Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. I-3110-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
I-3110-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02259-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3110-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai D. S. ir atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovei Editai Godliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-20 nutartimi priėmė pareiškėjos D. S. 2015-05-18 skundo dalį, kuria pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-03-26 sprendimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji (duomenys neskelbiami) gimė Kauno klinikose, kuriose gydytojas ją sužalojo – užspaudė dešinės kojos klubo nervą. Po gimdymo pareiškėja buvo gydoma vienus metus, taip pat gydyta vėliau, tačiau nebuvo išgydyta. Paaiškino, kad dėl gimdymo metu patirtos traumos pareiškėja augdama patyrė daug patyčių. Pažymėjo, kad dėl skausmo negalėjo dirbti. Teigia, kad buvo slepiamas pareiškėjos sužalojimas ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi tirti pareiškėjos sužalojimo aplinkybes, tačiau to nedaro. Nurodė, kad nesupranta, apie kokį senaties terminą kalba Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kadangi nei jos gimdymo metu, nei gydymo metu nebuvo galimybės teikti skundus dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos paslaugų (b. l. 13–15).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnyba 2015-03-26 raštu Nr. D2-3913(1.20.) priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2015-03-16 skundą Tarnybai dėl jai 1957-1958 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje (toliau – ir Kauno klinikos) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodė, kad pareiškėja skundė 1957 m. Kauno klinikose per jos gimdymą galimai jai padarytus sužalojimus, kurių po vienerių metų gydymo (iki 1958 m.) nepavyko pašalinti ir kurių liekamuosius reiškinius pareiškėja jaučia iki šiol. Teigia, kad pareiškėjos skundžiamiems įvykiams, įvykusiems daugiau kaip prieš 57 metus, taikomas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 5 d. nustatytas trejų metų senaties terminas, įtvirtinantis imperatyvą nagrinėti tik tuos pacientų ar jų atstovų skundus, kurie Tarnybai yra pateikti ne vėliau kaip per 3 metus nuo atitinkamų įvykių atsiradimo dienos, kaip paciento teisių pažeidimo dienos. Mano, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog „<...> nesvarbu, kad aš esu seniai sužalota. Nes aš apie tą įstatymą tik sužinojau dabar“ yra nepagrįstas, kadangi įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad Įstatyme įtvirtintas trejų metų skundo padavimo terminas yra naikinamasis, nenumatant galimybės jį atnaujinti. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu, teigia, kad Tarnybos 2015-03-26 raštas Nr. D2-3913-(1.20.) yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad po gimdymo metu patirtos traumos ji buvo gydoma keliose ligoninėse. Pažymėjo, kad gydymo metu nebuvo galimybės teikti skundus dėl netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų. Patikslino, kad dirbo 11 metų, tačiau dėl dešinės kojos skausmų ilgiau dirbti negalėjo. Taip pat nurodė, kad dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų, į bendrosios kompetencijos teismą nesikreipė. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad nori, jog Tarnyba išnagrinėtų pareiškėjos skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Tarnybai pateikė 2015-03-17 skundą, kuriame nurodė, kad gimė (duomenys neskelbiami) Kauno klinikose, jai buvo sužalota dešinė koja (b. l. 34). Pareiškėja 2015-03-17 Tarnybai skunde nurodė, kad ji po gimdymo buvo gydyta Kauno klinikose, vėliau gydyta kitose ligoninėse, tačiau nebuvo pagydyta. Pareiškėja 2015-03-17 skunde Tarnybai nurodė, kad Kauno klinikos jai turi sumokėti vienkartinę kompensaciją. Tarnyba pareiškėjos 2015-03-17 skundą gavo 2015-03-17 ir į jį atsakė 2015-03-26 raštu Nr. D2-3913-(1.20.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 23 str. 5 d., pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas, nes praėjo daugiau nei treji metai nuo dienos, kada pareiškėjos teisės galėjo būti pažeistos (b. l. 8). Pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimu, kuriame buvo konstatuota, jog ji į Tarnybą kreipėsi praleidusi trejų metų skundo padavimo terminą.

Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 str., Tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011-09-07 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.6 ir 9.7 p. vykdo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015-03-17 skundą dėl pareiškėjos gimdymo metu, t. y. 1957 m. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2015-03-17 skunde Inspekcijai išdėstė gydymo įstaigų padarytus pažeidimus, nurodė, kad 1957 m. jos gimdymo metu Kauno klinikose ją sužalojo daktaras (b. l. 34). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2014-05-06 rašto Nr. AP-(1.29)-216)-72 matyti, kad pareiškėja nuo 1958-02-28 iki 1958-03-30 buvo gydoma Vaikų vidaus ligų skyriuje (b. l. 37). Tarnyba ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015-03-17 skundą (pareiškimą) dėl jai galimai netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjos gimdymo metu, nes praėjo daugiau nei treji metai nuo dienos, kada pareiškėjos teisės buvo pažeistos.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 20.2 p., kuriame nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.

Iš pareiškėjos skundo ir bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai galimai netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų faktas ir jos kaip pacientės teisių pažeidimo faktas buvo žinomi jau 1957 metais. Pareiškėja skunde nurodė, kad iš karto po gimdymo ji buvo gydoma ir šių aplinkybių neneigė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0180578 pareiškėjai nuo 1990-01-24 neterminuotai nustatytas 65 % netektas darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis – invalidumas nuo vaikystės (b. l. 35). Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjai 1957 metais buvo suteiktos sveikatos paslaugos, kurias pareiškėja nurodo kaip netinkamas. Konstatuotina, kad pareiškėja į Tarnybą kreipėsi praleidusi Įstatymo 23 str. 5 d. ir Aprašo 20.2 p. nuostatuose įtvirtintą trejų metų senaties terminą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jos gimdymo ir gydymo metu nebuvo galimybės teikti skundus dėl netinkamai teiktų sveikatos paslaugų. Pažymėtina, kad Įstatymo 23 str. 5 d. nustatyto senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, palengvinti įrodinėjimo procesą, todėl šis terminas nustatytas abiejų šalių interesais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad jos gimdymo metu negaliojo teisės normos, reglamentuojančios pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos atžvilgiu teisės aktuose nustatytas trejų metų senaties terminas netaikytinas. LVAT praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 23 str. 5 p. nustatytas senaties terminas yra naikinimasis, panaikinantis asmens teisę atlikti veiksmus ir nėra numatyta galimybė šį terminą atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2293/2012). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai vertino ir ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pritaikė trejų metų senaties terminą, todėl nėra pagrindo panaikinti Tarnybos Sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė