Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja pabrėžia, jog įvykdė visas jai tiesioginio vadovo paskirtas 2019 m. tarnybinės veiklos užduotis bei, kurias buvo įmanoma, viršijo veiklos rezultatus. Jai nustatytos 2019 m. tarnybinės veiklos užduotys ir jų rezultatai yra matomi tiesioginio vadovo išvadoje. Pateiktame 2020 m. vasario 27 d. prašyme Komisijai pareiškėja nurodė išsamius su vertinimu susijusius motyvus. Paaiškina, kad per ilgametę tarnyboje sukauptą patirtį, turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko tarnyboje ir perteikia pavaldiems pareigūnams. Tai atsispindi 2019 metų jos vadovaujamos pamainos rezultatuose. Užbaigia darbus net ir pasikeitus aplinkybėms. Per vertinamuosius 2019 metus vykdė pasienio užkardos pamainos vyresniosios pareigas, ypač atsakingai vykdė tarnybines užduotis, labai gerai organizavo tarnybą ir reikalavo iš pavaldžių pareigūnų visapusiško ir išsamaus užduočių vykdymo, užtikrino pavaldžių pareigūnų kontrolę. Atsakingai ir nuodugniai ruošėsi kiekvienai tarnybai. Vadovaudama pamainai ir spręsdama iškilusias situacijas sugeba numatyti atliekamų veiksmų eigą į priekį. Pasitelkdama į pagalbą pamainos pareigūnus operatyviai, pagal prioritetus paskirsto užduotis situacijai suvaldyti. Užbaigia darbus laiku net ir pasikeitus aplinkybėms, nepalieka nebaigtų darbų. Pažymi, jog ta aplinkybė, jog atliko šią užduotį nepriekaištingai, jos manymu laikytina maksimaliu įmanomu nustatytos užduoties įvykdymu ir turėtų būti pripažinti nustatytos užduoties viršijimu. Vykdydama užkardos pamainos vyresniosios pareigas vadovaujamose pamainose pasiekė geriausių rezultatų užkardoje bei nurodė nustatytus pažeidimus vykdant darbines funkcijas.

Teigia, kad jos tiesioginis vadovas tokių, konkrečiai pasveriamų, užduočių nesuformulavo. Pareiškėja nuolat tobulina žinias ir noriai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimosi kursuose tiek tarnybos metu ir tiek laisvalaikiu. Daug dėmesio skiria savišvietai. Per 2019 metus laisvu nuo tarnybos metu dalyvavo 19–oje Webinar. Tobulino ir tobulina anglų kalbos žinias, taip pat savo lėšomis lanko anglų kalbos kursus. Pareiškėja glaudžiai bendradarbiauja su visomis (duomenys neskelbtini) esančiomis tarnybomis, efektyviai teikia konsultacijas ir keičiasi informacija tarnybiniais klausimais. (duomenys neskelbtini)–oje kontrolės linijoje dirbančius pareigūnus nuolat konsultuoja, betarpiškai bendrauja su jais jų darbo vietoje, sprendimus priima būdama įvykio vietoje. Taip stiprina santykius ir užtikrina glaudų tarpusavio bendravimą su kolegomis. Su visais pareigūnais bendrauja vienodai dalykiškai. Iškilusias konfliktines sutuacijas sprendžia efektyviai, užtikrintai, korektišku ir taktišku elgesiu. Pareiškėja taip pat teigia, kad nustatytas 2019 metų užduotis įvykdė labai gerai, viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Visada detaliai, tiksliai ir laiku vykdė vadovų pavedimus ir nurodymus. Vadovaudama pamainai, planuodama pavaldžių pareigūnų tarnybos organizavimą, administravimą ir užduočių paskirstymą prisiima visišką atsakomybę už atliktą darbą, rodo iniciatyvą. Yra ypač patikima, atsakingai ir uoliai vykdo visas užduotis, rodo aukštą darbų atlikimo kokybę, jos rezultatai vieni geriausių užkardoje. Yra įsipareigojusi tarnybai. Pareiškėja kriterijų ,,Atsakingumas” įsivertino 5 balais. Pareiškėjos tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje atsakingumo kriterijumi įvertintas 4 balais. Atsakingumas turėjo būti įvertintas maksimaliu balu, nes pareiškėja rodo iniciatyvą, siekia prisiimti didesnę atsakomybę negu jai priklauso. Taip pat nesutinka su tuo, kad Komisija posėdžio metu jai mini dėl neetiško elgesio pamainos pareigūnų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ji būna skiriama vadovauti pamainai, parodo, kad ji atsakingai vykdo pareigas ir savo tarnybine veikla yra užsitarnavusi pasitikėjimą, kas leidžia ja ypatingai pasitikėti ir pavesti vadovauti pamainai. Jos atsakingumas turi būti vertinamas „labai gerai“ ir mano, jog Komisija šį kvalifikacijos kriterijų įvertino ganėtinai siauru aspektu, tokiu būdu ir neišsamiai.

Nurodo, kad rūpinasi tarnybos interesais ir gerove bei teikia ilgalaikę naudą, ką ir daro pastaruosius (duomenys neskelbtini)-erius metus. Yra emociškai prisirišusi prie tarnybos, ką irgi galėtų pabrėžti, kaip vieną iš lojalumo prasmių. Nebijo, nori ir yra įsipareigojusi, taip pat suvokia ir skiria savo pastangas tarnybai, kurią laiko vertinga. Entuziastingai domisi visais aspektais susijusiais su tarnyba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja VRM ir VSAT organizuojamuose renginiuose, mokosi, kaupia naujas žinias, atnaujina esamas. ,,Lojalumas tarnybai“ save įvertino 5 balais (Užduotis skirsto pagal pavaldinių darbo krūvį, sugeba nustatyti tinkamą reikalavimų lygį. Sąžiningas, teisingas ir reiklus, skatina pavaldinių iniciatyvą ir savarankiškumą. Rūpinasi kolektyvo mikroklimatu), o tiesioginis vadovas vadovas 4 balais (Tinkamai paskirsto užduotis, yra sąžiningas ir reiklus. Stengiasi palaikyti pavaldinių iniciatyvą ir savarankiškumą. Sugeba teisingai vertinti pavaldinių darbą). Pažymi, jog yra lojali Lietuvos valstybei, kas tikrai yra svarbu, būnant pareigūnu, dalyvauja valtybinių švenčių renginiuose. Jos prisirišimas, atsidavimas, pastangos, puikūs rezultatai, nuolatinis tobulėjimas bei ilgametė darbo patirtis ((duomenys neskelbtini)-eri metai tarnyboje) yra neginčyjamas to įrodymas. Neformuoja ir kitiems neleidžia formuoti netinkamą nuomuonę apie VSAT, gina VSAT interesus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriaus Tarnybinės veiklos rezultatai 1 punkte pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Visi per 2019 metus mano vadovaujamos pamainos pasiekti rezultatai išvardyti Tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 3 punkte „Veiklos kokybė“. Akcentuoja, kad nesutinka su Išvados I skyriaus Tarnybinės veiklos rezultatų 4 punktu, jog užduotis neįvykdyta. Yra vertinama už 2019 metų veiklos rezultatus. Per 2019 metus užkardytos 2 korupcijos apraiškos dėl galimų pareigūnų papirkimų. Taip pat 2019 metais tarnybinių nuobaudų neturėjo. Tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. sausio 29 d., tai yra ne 2019 metais. Taip pat pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra priežastis pareigūno nevertinti labai gerai. Ši užduotis yra įvykdyta, tai atspindi 2019 metų pasiekti puikūs veiklos rezultatai. Pareiškėja 2019 m. dalyvavo 20 valandų organizuotuose užsiėmimuose tarnybos vietoje, o ne 19 val. kaip nurodyta Išvados I skyriaus Tarnybinės veiklos rezultatai 5 punkte.

