- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- eA-1491-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00693-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- V. F., (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. F. ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. F. (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, o teismas priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjos reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, 31 660 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja atsisakė išduoti teismo įsakymą dėl minėtos sumos išieškojimo. Teisėjos nesudrausmino ir Seimo kontrolierius, todėl (duomenys neskelbtini) turėtų kompensuoti Lietuvos valstybė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl Lietuvos valstybė, įdarbinusi Seimo kontrolierių, jai turėtų atlyginti neturtinę žalą – 30 000 Eur.
3. Pareiškėja taip pat 2020 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą reikalavimą, kuriame nurodė tą pačią 30 000 Eur neturtinės žalos sumą bei patikslino 36 660 Eur dydžio (su procentais) turtinės žalos sumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Seimo kontrolierius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad jis negali būti Lietuvos valstybės atstovu nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja žalą kildina iš Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą. Tokį sprendimą Seimo kontrolierius priėmė įvertinęs pareiškėjos skundą, kuriame ji skundėsi dėl teisėjos nutarties ir tuo pagrindu prašė „stabdyti“ teisėjos imunitetą ir įgaliojimus teisme, taip pat „<…> įgalioti generalinį prokurorą pradėti tyrimą dėl jos <…> nusikalstamo apsimetinėjimo <…> ”. Vėliau, pareiškėjai pakartotinai kreipusis į Seimo kontrolierių, šis 2019 m. spalio 25 d. ir lapkričio 7 d. raštais paaiškino 2019 m. spalio 17 d. priimtą sprendimą. Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai (taip pat ir sprendimai atsisakyti nagrinėti skundą) pareiškėjoms nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl negalima sudaryti net prielaidų žalai atsirasti, juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas Seimo kontrolieriai netiria, be kita ko, teisėjų veiklos, netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo bei teisėtumo. Tad Seimo kontrolieriaus priimamų sprendimų pobūdis (neskundžiami, nesukuriantys teisių ir pareigų) nesudaro prielaidų žalai atsirasti.
6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Ministerija nurodė, kad atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Šioje byloje, Ministerijos vertinimu, nėra keliamas klausimas dėl neteisėtų teismo veiksmų (neveikimo). Byloje pareiškėja savo reikalavimą kildina iš netinkamų Seimo kontrolieriaus funkcijų atlikimo, klaidingai nurodant, kad už jo paskyrimą atsakinga Ministerija, kuri turi atlyginti žalą. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Ministerija yra atsakinga už Seimo kontrolieriaus paskyrimą, yra nepagrįsti. Iš skundo teiginių matyti, jog pareiškėja nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, kad patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog dėl Ministerijos ar valstybės tarnautojų veiksmų jai atsirado neigiami padariniai.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl nepagrįstų (neteisėtų) Ministerijos veiksmų skiriant Seimo kontrolierių į pareigas atmestini kaip nepagrįsti, nes Ministerija apskritai nedalyvauja Seimo kontrolierių skyrimo procese.
10. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog Seimo kontrolieriai netiria teisėjų veiklos, to paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Atitinkamai atsakovo atstovas Seimo kontrolierių įstaiga negalėjo nagrinėti pareiškėjos skundo dėl jos nurodytos teisėjos veiklos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, kaip vienos iš kumuliatyvių viešosios atsakomybės sąlygų, nes Seimo kontrolierių įstaiga 2019 m. spalio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai, įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjai atsakė į jos prašymus. Nenustatęs neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir priteisti joms tiek turtinę, tiek neturtinę žalą
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą išnagrinėti iš esmės, atlyginti jai 36 600 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą.
