Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
1A-483-870/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33123-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
J. A., R. A.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33123-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistųjų J. A. ir R. A. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų J. A. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 3 d.

R. A. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jai laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 3 d.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. A. ir R. A. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą tokiomis aplinkybėms: 2017 m. liepos 2 d., apie 11.30 val. viešoje vietoje – turgavietėje, (duomenys neskelbtini), R. A. šaliku pridengus nukentėjusįjį J. B. iš dešinės pusės, J. A. tuo pat metu nukentėjusįjį stumtelėjo ir ištraukė iš nukentėjusiojo J. B. dešinės pusės striukės kišenės odinę piniginę, 10 eurų vertės, su joje buvusiais 140 eurų, vairavimo pažymėjimu, automobilio registracijos liudijimu, pensininko pažymėjimu, elektroniniu bilietu ,,Vilniečio kortele“ ir AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortele ,,Maestro“, kurią perdavė R. A., tačiau savo nusikalstamos veikos jie nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti D. C. ir perduoti apsaugos darbuotojui M. O., tokiu būdu viešoje vietoje iš asmens drabužių pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam J. B. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nėra kalta dėl padarytos veikos. Apeliantės teigimu, nukentėjusysis ir liudytojas per teismo posėdį neatpažino jos, todėl tai neįrodo, kad būtent ji padarė nusikalstamą veiką. Apeliantė mano, kad teismas neturėtų atsižvelgti į tai, kad anksčiau buvo teista ir yra romų tautybės. Nurodo turinti 4 nepilnamečius vaikus ir būtų neteisinga, kad jie augtų be motinos. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, išteisinti dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliantas nepripažįsta padaryto nusikaltimo ir mano, kad jam nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Apelianto teigimu, liudytojų parodymai nesutampa, kadangi iki teismo liudininkai davė vienus parodymus, o teismo posėdyje visai kitokius. Apelianto įsitikinimu, teismas negali remtis tik tuo, kad jis yra anksčiau teistas ir yra romų tautybės.Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėja palaikė apeliacinių skundų argumentus ir prašė skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. A. ir J. A. apeliaciniai skundai yra netenkinami, kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino R. A. ir J. A. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl apeliantų kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – nuteistųjų parodymai, taip pat nukentėjusiojo J. B., liudytojų M. O. (M. O.), D. C. parodymai, vyr. patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.Nuteistieji teigia nusikalstamos veikos nepadarę. Nors nuteistųjų pozicija viso proceso metu buvo nekintanti, ją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo J. B., taip pat liudytojų M. O., D. C. parodymai. Nukentėjusysis parodė kaltinime nurodytu laiku buvęs turguje, priėjęs prie vieno iš prekystalių. Bestovint šalia jo, pajuto smūgį į dešinį petį, pašoko pora žingsnių. Pamatė priešais save J. A., kuris į nukentėjusįjį žiūrėjo nustebęs. Šalia J. B. stovėjusi moteris pasakė, kad jį apvogė ir nurodė J. A.. Einat link vartų, pamatė nuteistąjį stovint su dar vienu vyru, o iš už automobilių išlindusi R. A. pasakė pasiimti savo piniginę ir metė ją nukentėjusiajam (t. 1, b.l. 149-150). Apsaugos darbuotojas D. C. apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme parodė, kad nurodytą dieną Kalvarijų turguje išgirdo žmones šaukiant, kad įvykdyta vagystė. Viena iš turgavietėje buvusių moterų apibūdino asmenį, pavogusį nukentėjusiojo piniginę. Išbėgęs į H. Manto gatvę, sulaikė J. A.. Pastarasis išmetė piniginę (t. 1, b.l. 160-162). Liudytojas M. O. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš kolegos D. C.. Buvo sulaikyti du asmenys, kuriuos liudytojas nuvedė prie būdelės ir iškvietė policiją (t. 1, b.l. 160-162). Tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymų matyti, kad šalia J. B. prie prekystalio stovėjusiai moteriai, iškart po to, kai J. A. pastūmė nukentėjusįjį, kilo įtarimas, kad asmuo galėjo būti apvogtas ir nukentėjusysis tuo pačiu metu pasitikrinęs kišenę, nerado su savimi turėtos piniginės. Turguje buvusiems žmonėms sušukus, kad įvyko vagystė, liudytojas D. C. J. A. pagal minėtos moters apibūdintus požymius tuojau pat ir sulaikė, tolėliau stovėjo ir R. A.. Pastaroji, nukentėjusiojo teigimu, metė jam piniginę, kuri buvo ištraukta iš nukentėjusiojo kišenės, liepdama šią pasiimti. Be to, nukentėjusysis, stovėdamas prie prekystalio ir pajutęs smūgį, nuteistąjį J. A. matė, įsidėmėjo net jo reakciją. Iš karto, kai tik buvo pastarasis sulaikytas, J. B. prie jo priėjo ir atpažino, kad tai tas pats asmuo. Apie įvykį 2017 m. liepos 2 d., 11:33 val. buvo informuota Bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b.l. 4, 16). Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sulaikė nuteistuosius (t. 1, b.l. 5), kurie, kaip matyti iš liudytojo M. O., iki atvykstant pareigūnams buvo su juo. Nors J. A. buvo pasišalinęs, netrukus jis sulaikytas dar kartą. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent nuteistieji, veikdami bendrai, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam J. B. priklausantį turtą, bandė pasišalinti, tačiau buvo iš karto sulaikyti. Negalima sutikti su nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, skyrėsi nuo jų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad liudytojas D. C. teismui paaiškino, jog piniginę nukentėjusiajam metė vyras, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šį veiksmą atliko moteris, savaime neduoda pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudytojas parodymus davė 2018 m. gegužės 8 d., po įvykio praėjus reikšmingam laiko tarpui (nuo 2017 m. liepos 2 d.), todėl natūralu, kad tiksliai visų aplinkybių jis galėjo neprisiminti. Kita vertus, jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutapo tiek su pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, tiek ir su nukentėjusiojo bei liudytojo M. O. parodymais. Jokių esminių nesutapimų ar prieštaravimų teismas nenustatė ir vertindamas kitų proceso pirmosios instancijos teisme metu apklaustų asmenų parodymuose. Kokie ir kokių liudytojų parodymai yra prieštaringi, neįvardijo ir pats nuteistasis. Apeliantų argumentus, kad pastarieji buvo nuteisti šioje nagrinėjamoje byloje tik dėl to, kad buvo teisti jau anksčiau bei yra romų tautybės, teisėjų kolegija vertina kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus samprotavimus. Kaip minėta, R. A. bei J. A. kaltę pagrindžia aptartų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Tuo tarpu, nuteistųjų asmenybė, jų ankstesnis teistumas buvo reikšmingas tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, o pastarųjų tautybė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui jokios įtakos neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius R. A. ir J. A. kaltais, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi tenkinti apeliantų skundus ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. A. ir J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė