- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- e2-323-504/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00955-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- AB „Šiaulių bankas“
- Atsakovas
- A. D., Ž. D.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovams A. D. ir Ž. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, kad 2017-06-21 tarp atsakovo A. D. (toliau -atsakovas) ir ieškovo AB Šiaulių banko (toliau — ieškovas/ bankas) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2017- 22617-28 (toliau — Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 600,00 Eur kreditas būsto remontui (Sutarties spec. dalies 1p.,8p.). Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal kredito grąžinimo grafiką, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2022-06-20 (Sutarties spec. dalies 7p.), mokėti palūkanas, Sutarties sudarymo mokestį, delspinigius (Sutarties spec. dalies 2p., 3p., 10p.). Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 11,44 % (Sutarties spec. dalies 6p.).
Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovui laiku negrąžinus kredito ar jo dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį (Sutarties bendrosios dalies 7.2p.). Kadangi atsakovas prievolių bankui pagal Sutartį nevykdė, negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, bankas 2018-11-26 raštu nutraukė Sutartį ir pareikalavo padengti visą įsiskolinimą. Atsakovas įspėjime nurodyto reikalavimo neįvykdė ir skolos negrąžino.
Šiuo metu atsakovo įsiskolinimas pagal Sutartį sudaro 7 144,25 Eur - 6 459,97 Eur negrąžinto kredito, 601,38 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018-04-05 iki 2019-01-14 d., bei 82,90 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo laikotarpis yra 2021-05-07- 2021-11-03 (180 dienų, delspinigių norma - 0,05 proc.).
Prievolių pagal kredito Sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, garantija ar laidavimu.
Atsakovė Ž. D., (toliau — atsakovė) kaip atsakovo sutuoktinė, apie atsakovo su banku sudarytą kredito Sutartį žinojo ir tokios Sutarties sudarymui neprieštaravo. Kredito Sutartyje ji pasirašė patvirtinimą, jog susipažino su Sutarties sąlygomis, jas suprato, sutinka, kad atsakovas gautų iš banko 7 600 Eur kreditą šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir vykdytų visas Sutarties sąlygas, o Sutarties sąlygos neprieštarauja jų šeimos interesams. Atsakovė nurodė, jog ji supranta, kad nutraukus Sutartį, skola bus išieškoma solidariai iš jiems abiems priklausančio turto. Atsakovė taip pat pasirašė ir 2017-07-20 paskolos paraišką fiziniam asmeniui.
Atsakovai nesilaikė CK 6.38 str., CK 6.59 str. 6.4 str. nuostatų ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Banko turimais duomenimis šiuo metu atsakovų santuoka yra nutraukta (2020 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-37-504/2020), tačiau nutraukiant santuoką, sutuoktinių prievolės kreditoriams modifikuotos nebuvo, tad iš kredito Sutarties kylančios prievolės yra bendros atsakovo ir atsakovės prievolės.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pagal prievoles, vieno sutuoktinio sudarytas šeimos interesais ir esant kito sutuoktinio sutikimui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str.).
Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi atsakovė sutiko, kad jos sutuoktinis sudarytų kredito Sutartį su banku, kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams tenkinti, abu atsakovai yra solidariai atsakingi bankui pagal nurodytą sutartį.
Atsakovų įsiskolinimas pagal Sutartį bankui yra nepadengtas, o atsakovai geranoriškai skolos negrąžina, tad vadovaujantis aukščiau išdėstytais pagrindais, bankas turi reikalavimo teisę į atsakovą ir atsakovę kaip į solidariuosius skolininkus dėl 7 144,25 Eur skolos priteisimo pagal Sutartį solidariai iš atsakovo ir atsakovės.
Pagal įstatymą, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.). Kaip numato CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, prašysime iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašys priteisti 10,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos, nuo bylos iškėlimo Teisme dienos iki Teismo sprendimo visiško įvykdymo (Sutarties bendrosios dalies 7.4p.).
Vadovaujantis LR CPK 5 str., 135 str., 424 str. teismo prašo :
Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui, juridinio asmens kodas 112025254, solidariai iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 144,25 Eur skolos (6 459,97 Eur negrąžinto kredito, 601,38 Eur palūkanų, 82,90 Eur delspinigių) pagal 2017-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. VART- 2017-22617-28.