12. Pareiškėja nurodo, kad ji Seimo kontrolieriui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog „<...> teisėja Jurga Vasiliauskienė piktnaudžiaudama savo, kaip teisėjos imunitetu, teigia, jog negali suprasti, ar A. P. tyčia ar netyčia nevykdo teismo sprendimo, ir taip savo neskundžiama nutartimi sudaro sąlygas jam nevykdyti įsigaliojusio teismo sprendimo. Seimo kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Tačiau pareiškėja aiškiai nurodė, jog kreipėsi dėl to, kad buvo nepaisoma teismo sprendimo privalomumo. Seimo kontrolierius gali nukreipti skundą nagrinėti atgal į tą patį teismą, kuris nepaisė teismo sprendimo privalomumo, bet to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo teisėjas nesąžiningai teigė, kad nenustatyti jokie neteisėti atsakovo veiksmai, nepaisė aukštesnės instancijos teismo sprendimo, ribojo pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Teisėja J. Vasiliauskienė kliudė gauti teismo įsakymą išieškoti priteistą skolą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, jos net nedrausmino Seimo kontrolierius ir neatleido iš užimamų pareigų Teisingumo ministerija. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tačiau šiuo atveju net nerekomendavo Kauno apylinkės teismo teisėjai paisyti teismo sprendimo privalomumo. Pareiškėja šioje byloje savo reikalavimą kildina ne tik iš netinkamų Seimo kontrolieriaus funkcijų atlikimo, klaidingai nurodant, kad už jo paskyrimą atsakinga Ministerija, kuri turi atlyginti žalą. Ministerijos teiginiai, kad Ministerija yra atsakinga už Seimo kontrolieriaus paskyrimą, yra nepagrįsti. Pareiškėja teigia, kad ji pateikė įrodymus, jog susirgo nuo streso būtent dėl Ministerijos veiksmų, įdarbinant teisėją J. Vasiliauskienę, taip pat dėl valstybės tarnautojų veiksmų pareiškėjai atsirado neigiami padariniai.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
14. Ministerija nurodo, kad iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo matyti, kad ji skunduose dėstomas aplinkybes dėl teisėjos J. Vasiliauskienės veiksmų neišduodant pareiškėjai vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą siejo su Seimo kontrolieriaus veiksmais atsisakant nagrinėti pareiškėjos skundą dėl minėtų teisėjos veiksmų. Tačiau pareiškėja savo skunduose pirmosios instancijos teismui aiškiai neformulavo reikalavimo priteisti žalą iš valstybės būtent dėl teisėjos J. Vasiliauskienės veiksmų. Dėl to pareiškėja negali tokiais argumentais remtis apeliaciniame skunde. Skundžiamame teismo sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nusprendė, jog Seimo kontrolierius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos (apeliantės) skundus dėl teisėjos veiksmų. Teismų nepriklausomumo principas draudžia kištis į teisėjo ar teismo veiklą, daryti bet kokį poveikį teisėjui, todėl apeliantės argumentai, kad Seimo kontrolierius nepagrįstai atsisakė sudrausminti teisėją J. Vasiliauskienę, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, pareiškėja prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš Seimo kontrolieriaus veiksmų: 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, jos teigimu, yra neteisėtas, iš to, kad Seimo kontrolierius nesustabdė teisėjos J. Vasiliauskienės, atsisakiusios išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, įgaliojimų ir imuniteto, nesudrausmino jos. Pareiškėja prašė, kad jai turtinę ir neturtinę žalą atlygintų Lietuvos valstybė, nurodė, kad Teisingumo ministerija įdarbino Seimo kontrolierių. Būtent pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai ir aplinkybės, iš kurių pareiškėja kildina prašomą priteisti žalą, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinės pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, kad ji prašomą priteisti žalą kildina ir iš to, jog Teisingumo ministerija neatleido teisėjos iš užimamų pareigų, kad pareiškėja žalą patyrė dėl Ministerijos veiksmų, įdarbinant teisėją ir pan.
17. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
18. Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Seimo kontrolierių įstaigoje 2019 m. spalio 25 d., spalio 28 d. ir lapkričio 6 d. buvo gauti 3 pareiškėjos kreipimaisi. Šiuose kreipimosi raštuose, kaip ir ankstesniuose (2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. 18 d.) keliamos problemos, susijusios su teisėjų veikla ir teismo priimtų sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu. Aptariamame 2019 m. lapkričio 7 d. rašte atsakovo atstovas nurodė, jog 2019 m. spalio 17 d., spalio 25 d. ir kitais teiktais raštais atsakant į pareiškėjos raštus ji buvo informuota, jog pagal Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, Seimo kontrolieriai netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat netiria ir teisėjų veiklos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja kėlė tuos pačius klausimus dėl teisėjų veiklos, ir į tai, kad naujų aplinkybių nepateikta, Seimo kontrolierius informavo pareiškėją, jog pareiškėjos kreipimaisi (raštai) paliekami nenagrinėti.
19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog Seimo kontrolieriai <...> netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad Seimo kontrolierius neturi kompetencijos vertinti teismų ir teisėjų veiklos ir jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taigi Seimo kontrolierius negalėjo (neturi kompetencijos), kaip pageidautų pareiškėja, stabdyti teisėjos J. Vasiliauskienės įgaliojimų, panaikinti jos imunitetą ar drausminti ją dėl jurisdikcinės veiklos, t. y., atsisakymo išduoti teismo įsakymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo kontrolierius, atsisakydamas vertinti teisėjos veiką, veikė teisėtai, jam suteiktos kompetencijos nustatytose ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti Seimo kontrolieriaus neteisėtus veiksmus.
21. Dėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad Teisingumo ministerija įdarbino Seimo kontrolierių, pažymėtina, kad vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Seimo kontrolierius skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Taigi aptariami pareiškėjos argumentai dėl Teisingumo ministerijos tariamai netesėtų veiksmų atmestini.
22. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų atmestinas pareiškėjos skundo reikalavimas atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą.
23. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.