Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam I.S., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I.S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Priteistas UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys 569 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1d. už tai, kad jis 2007 m. kovo 1 d. apie 08.30 val. būdamas prekybos centre „Rimi“, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, iš buitinės technikos skyriaus pagrobė DVD grotuvą „Next Base‘s“, tuo padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ 569 Lt turtinę žalą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliantas prašė LR BK 75 str. taikymą I. S. panaikinti, paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2d., 5d. 2p., 9d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-10 nuosprendžiu paskirta ir atlikta 25 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į subendrintos bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą 25 parų arešto bausmę. Likusios nuosprendžio dalies prašė nekeisti.

Apeliantas nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu I. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš ankstesniojo 2007-07-10 nuosprendžio priėmimą, todėl turėjo būti taikytos BK 63 str. 9d. nuostatos ir bendrinamos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Kadangi apylinkės teismas to nepadarė, neteisingai netaikė baudžiamojo įstatymo, kurį privalėjo taikyti.

Dėl per švelnios bausmės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodė, kad kaltinamojo neigiama asmenybė, jo nuolat daromi svetimo turto pagrobimai, recidyvisto statusas neduoda pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Tais pačiais pagrindais, vyr. prokuroro pavaduotojo nuomone, I. S. paskirta artima minimaliai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo I.S. nusikalstamą veiką, tačiau nepritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo ir neteisingai paskyrė bausmę.

Apylinkės vyr. prokuroro pavaduotojas neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., padarymo. Apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pagal LR BK 63 str. 9d. nuostatas bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tai pažymi ir susiklosčiusi teismų praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktika skiriant bausmes apžvalga, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė - prideda prie šios bausmės. Tokiu atveju pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo, yra įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.

Iš bylos matyti, kad I. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystę, padarytą 2007-03-01, t.y. prieš ankstesniojo nuosprendžio priėmimą, kuris buvo priimtas 2007-07-10, o įsiteisėjo 2007-10-04. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 63 str. 9d. nuostatas ir skirtingais nuosprendžiais (2007-07-10 ir 2007-12-27) paskirtas bausmes subendrinti, neatsižvelgiant į tai, kad pagal 2007-07-10 nuosprendį paskirta 25 parų arešto bausmė jau visiškai buvo atlikta. Šiuo atveju 25 parų arešto bausmės atlikimas turi reikšmės tik sprendžiant atliktos bausmės įskaitymą į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, o ne bausmių, esant nuosprendžių sutapčiai, bendrinimo taisyklių taikymą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos, nustatytos BK 63 str. 9d., nors ją taikyti šioje byloje buvo būtina. Dėl to apskųstas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti pakeistas BPK 328 str. 1p. pagrindu.

Be to, konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam I. S. paskyrė neteisingą ir aiškiai per švelnią bausmę, dėl ko nuosprendis turi būti keičiamas ir BPK 328 str. 2p. pagrindu. Pagal bausmių skyrimo bendruosius pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1d.). I. S. pripažintas kaltu padaręs BK 178 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, o už šios veikos padarymą sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų alternatyvios bausmių rūšys. Teismas pagrįstai I. S. paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmės rūšį, nes kaltinamasis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmės rūšis (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies I. S. skirti nėra pagrindo.

Nežiūrint to, apylinkės teismo paskirtas laisvės atėmimo 6 mėnesių bausmės dydis yra aiškiai per švelnus. Bausmės dydis, skaičiuojamas nuo jos vidurkio, parenkamas atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat į BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str. 2d.). Skiriant bausmę, pagal BK 54 str. 2d. būtina atsižvelgti ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nustatyti savanaudiški tikslai, siekiant neteisėtai praturtėti), bet ir į kaltininko asmenybę. Būtent kaltininko asmenybė apsprendžia jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, parodo jo požiūrį į įstatymų laikymąsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra teisiamas jau 8 kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra 26 kartus baustas pagal ATPK 50 str. už smulkaus svetimo turto pagrobimą (b.l. 66-71). Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. S. turi ryškų polinkį nusikalsti, aiškiai nepaiso baudžiamų įstatymų, pajamas gauna iš vagysčių. Dėl to apylinkės teismo artimas minimaliam paskirtas bausmės dydis yra per švelnus, taigi didintinas apeliacinio skundo ribose iki 1 metų.

Be to, apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ir bausmės vykdymo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte pažymėta, kad sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, teismas turi įvertinti visas aplinkybes, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, jo charakteristiką iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. I. S. teisiamas jau 8 kartą, 30 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 26 kartus dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo, vien 2007 metais padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei. Be to, kaltinamasis yra recidyvistas. Abejotinas ir jo nuoširdus gailestis dėl nusikaltimo padarymo, nes žala UAB „Rimi Lietuva“ net iš dalies neatlyginta. Tai rodo, kad I. S. nusikalstama veika yra padaryta neatsitiktinai, jo neigiamas ir atsainus požiūris į visuomenę ir įstatymais saugomas vertybes susiformavo ženkliai anksčiau, todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika yra tik loginė I. S. gyvenimo būdo ir jo požiūrio į visuomenę pasekmė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės vyr. prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti nuteistojo pažadais daugiau nevagiliauti, o taip pat manyti, jog I. S. pakeis požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, padarys reikiamas išvadas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad I. S. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys I. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks bei įtikins jį taip, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

I.S. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., padarymą paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą LR BK 75 str.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2d., 5d. 2p., 9d., šią 1 m. laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-10 nuosprendžiu paskirta ir atlikta 25 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą 25 parų arešto bausmę, santykiu 1 : 1.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I.S. faktinio sulaikymo dienos.

Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalies nekeisti.