Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, automobilio „VW Golf“ konfiskavimas, turtinės žalos atlyginimas;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, jos vykdymą atidedant 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir automobilio BMW 530D, vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 360 Eur konfiskavimas. 2023 m. spalio 20 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 3.30 val., lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų, būdamas apsvaigęs, nustatytas 2.89 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš J. J., tai yra, J. J. išdaužus namo, esančio pirmiau nurodytu adresu lango stiklą, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, po to dešinės rankos plaštaka sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir dešine sulenkta ranka suėmęs už kaklo, tempė link įėjimo į namą durų ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. J. kraujosruvą su nubrozdinimu kairės akies srityje, kraujosruvas nosies, smakro srityse, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą veiką įtarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pripažino, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 3.30 val., kai J. būdama stipriai neblaivi išdaužė jo namų langą, jis išėjęs iš namų į lauką dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, po to dešinės rankos plaštaka sudavė jai maždaug du smūgius į veido sritį. Tada jis, sulenkęs dešinę ranką, suėmė jai už kaklo ir tempė ją link įėjimo į namą durų, norėjo, kad jį nueitų namo ir apsiramintų. Dėl savo veiksmų gailisi, t. y. jis gailisi, kad J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, nurodytus pranešime apie įtarimą. Taip pat nori pasakyti, kad jis sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 76–79).

Kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. rugpjūčio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. J. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 3.30 val., ji grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie mėnesį laiko. Namuose buvo jos draugas R. M., su kuriuo palaikė santykius, tačiau jokio bendro ūkio nevedė ir jokių bendrų santykių neplanavo. Buvo neblaivi, namo grįžo su dviem vaikais. Užėjusi į namą, pamatė, kad jos draugas R. parsivedęs kitą moterį, kurios ji nepažįsta ir jos duomenų nežino – jie abu gulėjo lovoje. Ji buvo šokiruota tai pamačiusi, pribėgo prie tos moters, sugriebė už plaukų ir norėjo ištempti ją iš lovos. R. išlipo iš lovos ir suėmęs ją už pečių iš priekio, nustūmė iki lauko durų, išstūmė už durų į lauką ir vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį (skruostą), pasakė „apsiramink” ir įėjęs į namą iš vidaus užrakino duris. Tai ją dar labiau supykdė, tuo labiau, kad jos abu vaikai buvo likę namo viduje, tačiau muštynių jie nematė, nes buvo kambaryje, namo gilumoje. Ji pareikalavo, kad jai atiduotų vaikus, o R. pasakė, kad to nedarys. Norėdama pasiimti vaikus, ji tris kartus dešinės rankos alkūne trenkė į kambario langą, prie įėjimo durų, po smūgio išdužo kambario stiklas. Nuo šio jos veiksmo ant jos dešinės rankos alkūnės buvo mėlynė ir nubrozdinimas. Tada iš namo pro duris išbėgo R., ją nustūmė rankomis nuo laiptų, ji krito veidu į priekį nuo laiptų, kurie buvo keturių pakopų aukščio ir visu kūnu trenkėsi į plytelėmis išklotą taką, griūdama nuo laiptų nusibrozdino rankas ir kojas. Tada R. priėjęs prie jos gulinčios, atrodo, tris kartus spyrė jai į veido sritį. Jai pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Po to dar tampė už plaukų. Ji ištrūkusi pabėgo pas kaimynę, kuri gyvena gretimame baltame name, jos kontaktų ir duomenų nežino. Nori pasakyti, kad ji tos kaimynės iš gretimo kiemo fiziškai nematė, jos vardo ir pavardės, kontaktų nežino, jos nepažįsta, ta kaimynė šio įvykio nematė. Tuo metu, būdama kaimynės kieme, girdėjo kaip R. skambina ir kviečia policiją, todėl pati policijos nekvietė. Atvykus policijai, ji pasitiko pareigūnus, kurie iš karto patys iškvietė medikus. Pareigūnams ji papasakojo situaciją, ir atvykę medikai ją iš kart išvežė į Lazdynų ligoninę. Jos vaikai, jai vykstant į ligoninę, liko pas R. name, vėliau sužinojo, kad taip pat atvyko Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir vaikus perdavė A. tėvui. Ligoninėje medikai ją apžiūrėję nustatė kūno sumušimus, lūžių nėra, rimtų sužalojimų nėra. Jai išrašė vaistus ir išleido gydytis namuose. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos patirtų sužalojimų. Civilinio ieškinio nereikš. Ji neprisimena kuria koja R. jai gulinčiai tris kartus spyrė į veido sritį. Nori pasakyti, kad nuo visų R. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ji jautė fizinį skausmą. Kai R. ją lauke tampė už plaukų ji taip pat jautė fizinį skausmą (el. b. t. 1, b. l. 26–30, 108–111).

2023 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja J. J., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, ją sumušė draugas R. M. (el. b. t. 1, b. l. 19-21).

2024 m. sausio 10 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, atlikus 2023 m. rugpjūčio 7 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymų, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui, teismo medicinos ekspertui Viačeslavui Kolomiecui (Viačeslav Kolomiec), apžiūra, nustatyta, kad J. J. RVUL 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo diagnozuota kraujosruva su nubrozdinimu kairės akies srityje; kraujosruvos nosies, smakro, dešinės plaštakos srityse; nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. t. 1, b. l. 96–97).