Akcentuoja, kad Komisijos vertinimas vyko neobjektyviai, pažeidžiant procedūras ir taisykles. Vertinamasis pokalbis su Komisija vyko formaliai, daugiau buvo vadovaujamasi asmeniškumu, pareiškėja buvo apkaltinta dėl neetiško elgesio ir už tai skirta tarnybine nuobauda. Vertinant tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, grafoje - 1 punktas „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ save įvertino 5 balais, o vadovo buvo įvertinta 4 balais. Per ilgametę tarnyboje sukauptą patirtį, turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaikė tarnyboje ir perteikė pavaldiems pareigūnams. Tai atsispindi 2019 metų pareigūnės vadovaujamos pamainos rezultatuose. Pažymi, kad per daugiau kaip 25 metų tarnyboje, nei karto nebuvo gauta nusiskundimų iš kitų institucijų ar asmenų, dėl pareiškėjos darbo ar elgesio. Akcentuoja, kad pareiškėjos už 2017, 2018 metus per vertinimus buvo tarnybinė veikla įvertinta - ,,labai gerai“. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdžio metu nedalyvavo pareiškėjos tiesioginis vadovas (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadas A. M., tačiau Komisija, nagrinėdama tarnybinės veiklos vertinimo Išvadą, uždavė jai klausimus dėl nesutapimų dėl vertinimo vadovo ir pareiškėjos, dėl veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo. Komisijos posėdis vyko formaliai, viso posėdžio metu buvo akcentuojami tik tarnybinio patikrinimo išvados dalykas niekaip nesusijęs su pareiškėjos gerais rezultatais. Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas statutinės valstybės tarnautojos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikėsi Taisyklių pateiktų rekomendacijų. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu akcentavo, kad tiesioginis vadovas pats nesurašė tarnybinės veiklos vertinimo išvados tai, atliko užkardos vado pavaduotoja V. L., kuri rėmėsi asmeniniu nusistatymu, nes vado pavaduotoja yra nekartą išreiškusi nuomonę pareiškėjos atžvilgiu, kad nuolat konfliktą provokuoja ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais, nes pareiškėja užstojo kolegas, kurie dirba toje pačioje užkardoje, pasisako dėl užkardos vadovybės tam tikrų netinkamų veiksmų teikiant informaciją pavaldiems pareigūnams, nestojo į profesinę sąjungą, taipogi jaučia nuolatinį mobingą tarnybos metu.

Tiesioginio vadovo surašyti teiginiai apie pareiškėją, kad pareigūnė ne visada noriai vykdė vadovų nurodymus yra subjektyvi užkardos vado pavaduotojos V. L. nuomonė, nepagrįsta jokiais argumentais, nes ši galimai vadovavosi asmeniškumu pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat neteisingai nurodyta tarnybinės nuobaudos skyrimo data tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. sausio mėn., o vertinami pareiškėjos veiklos rezultai už 2019 metus. Pažymi, kad taip pat posėdžio metu pareiškėja argumentuotai paneigė, Išvadoje įvardintus pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus ir atkreipė dėmesį Komisijos į tai, kas surašė jos tarnybinės veiklos vertinimą – užkardos vado pavaduotoja, kuri nuolat daro psichologinį spaudimą pareigūnei. Iš tarnybinės veiklos vertinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Išvadą surašė neišsamiai ir neargumentuotai, o kai kurie pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Komisijos posėdžio metu pareiškėja pasisakydama Komisijos posėdžio metu savo darbo rezultatus pateisino ir nurodė kitas priežastis kaip tiesioginio vadovo pavaduotojos asmeniškumą nebendravimą ir neveiklumą. Taip pat akcentavo, kad kad 2019 metais atliko labai gerus darbo rezultatus, kad tai vieni iš geresnių metų, kad pati yra patenkinta savo darbo rezultatais. Pareiškėja nurodė, kad savo tarnybines funkcijas vykdė taip pat, kaip ir ankstesniais metais, kai buvo vertinama ,,labai gerai“, stengėsi pasiekti iškeltus uždavinius. Komisija, posėdžio metu, neatliko pagrįstumo ir patikrinimo funkcijos, nors jos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta. Tiesioginis vadovas vertinimo išvadą surašė neišsamiai ir neargumentuotai. Pareiškėjai buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai nei tiems, kurie taip pat neįvykdė pasiektų 2019 metų vertinimo rezultatų, tačiau buvo vertinami ,,labai gerai“.

Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą matyti, kad vertinamasis pokalbis truko apie 30 min. Pareiškėja atsakydama į Komisijos nario klausimą apie tai kaip pati save vertina, pažymėjo, kad rezultatai yra labai geri ir yra savo darbo rezultatais patenkinta. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą nebuvo siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnės kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms. Pareiškėja tris kartus nurodė komisijos nariui J. A. skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Komisijos narys tendencingai ir nepagrįstai 2020 metais skirtą nuobaudą kaip vertinimo pagrindą priskyrė 2019 metams. Atitinkamai, komisijos nario profesinės sąjungos atstovo J. A. klausimas dėl pareiškėjos lojalumo tarnybai negali būti vertinimas kaip Komisijos nario objektyvumas, nes yra suinteresuotas asmuo, nes pareiškėja jau ilgą laiką jaučia mobingą iš profesinės sąjungos narių (dėl neįstojimo į profesinę sąjungą). Šis netinkamas klausimas taip pat girdimas Komisijos posėdžio skaitmeniniame garso įraše. Nepagrįstumas pasireiškia tuo, kad Komisijos narys (profesinės sąjungos atstovas) tiesiogiai sieja lojalumą tarnybai su apskundimu, t. y. teigia, jog asmuo, kuris naudojasi teise kreiptis į teismą, yra nelojalus tarnybai bei tokio asmens tarnybinė veikla negali būti vertinama aukščiausiais balais. Įstaiga aktyviai skatina nesinaudoti teise kreiptis į teismą, o veikus priešingai - taiko teisinio pagrindo neturinčias sankcijas (mažina tarnybinės veiklos vertinimo balą). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo argumentu rėmėsi, kai kurie Komisijos nariai, priimdami sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Komisija nepatikrino, ar pareiškėjos tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada buvo pagrįsta. Išklausius garso įrašą nekyla abejonių, kad Komisijos narys profesinės sąjungos atstovas J. A., net tris kartus domėjosi atlikto tarnybinio patikrinimo tolimesne eiga, t. y. ar tikrai dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos panaikinimo yra kreiptasi į teismą. Pareiškėja Komisijai akcentavo, kad jos vertinimo išvada neobjektyvi, nes pareiškėjos tiesioginis vadovas nesurašė jos pats. Komisija nepateikė išsamių argumentų, kodėl pareiškėjos pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai, tiesioginio vadovo buvo įvertinti gerai. Atkreipia dėmesį, jog Komisijai buvo pateikti duomenys, kad tiesioginio vadovo pavaduotoja (kuri ir rašė šį įvertinimą) yra priešiškai nusistačiusi pareiškėjos atžvilgiu, o tai galimai įtakojo neobjektyvų pareiškėjos vertinimą.

„Gebėjimai tobulėti” pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino - 4 balais. Dėl pareiškėjos argumento, susijusio su kvalifikacijos tobulinimu, jog noriai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimosi kursuose tiek tarnybos metu ir tiek laisvalaikiu, pasakytina, kad svarbu, kokią reikšmę turi ši aplinkybė vertinimo rezultatui. Pagal šį kriterijų vertinama “gerai’, kai vertinamasis “rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų”, o “labai gerai”, kai “nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius”. Pareiškėja nepateikė argumentų Komisijai, kad ji pati rodė iniciatyvą kelti kvalifikaciją, ieškojo krypčių ir būdų tai daryti. Tai, kad pareiškėja kelia kvalifikaciją neįrodo to, kad šiuo aspektu tiesioginis vadovas ir Komisija privalėjo vertinti, kad pareiškėja šiuo aspektu atitinka vertinimo skalės požymį “nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius” ir dėl to vertinti jos veiklą “labai gerai”. Kita vertus, tiesioginis vadovas užpildė anketoje ir išvadoje, kodėl jos veikla įvertinta “gerai” pagal kvalifikacijos kriterijus. „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino - 4 balais. Vadovas pažymėjo prie kvalifikacijos tobulinimo, kad trūksta įgūdžių konfliktų valdyme ir bendravime psichologiškai sudėtingose situacijose. „Atsakingumas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Pareiškėjos teigimu, jos atsakingumas turi būti vertinamas „labai gerai“ ir mano, jog Komisija šį kvalifikacijos kriterijų įvertino ganėtinai siauru aspektu, neišsamiai. „Lojalumas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Pareiškėja nepagrindžia, kad lojalumas pagal kriterijų privalėjo būti įvertintas “labai gerai”. Kita vertus, pagal šį kriterijų pareiškėja ir nebuvo tinkamai įvertinta, nes tiesioginis vadovas ir pati pareiškėja pildant anketą, papildomai nenurodė jokių kriterijų. „Lojalumas tarnybai“ pareiškėja save įvertino 5 balais, o tiesioginis vadovas įvertino tik 4 balais. Pareiškėja patikina, jog yra lojali Lietuvos valstybei, kas tikrai yra svarbu, būnant pareigūnu, dalyvauja valtybinių švenčių renginiuose. Mano, jog jos prisirišimas, atsidavimas, pastangos, puikūs rezultatai, nuolatinis tobulėjimas bei ilgametė darbo patirtis ((duomenys neskelbtini)-eri metai tarnyboje) yra neginčyjamas to įrodymas. Neformuoja pati ir neleidžia kitiems formuoti netinkamos nuomuonės apie VSAT, gina VSAT interesus.

