Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl siurblinės pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 7 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn siurblinės pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), LKS koordinatės – (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodoma, kad šalia (duomenys neskelbtini), stovi siurblinės pastatas (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas), įrašytas į 2023 m. rugpjūčio 21 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-11/23(2.14.1.55E-AD23) (toliau – Aktas). Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbė apie siūlymą pripažinti Statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), nuo 2021 m. kovo 30 d., nuoroda: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/ bei pranešimą, kviečiantį atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į jį nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., nuoroda: https://vilnius.lt/lt/finansai-ir-turtas/siurblines-pastatas-esantis-salia-keramiku-g-6-vilniuje/. Antakalnio seniūnija užtikrino, kad ant Pastato būtų pakabinti skelbimai (2023 m. rugpjūčio 16 d.). Informacija apie pradėtą Pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ (2023 m. rugpjūčio 26 d.). Pastatas stovi nesuformuotame žemės sklype. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. liepos 1 d. raštu Nr. SP-91294 (4.55 Mr) nurodė, kad galimai siurblinės (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančios šalia (duomenys neskelbtini), pastatas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre neidentifikuotas; duomenų apie nurodyto statinio savininkus (naudotojus) nėra. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 2D-20886 nurodyta, kad, remiantis dokumentų valdymo sistema DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema ,,Infostatyba“, Pastatui statybos leidimas nebuvo išduotas, statinys neįregistruotas, savavališka statyba neužfiksuota. inspekcijos archyvuose duomenų apie pastatą nėra. Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2024 m. liepos 10 d. raštu Nr. SP-1561 nurodė, kad Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies deputatų tarybų vykdomojo komiteto 1989 m. sprendimas dėl siurblinės statybos (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos 1989 m. leidimas statyti siurblinę (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies deputatų tarybų vykdomojo komiteto ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos 1989 m. dokumentuose nerasti. Pareiškėja, nebūdama Pastato savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkomas, remontuojamas arba pašalinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė mano, kad prašymas pripažinti Pastatą bešeimininkiu daiktu yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalys, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės ar savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Remiantis pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškime nurodytais paaiškinimais, į bylą pateikta medžiaga (duomenimis iš VĮ Registrų centro, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo ir kt.), nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie siurblinės pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), LKS koordinatės (duomenys neskelbtini) (Pastatas), savininkus ar teisėtus valdytojus.

7. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, Pastatas yra nesuformuotame valstybiniame sklype, šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini).

8. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė Pastatą į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/).

9. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė Pastatą į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. A1017-11/23(2.14.1.55E-AD23) (žr. lentelės (duomenys neskelbtini) eilutė).

10. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog buvo imtasi įvairių informavimo priemonių (paskelbiant savivaldybės administracijos interneto puslapyje, 2023 m. rugpjūčio 26 d. leidinyje „Lietuvos rytas“, pakabinant skelbimą ant Pastato), Pastato savininkams ar asmenims, turintiems turtinių teisių į jį, surasti, tačiau Pastato savininkai neatsirado, iki šiol turtinių teisių į Pastatą niekas nepareiškė. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo Pastato įtraukimo į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitą ir per šį laikotarpį Pastato savininkas (-ai) nepaaiškėjo.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Pastatas pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti siurblinės pastatą, kurio užstatymo plotas apie 36 m², LKS koordinatės – (duomenys neskelbtini), esantį šalia namo (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.