2024 m. kovo 7 d., peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko vaizdo stebėjimo kamera, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. 4.02 val. vaizdo įraše girdimas vyro (nustatyta, kad tai įtariamasis R. M.) ir moters (nustatyta, kad tai nukentėjusioji J. J.) balsas, tarp jų vyksta pokalbis, vėliau pereinantis į tarpusavio priekaištų reiškimą ir žodinį konfliktą. Vaizdo įraše matoma, kad moteris išėjusi už kiemo tvoros, sėdi ant žemės. Vėliau moteris grįžta, artinasi prie namų, prieina prie durų, traukia už rankenos, durys užrakintos, tada sako mergaitei pasitraukti. Tuo momentu J. J. nueina kairiau nuo durų, girdimas garsus beldimas. Po to girdimas stiklo dūžio garsas. Mergaitė pradeda rėkti. Tuo metu iš namų išbėga R. M., kuris dešine ranka suduoda smūgį moteriai (į kurią tiksliai vietą suduoda vaizdo įraše nesimato), tarp asmenų vyksta apsistumdymas, vėliau matoma kaip R. M. suduoda dar ne mažiau kaip du smūgius moteriai į veido sritį. Mergaitė tuo metu stipriai rėkia. Vėliau matoma, kad R. M. dešine sulenkta ranka yra apglėbęs J. J. kaklą traukia šią link durų, sakydamas „ateini į kambarį“, po ko ji ištrūksta nuo R. M. ir krenta ant laiptų aikštelės. Matoma, kad mergaitė rėkia. R. M. šaukia: „Kvieskit policiją (necenzūrinis žodis) langą iškalė“. Po to matoma, kad R. M. ir vėl dešine ranka apglėbė aplink moters kaklą ir traukia šią link durų, sakydamas „einam į kambarį“, bet ji spyriojasi. Po to girdima, kad minėti asmenys kalba apie išdaužtą langą. Tolesni vaizdo įraše užfiksuoti ir vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys įrodomosios reikšmės byloje tiriamo įvykio aplinkybių nustatymui neturi (el. b. t. 2, b. l. 23–26).

2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, gautais, perklausus skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. 9.41 val. moteris kreipiasi informacijos dėl pareiškimo parašymo. Moteris teigia, kad naktį buvo įvykis, kurio metu ją labai stipriai sumušė jos buvęs sugyventinis R. M., buvo ligoninėje (el. b. t. 1, b. l. 87–90).

2024 m. vasario 6 d. apžiūrėjus policijos pareigūnų mobiliąja kūno kamera fiksuotą vaizdo ir garso įrašą nustatyta, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą bendrauja su asmenimis – moteris (nustatyta, kad tai J. J.), taip pat matomas vyras (nustatyta, kad tai R. M.). Toliau vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad policijos pareigūnų buvo fiksuotos įvykio aplinkybės, patikrinus J. J. blaivumą jai buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas, ant jos veido yra sužalojimai ir galbūt kraujo žymės, sužalojimai taip pat matomi ant moters dešinės rankos. Patikrinus vyro (R. M.) blaivumą, jam nustatytas 2,89 prom. neblaivumas. Vėliau matoma, kad pareigūnė tikslina aplinkybes klausdama vyro ar jie gyveno su moterimi (J. J.) kaip draugai, ar kaip pora, į ką vyras atsako, kad jie gyveno kaip draugai. Vyras yra be marškinėlių, ant jo kūno matosi sužalojimų žymės. Šalia vyro matoma kita moteris (E. T.), kuri sako, kad tą moterį (J. J.) matė pirmą kartą. Pareigūnei paklausus J. J. kur ją mušė, moteris atsako ir parodo, kad ją mušė lauke, prie namų, ant plytelių (el. b. t. 1, b. l. 193–195).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be paties R. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad byloje nustatytus sužalojimus jai padarė, R. M.; kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą namo lauko vaizdo stebėjimo kamera, kuriame matomos įvykio aplinkybės, užfiksuoti R. M. atlikti smurtiniai veiksmai prieš J. J.; kitų objektų apžiūros protokole esančiai duomenimis, gautais peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliąja kūno kamera fiksuotą vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuotas R. M. neblaivumas, smurto žymės ant nukentėjusiosios kūno; apžiūros protokole užfiksuotas ambulatorinio apsilankymo aprašymų, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui V. Kolomiecui (Kolomiec), apžiūra, kurioje pateikta išvada, kad J. J. RVUL 2023 m. rugpjūčio 7 d. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Jo veiksmai atitinka visus šio nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Pranešus R. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria. Kaltinamasis su bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (el. b. t. 2, b. l. 61–64). Nukentėjusiajai pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 89–90).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (el. b. t. 2, b. l. 37–45), administracine tvarka baustas (el. b. t. 2, b. l. 48–56), nedirbantis (el. b. t. 2, b. l. 46–47). Byloje nėra duomenų apie R. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį ir dydį – 15 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pačios nukentėjusiosios elgesį veikos padarymo metu, tą aplinkybę, kad įvykio metu abu konflikto dalyviai buvo neblaivūs, paties kaltinamojo galbūt įvykio metu patirtus sužalojimus, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

R. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – 10 parų arešto bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 198,65 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 100–101). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. t. 2, b. t. 93–95). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, b. l. 150–153), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 198,65 (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 65 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.