144,20 eurų turtinę žalą.
3. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 21.38 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš D. Č. ir R. K.: vieną kartą kumščiu sudavė D. Č. į lūpą ir vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. Č. dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje dešinėje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo S. K. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė tris baigtas tyčines veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkiems nusikaltimams, o kitos dvi – nesunkiems nusikaltimams, teisiamas penkioliktą kartą, teistas ir Didžiojoje Britanijoje, baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Teismas nenustatė S. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas S. K. pripažino recidyvistu.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde iš esmės prašo jį dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad yra nubaustas per griežta bausme. Kaltinimuose dėl L. J. sužalojimo, yra daug abejotinų ir nesutampančių jo paties, nukentėjusiosios, liudytojų R. (nukentėjusiosios draugė), parodymų. Teigia, kad jis pirminės apklausos metu davė parodymus neva iš pasakojimų, kuriuos išgirdo iš pažįstamo D. Vėliau niekas nesistengė surasti ir apklausti dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. per posėdį š. m. birželio 26 d. davė nenuoseklius parodymus, nenorėjo atsakinėti į jo užduodamus klausimus. Mano, kad dėl šios veikos jo kaltė neįrodyta. Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su ,,L.“ parduotuve, kaltės neneigė.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė L. M.-V. – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, klausimas, nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
9. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neįrodyta, proceso dalyvių parodymuose gausu nesutapimų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
10. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. K. nurodė, kad blaivus atėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini), kurio ketvirtame aukšte, pirmame kambaryje prie virtuvės gyvena jo pažįstamas S. ir liudytoja R. Bendrabučio balkone vyko išgertuvės, buvo ir nukentėjusioji L. J., jos draugas. Teigė nepamenantis, kad būtų sudavęs L. J.. Jam kitą rytą paskambino dukterėčia, pasakė, kad jis bendrabutyje moteriai sulaužė žandikaulį. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis S. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. jis lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas draugą vardu A. Pas A. atėjo vakare, tiksliai laiko nurodyti negali, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ėjo išgerti, pavartoti narkotikų. Vartojo alkoholinius gėrimus kartu su A. ir dar viena moterimi R., pavardės jos nežino ir dar viena moteris, kurios vardo ir pavardės nežino, tačiau vėliau šiai moteriai jis sudavė smūgį į galvos sritį. Ši moteris pradėjo šnekėti, jog penktame aukšte paliko cigaretes, ir jų nuėjus pasiimti neatgavo, įvyko konfliktas, taip pasakojo ši moteris, tačiau šių visų aplinkybių jis nematė. Išgertuvių metu koridoriuje buvo ir kitų žmonių, vyko judėjimas, jų visų jis nepažįsta. Kažkuriuo metu jis (duomenys neskelbtini), būnant ketvirto aukšto koridoriuje, susitiko pažįstamą D., su kuriuo nuėjo į bendrabučio prausyklą apsisvaiginti narkotikais, ką ir padarė. Išėjus iš prausyklos, jis neatsimena, kur dingo D., tačiau prie jo priėjo moteris, su kuria prieš tai vartojo alkoholį kartu su A., kurios nepažįsta ir vartodama necenzūrinius žodžius pradėjo jį įžeidinėti ir liepė nešdintis iš koridoriaus. Jis visų aplinkybių neatsimena, tačiau moteris mosikavo rankomis, buvo pikta jo atžvilgiu, jis nepamena, ar jai kažką sakė. Ji jam sudavė ranka į veidą ir ketino suduoti dar kartą, ji ant jo šaukė ir įžeidinėjo, todėl jis sudavė delnu jai į galvos sritį (2 t., b. l. 71-74). Papildomos apklausos metu nuteistasis S. K. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis konflikto su L. J. aplinkybių neatsimena, nes kaip minėjo buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, pirminės apklausos metu jis nurodė, kad sudavė L. J. delnu į galvos sritį, tačiau šie jo parodymai kilo iš to, jog (duomenys neskelbtini), bendrabučio gyventojai šneka, jog neva jis trenkė jai į galvą delnu. Nežino, iš kur ir kas jie žino šias aplinkybes, tačiau iš to ką jis girdėjo apie jį ir L. kalbant jis iš to ir davė parodymus, iš tikro jis šio konflikto aplinkybių nepamena ir jų atpasakoti negalėtų (2 t., b. l. 100-103).