Priteisti iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB Šiaulių bankui procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB Šiaulių bankui 10,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB Šiaulių bankui bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 80 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Su buvusia sutuoktine Ž. D. kartu nebegyvena nuo 2018 metų kovo mėnesio. Buvusi sutuoktinė liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) todėl ji gavo dokumentus iš banko ir žinojo apie banko įspėjimus, tačiau jo apie tai nėra informavusi. Kaip matyti, bankas ne kartą siuntė pranešimus dėl skolos mokėjimo, bet jis nei karto nebuvo apie tai informuotas.
2020-12-16 Panevėžio apylinkės teismas Rokiškio rūmai nutraukė tarp jų civilinę santuoką. Pagal sprendimą aiškiai matyti, kad didžioji turto dalis ir visi kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka Ž. D.. Jie santuokos nutraukimo byloje, pabaigoje tarėsi taip, kad jai lieka daugiau turto, bet jai lieka ir visi kreditoriniai įsipareigojimai. Jai liko jų bendras namas. Jis gavo tik keliolika tūkstančių piniginę kompensaciją, o ji mielai sutiko, kad su namu jai lieka ir kreditai. Kad ji tam neprieštarauja ir sutinka, rodo tas faktas, kad minimo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ji neskundė aukštesniajam teismui. Kaip matyti iš esamos situacijos su AB Šiaulių banku, buvusi sutuoktinė pasielgė nesąžiningai, negarbingai ir jį tiesiog apgavo, prisiėmusi mokėti visus kreditus, tų įsipareigojimų nevykdė.
Ieškinyje nurodoma, kad nežiūrint to, kad kreditiniai įsipareigojimai priteisti faktiškai Ž. D., vis tiek abu atsakovai yra solidariai atsakingi bankui pagal nurodytą sutartį. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovui yra žinoma, kad santuoka tarp atsakovų yra nutraukta, tačiau nutraukiant santuoką, sutuoktinių prievolės kreditoriams modifikuotos nebuvo.
Jis, atsakovas, yra paprastas žmogus, neturi jokių teisinių žinių, ir po santuokos nutraukimo gyvena ramiai, nes kaip nusprendė teismas, po santuokos nutraukimo, su didžiąja dalimi turto, buvusiai sutuoktinei liko ir visi kreditoriniai įsipareigojimai. Tik gavęs ieškinį aiškinosi žodžio modifikavimas reikšmę. Santuokos nutraukimo bylos metu jis nežinojo, kad dar reikia teismo prašyti atskirai modifikuoti prievoles kreditoriams. Nei tos bylos teisėja, nei jo turėtas advokatas apie tai nesakė, buvo paaiškinta, kad jų bendru sutarimu ir teismo sprendimu visi kreditai po santuokos nutraukimo lieka buvusiai sutuoktinei. Mano, kad buvusi sutuoktinė sąmoningai nemokėjo kredito tam, kad jam vėl sukeltų problemų ir "įveltų" jį į teisminius ginčus. Be to, mano, kad ji pasinaudojo ta spragą, kad anas teismas neišsprendė prievolių modifikavimo klausimo. Dabar išeina tokia situacija, kad jai liko beveik visas jų bendrai užgyventas turtas (naujai statytas namas) ir dar siekiama priteisti per pusę mokėti bendrai santuokos metu imtus kreditus.
Prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovės prašymu, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2017-22617-28 ( toliau – Sutartis ), matyti, kad 2017 m. birželio 21 d. AB Šiaulių bankas ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį 7600,00 Eur kredito sumai. Kredito paskirtis – būsto remontas ( Sutarties 1 p., 8 p. ). Sutarties 11 p. šalys susitarė, kad palūkanų mokėjimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio 5 d., kredito ar jo dalies mokėjimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 d. Kreditas ir palūkanos mokamos pagal mokėjimo grafiką ( Sutarties 14 p. ).
Sutartyje ( 7 lapas ) Ž. D. yra pasirašiusi patvirtinimą, kad ji susipažino su Sutarties sąlygomis, taip pat Bendrosiomis taisyklėmis bei Tipiniais įkainiais prieš kredito gavėjui ( t. y. jos sutuoktiniui ) pasirašant Sutartį, jas suprato ir sutinka, kad sutuoktinis gautų 7600,00 Eur sumos kreditą jų šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir vykdytų visas šios Sutarties sąlygas. Patvirtino, kad Sutarties sąlygos neprieštarauja jų šeimos interesams. Supranta, kad nutraukus Sutartį, skola bus išieškoma iš jiems abiems priklausančio turto solidariai.
Be to, Paskolos paraišką fiziniam asmeniui 2017 m. birželio 20 d. pasirašė kartu su A. D. ir Ž. D. kaip kliento sutuoktinė.