Komisijos narys J. A. nebuvo priešiškai ir negatyviai nusiteikęs pareiškėjos atžvilgiu, tai įrodo Komisijos posėdžio metu darytas įrašas, būtent jis pareiškėjai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m., o 2020 m. paskirta nuobauda, tai atliktų veiksmų pasekmė, vertinant pareiškėjos 2020 m. veiklos rezultatus turi būti atsižvelgta į 2019 m. vertinimo rezultatus dėl paskirtos nuobaudos. Komisijos posėdžio metu pareiškėja teigia, kad tiesioginis vadovas privalėjo dalyvauti Komisijoje, kad ne jis surašė vertinimo išvadą, o užkardos vado pavaduotoja V. L.. Komisijos metu pareiškėja nurodė ne vieną argumentą, nesusijusį su vertinimu, tačiau tai nebus vertinama, kadangi būtent šiuo nagrinėjamu atveju yra neaktualu, tačiau pastebėtina, kad pareiškėja turi pomėgį apkalbėti, kritikuoti kitus, tačiau sau negaili pagyrų. Komisijos posėdžio metu pabrėžė ne kartą, kaip pamainų pareigūnai ją giria, kad jai ne gėda tuo pasigirti, pasididžiuoti. Užsimena dėl mobingo. Lojalumo sąvokos Komisijos posėdžio metu paaiškinti taip plačiai, kaip skunde nesugebėjo. Kaip teigia skunde pareiškėja, kad ji yra lojali, kad emociškai prisirišusi prie VSAT, nes (duomenys neskelbtini) metus dirba. Darytina išvada, kad pareiškėja VSAT sistemą yra perpratusi ir pripratusi, todėl gali valdyti pavaldžius jai pareigūnus, ji VSAT jaučiasi saugiai.

Pareiškėjos aukštas savęs vertinimas yra vertintinas, kaip jos užimta gynybos pozicija, siekiant sukurti labai gerą įvaizdį. Pareiškėja Komisijoje ne vieną kartą pakarotojo, kad jai ne gėda pasigirti, pasididžiuoti savimi, kad pamainų pareigūnai nori dirbti su ja ir džiaugiasi jos vadovavimu, tačiau kitus pareigūnus vertina nepakankamai, kurie ne jos pamainos. Pareiškėja nei tiesioginio vadovo, nei Komisijos neįtikino, kad ji atitinka vertinimą „labai gerai“. Susumavus Komisijos narių balsus, Komisijos sprendimas yra pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Pareiškėja dalyvavo Komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su tarnybinės veiklos vertinimu, leista pareiškėjai pasisakyti. Komisijos vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta. Tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis rekomendacijų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. pateikė VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Komisijai prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Pateiktame prašyme pareiškėja prašė jos tarnybinę veiklą už 2019 metus vertinti Komisijoje, nes nesutinka su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ,,gerai“. Pareiškėja nurodė, kad savo 2019 metų tarnybinės veiklos rezultatus vertina ,,labai gerai“. Taip pat pateiktame prašyme pareiškėja nurodė nesutikimo su tarnybinės veiklos vertinimu motyvus.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalis). Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (šio straipsnio 6 dalis). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (23 dalis).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-14 (toliau – ir Taisyklės), 111-158 p. reglamentuoja vidaus tanybos pareigūnų vertinimą. Pagal Taisyklių 134 p. pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvado nagrinėjimo. Taisyklių 5 priede nustatyti tinkamumo einamoms pareigoms kriterijai, vertinami balais nuo 1 iki 5 (5 – aukščiausias balas). Tame pačiame priede nurodyta, kad bendras tinkamumo einamoms pareigoms balas yra nuo 1 iki 4 (4 – aukščiausias), kuris skaičiuojams pagal bendrą už kriterijus surinktą balų sumą. Šiame priede analogiškas vertinimas nustatytas ir kvalifikacijai vertinti. Iš pradžių pareigūnas pats užpildo vertinimo anketą, o po to pokalbio metu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – vertinimo išvada) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 115- 116 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant vertinmiesiems metams nustatytas užduotis (toliau – užduotys), tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją (117 p.). Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį (118 p.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinimo komisjos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada. Pagal Statuto 25 straipsnio 23 dalį, pareigūnų vertinimiui nustatomi kriterijai (kriterijus pavesta nustayti vidaus reikalų ministrui). Tai reiškia, kad šie vertinimo krierijai taikomi tiek surašant tiesioginio vadovo išvadą, tiek komisijai priimant sprendimą dėl pareigūno vertinimo. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad komisja turi įvertinti išvados pagrįstumą. Analogiškoje teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, laikomasi nuostatos, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Remiantis formuojama administracinių teismų praktika analogiškose bylose, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Taisyklių prieduose (5-8 prieduose) yra pateiktos atitinkamų anketų ir išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.). Tai, jog Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi tarnybinės veiklos trūkumus, kiekvienu atveju jų nesusieja su konkrečia einamųjų metų užduotimi, nedaro Komisijos išvados neteisėta ir nepagrįsta (eA-363-662/2017). Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar tiesioginis vadovas, o po to komisija vertino pareigūną pagal vertinimo kriterijus, kurie yra nustatyti blanketinėje normoje (Taisyklėse, jų 5 ir 6 preiduose) pagal objektyvius bei pagrįstus faktinius duomenis.

Pareiškėja skunde nurodė, kad tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 1 punktą ,,Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti”, 2 punktą ,,Organizavimas ir veiklos planavimas”, 3 punktą ,,Veiklos kokybė” įsivertino 5 balais, o tiesioginis vadovas – 4 balais.

Pareiškėja skunde teigė, kad tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 1 punktą ,,Gebėjimai tobulėti”, 3 punktą ,,Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”, 4 punktą ,,Atsakingumas”, 5 punktą ,,Lojalumas” įsivertino 5 balais, o tiesioginis vadovas – 4 balais.

Iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 1 punkto ,,Gebėjimai tobulėti” matyti, jog pareiškėja save įsivertino 5 balais, o jos tiesioginis vadovas įvertino ją 4 balais bei nurodė, kad pareiškėja rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų. Į bylą pateikti sertifikatai bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2019 m. spalio 28 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 20191028-1 patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose ir lanko anglų kalbos kursus. Tačiau, vien tai, kad pareiškėja dalyvauja seminaruose ir tobulina užsienio kalbos mokėjimą nereiškia, kad pareiškėja geba pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius taikant ,,labai gerai” įvertinimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad vertinant jos tarnybinę veiklą, Komisijos posėdžio metu nedalyvavo tiesioginis vadovas ir tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, tačiau Komisija uždavė klausimus dėl nesutapimų dėl vertinimo vadovo ir pareiškėjos, dėl veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo.

Pareiškėja skunde teigė, kad Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas statutinės valstybės tarnautojos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikėsi Taisyklių pateiktų rekomendacijų. Taip pat tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada yra neišsami ir neargumentuota.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad neteisingai nurodyta tarnybinės nuobaudos skyrimo data, kadangi ji skirta 2020 m. sausio mėn., o vertinami pareiškėjos veiklos rezultatai už 2019 metus.