11. Nukentėjusioji L. J. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad rugsėjo 14 d. apie 15-16 val. su draugais R. ir E. B. atvažiavo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Visi išgėrinėjo, dar buvo D., R. ir A. Prieš 22 val. ji su R. išėjo į balkoną parūkyti. Joms išeinant iš balkono, koridoriuje stovėjo nuteistasis S. K. ir triukšmavo. L. J. sudrausmino nuteistąjį, tuomet jis susinervino ir kumščiu kirto vieną smūgį jai į dešinį smilkinį, skruostikaulį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 dienos metu, laiko nepamena, ji kartu su draugu E. B. nuvyko pas jos draugę R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), į svečius. Pas ją buvo draugas A., pavardės nežino. Jos vaišinosi alkoholiu, kalbėjo, vakarojo. Vakare A. išėjo, jos liko tryse. Buvo maždaug 22.00 val. kai jos dviese su R. nuėjo parūkyti į balkoną, ketvirtame aukšte. E. tuo metu nuėjo pas kitą kaimyną pasikalbėti, buto nežino. Užtruko neilgai. Ji nuėjo iki E. R. ėjo pas save, kai išgirdo R. kviečiant ją. Ji nuėjo iki R. Ši buvo su kažkokiu vyriškiu, ji jį matė pirmą kartą bendro naudojimo koridoriuje. R. jai pasakė: ,,pasakyk tu jam, kad jis eitų, nusiramintų, nes manęs nesiklauso“. Ji tam vyriškiui be piktumų pasakė, kad jis ramintųsi ir eitų namo, nes jau vėlus laikas, žmonės ilsisi. Tas vyriškis jai pasakė, kad čia ne jos reikalas, kodėl jam aiškina. Ji jam pasakė, kad nieko neaiškina, tik norėjo gražiai paprašyti. Ji sukosi nuo jo ir norėjo eiti, kai sukantis per kairį petį pajuto stiprų skausmą dešinio smilkinio srityje. Tas vyriškis jai kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę galvos pusę. R. jai pasakė, kad tas vyriškis yra S. K., ar tai K. Jis yra maždaug virš 40 m. amžiaus, apie 1,70 m. ūgio, tamsių plaukų (1 t., b. l. 28-37). 2024 m. rugsėjo 15 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog L. J. pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje nepažįstamas asmuo jai kumščiu sudavė vieną kartą į galvą ir pataikė į dešinį smilkinį (1 t., b. l. 28 – 37).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad buvo bendrabutyje pas seserį, ten buvo ir L. J., o nuteistasis buvo atėjęs pas sesers vyrą A. (S.). Pastarasis išėjo, todėl buvo paprašyta ir nuteistojo išeiti iš bendro koridoriaus, kad būtų galima užrakinti aukšto įėjimo duris. Šis nesutiko, būdamas už durų, jas laikė, kad nebūtų galima užsirakinti. L. pasakė, kad padės jį išvyti ir pabandė jį nustumti nuo durų. Tada nuteistasis L. ganėtinai stipriai pastūmė į sieną ir trenkė kumščiu į galvą, į veidą.
13. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. S. 2024 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. 3.23 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriaus telefoninis pranešimas, kad kreipėsi L. J., kurią sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyti galvos ir žandikaulio sumušimai (1 t., b. l. 22 – 23). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimas, kurie galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku (2024 m. rugsėjo 14 d.) ir aplinkybėmis (suduodant kumščiu), tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Dėl dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo L. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 85 – 86). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2024 m. rugsėjo 17 d. užfiksuota, jog L. J. iš bendrų veido bruožų: akių formos, trumpų plaukų, ausų formos atpažino S. K., kuris įvykusio žodinio konflikto metu ją sumušė, padarydamas galvos sumušimą, sulaužė žandikaulį (1 t., b. l. 87–94).
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. K. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė įrodyta visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir padarius motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad kaltinančių įrodymų visuma sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusioji L. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad smurtą jos atžvilgiu naudojo S. K.. Nors tarp nukentėjusiosios L. J. ir liudytojos R. M. parodymų yra tam tikrų netikslumų ir neesminių prieštaravimų dėl kilusio konflikto tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo priežasties, eigos, tačiau akcentuotina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos nurodytos aplinkybės, kad L. J. sužalojo būtent S. K. yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito. Be to, nukentėjusiosios L. J. ir liudytojos R. M. parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. paties S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvada nustatytus sužalojimus, jų mechanizmą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuotas aplinkybes.
Dėl bausmės
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. K. paskirta bausmė padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų, o kitos dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad S. K. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas penkioliktą kartą, praeityje teistas Didžiojoje Britanijoje, daugybę kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, paskirtų baudų nemoka, įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 4 d. siekė 9 088,86 Eur. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis S. K. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo charakterizuojamas teigiamai, nuo 2025 m. balandžio 28 d. dirbo UAB ,,L.“. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu. Įvertinęs bylos aplinkybes, neigiamą apelianto asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų darymą, tai, kad jis nusikalto būdamas neatlikęs jam jau teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus S. K. griežčiausią inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atvirai pagrobtų prekių vertė nebuvo didelė, nukentėjusiosios L. J. sveikatai neliko ilgalaikių neigiamų pasekmių, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nepasižymėjo žiaurumu, sužalojimas padarytas vienu smūgiu, todėl už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nustatomas mažesnis, nei sankcijose numatytas šių bausmių dydžio vidurkis, o dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatytas jo vidurkis (įvertinus tai, kad nuo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjo du asmenys).
17. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra nubaustas per griežta bausme, tačiau nenurodo jokių argumentų ar aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. K. tiek už pavienes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimą reglamentuojančios nuostatos taikytos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju S. K. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas (du smurtinio pobūdžio nusikaltimai, vienas turtinio pobūdžio nusikaltimas), iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 15 kartų, iš jų ne kartą už tokio paties pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, taip pat teistas ir Jungtinėje Karalystėje (1 t., b. l. 166-191). Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, S. K. atžvilgiu buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi, inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Kartu tai patvirtina, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, sistemingai vykdomos nusikalstamos veikos. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje esantis 2024 m. spalio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo S. K. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, baudų nemoka (2 t., b. l. 1-28). Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo nenorą taisytis ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sistemingą nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų vykdymą, siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. K. pagrįstai skyrė griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą, tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą ir paskirti švelnesnę bausmę.
18. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 22 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad S. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 133,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis S. K. šiuo metu nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. K..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.