Vertinant tai, kad A. D. su AB „Šiaulių bankas“ paskolą ėmė šeimos interesais, sutuoktinės Ž. D. sutikimu, abu atsakovai už sandorio įvykdymą atsako solidariai ( CK 3.109 str.).
Atsakovė Ž. D. neginčija, kad yra solidari atsakovė pagal Sutartį ir su ieškiniu sutinka.
Tai, kad A. D. ir Ž. D. sutiko esantys solidarūs atsakovai pagal Sutartį, matyti ir iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimo 2020 m. gruodžio 16 d., priimto civilinėje byloje Nr. e2-37-504/2020, kuriuo buvo nutraukta jų santuoka. Sprendimu buvo tenkintas Ž. D. reikalavimas ir nuspręsta, kad kreditoriui AB “Šiaulių bankas” pagal 2017-06-21 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2017-22617-28, pagal kurią ieškovas A. D. gavo 7600 Eur paskolą, negrąžinta kredito suma - 5700 Eur, toliau vykdys Ž. D., tačiau tai nepakeičia atitinkamos sutarties sąlygų ir nepakeičia šalių atsakomybės prieš kreditorių.
Atsakovas A. D. teigia, kad jis bylos dėl santuokos nutraukimo metu nežinojo, kad dar reikia teismo prašyti atskirai modifikuoti prievoles kreditoriams. Nei tos bylos teisėja, nei jo turėtas advokatas apie tai nesakė - buvo paaiškinta, kad jų bendru sutarimu ir teismo sprendimu visi kreditai po santuokos nutraukimo lieka buvusiai sutuoktinei.
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta pagal A. D. ieškinį, kurį jam surašė advokatas. Advokatas taip pat dalyvavo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje bei bylos nagrinėjime iš esmės. Tik bylą nagrinėjant paskutiniuose teismo posėdžiuose, A. D. atsisakė turėto advokato paslaugų. Iš to darytina išvada, kad A. D., turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo visas galimybes išsiaiškinti jam kylančius klausimus byloje, tačiau dėl AB “Šiaulių bankas” kredito grąžinimo, sutarties modifikavimo jokių klausimų nekėlė. Teismo sprendimo A. D. neskundė ( įsiteisėjo sprendimas 2021-01-18 ).
Prievolių pagal kredito Sutartį įvykdymas nėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, garantija ar laidavimu.
Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą.
CK 6.870 straipsnio 1 dalis nurodo, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita
Byloje nustatyta, kad AB Šiaulių bankas kredito gavėjui A. D. 2018-05-07 siuntė informaciją dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo. A. D. nurodė, kad nevykdant kreditorinių įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2018-12-11, apie ką A. D. informavo 2018-11-26 raštu Nr. 18/14172. Tuo tarpu bendraskolę Ž. D. pranešimu “Dėl kredito sutarties nutraukimo” 2019-01-07, Nr. s-19/00230/c, informavo, kad bankas vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2019 m. sausio 11 d. Nurodė, kad ši diena yra laikoma Kreditavimo sutarties nutraukimo diena.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad likusi negrąžinto kredito suma yra 6 459,97 Eur. Atsakovų ištuokos byloje jie teikė atsiliepimą, tačiau tuo metu tikslios grąžintino kredito sumos nenurodė, nes grąžinant kreditą dalimis, jo suma kinta.
Kaip minėta, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu 2020 m. gruodžio 16 d., priimtu civilinėje byloje Nr. e2-37-504/2020, buvo tenkintas Ž. D. reikalavimas ir nuspręsta, kad kreditoriui AB “Šiaulių bankas” pagal 2017-06-21 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2017-22617-28, pagal kurią ieškovas A. D. gavo 7600 Eur paskolą, negrąžinta kredito suma - 5700 Eur, toliau vykdys Ž. D.
Visiškai tikėtina, kad ši negrąžinto kredito suma Ž. D. buvo nurodyta, atsižvelgiant į Sutarties priedą, t. y. paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta, kad 2018-10-15 kredito likutis yra 5700 Eur.
Iš ieškovo pateikto kliento A. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) Eur išrašo matyti, kad negrąžinto kredito likutis yra 6459, 97 Eur. Įplaukos - 1140,03 Eur, tad laikytina įrodytu, kad negrąžinto pagal Sutartį kredito suma yra 6459,97 Eur.
Kadangi atsakovai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal 2017-06-21 tarp atsakovo A. D. ir ieškovo AB Šiaulių banko sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2017- 22617-28, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės, ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistina 6459,97 Eur negrąžinto kredito, 82,90 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo laikotarpis yra 2021-05-07- 2021-11-03 (180 dienų, delspinigių norma - 0,05 proc.) (CK 6.37, 6.38, 6.200, 6.205, 6.870 straipsnio 1 dalis. )
Ieškovė taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovų A. D. ir Ž. D. 601,38 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-04-05 iki 2019-01-14.
Teismas pažymi, jog aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, pažymėjo, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kredito sutartis su A. D. nutraukta nuo 2018-12-11, su Ž. D. nuo 2019-01-11. Teismas sprendžia, kad ieškovė mokėjimo palūkanas iki 2019-01-14 paskaičiavo nepagrįstai, kadangi mokėjimo palūkanos galėjo būti paskaičiuotos tik iki sutarties su atsakovu A. D., nutraukimo dienos, t. y. iki 2018-12-11. Teismas tokią išvadą daro, atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo A. D., o atsakovė Ž. D., kaip jo sutuoktinė, kredito sutartyje tik pasirašė patvirtinimą.
Iš kartu su ieškiniu pateikto Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiko matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-12-05 mokėdamas kas mėnesį įmokas atsakovas būtų sumokėjęs 482,25 Eur palūkanų. Palūkanų įmoka už laikotarpį nuo 2018-12-05 iki 2019-01-05 yra 48,62 Eur, kas reiškia, kad mokėtina palūkanų suma iki 2018-12-11 (dar už šešias dienas) sudarė 9,41 Eur (48,62/31*6), o visa, iki kredito sutarties nutraukimo mokėtina palūkanų suma yra 491,66 Eur (482,25 Eur + 9,41 Eur). Sutinkamai su tuo, ieškovei iš atsakovų už laikotarpį nuo 2018-04-05 iki 2018-12-11 priteisiamos 491,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos. Tuo tarpu likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo iki 2019-01-14 yra nepagrįsta, todėl netenkinama.
Ieškovė taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovų A. D. ir Ž. D. 10,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 7.4 p. Teismo vertinimu, prašomos priteisti palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos ir yra laikytinos kompensacinėmis palūkanomis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y., kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti kompensacinės palūkanos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, be to teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 82,90 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo laikotarpis yra 2021-05-07- 2021-11-03 (180 dienų, delspinigių norma - 0,05 proc.), todėl ieškinio reikalavimas dėl 10,50 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovų, teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-11-09, iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė AB Šiaulių bankas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Tenkinant ieškinį iš dalies (? 98,46 proc.), iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos, proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas – 161,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokatės pagalbai byloje apmokėti – 860,00 Eur (mokėjimo nurodymai: 2019-04-11 – 190 Eur, 2022-04-12 – 350 Eur, 2022-07-13 – 320 Eur), todėl ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistina po 79,26 Eur (161,00 Eur * 98,46 proc. / 2) žyminio mokesčio. Viso priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 846,76 Eur (860,00 Eur x 98,46 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Paskirstydamas susidariusias atstovavimo išlaidas, teismas vertina tai, kad atsakovė Ž. D. su ieškiniu sutiko, o atsakovas A. D. 2022-04-19 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovas advokatas jam nereikalingas, vėliau 2022-05-24 teismo posėdžio metu nurodė, jog pageidauja, kad byloje jį atstovautų advokatas, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovas A. D. atstovavimu nepasirūpino, į 2022-07-19 teismo posėdį neatvyko, objektyvių neatvykimo priežasčių nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės atstovė papildomai vyko į teismo posėdį, tokiu būdu buvo padidintos ieškovės atstovavimo išlaidos byloje. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei atlyginti didesnę dalį susidariusių atstovavimo išlaidų (70 procentų) priteistina iš atsakovo A. D., o mažesnę dalį (30 procentų) iš atsakovės Ž. D.. Ieškovei iš atsakovo A. D. priteistina 592,73 Eur (846,76 Eur * 70 proc.), o iš atsakovės Ž. D. priteistina 254,03 Eur (846,76 Eur * 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 33,36 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės AB „Šiaulių bankas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 6459,97 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 97 ct ) negrąžinto kredito, 491,66 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 66 ct) palūkanų, už laikotarpį nuo 2018-04-05 iki 2018-12-11, 82,90 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 90 ct) delspinigių (iš viso – 7034,53 Eur sumą), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 592,73 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 73 ct), iš atsakovės Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 254,03 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš kiekvieno po 79,26 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 26 ct) žyminio mokesčio, ieškovės AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš kiekvieno iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 16,68 Eur (šešiolika eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.