Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-1386/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2-1386/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02502-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltrana“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1386/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02502-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltrana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltrana“. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas perdavė atsakovui 2 000 Lt avansą už japoniškus dyzelinius variklius pagal kasos pajamų orderį serija BL Nr. 582 ir avansinę sąskaitą-faktūrą Serija LTC Nr. 00000150. Tačiau varikliai ieškovui pristatyti nebuvo, avanso atsakovas negrąžino. Atsakovui siųstas įspėjimas dėl skolos padengimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovas darė išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad išankstinę sąskaitą-faktūrą serija LTC Nr. 00000150, kuria ieškovas grindžia ieškinį, buvusi atsakovo direktorė M. B. nepasirašė, parašai yra ne M. B.. Atsakovas pinigų iš ieškovo pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą neėmė, kasos orderių neišrašė. 2012 m. rugsėjo 3 d. pranešime dėl inicijuoto bankroto bylos iškėlimo, 2012 m. spalio 23 d. lydraštyje parašai yra ne atsakovo direktoriaus N. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo M. D. ieškinį atsakovui UAB „Baltrana“ paliko nenagrinėtu.

Teismas sprendė, kad iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad buvusios direktorės M. B. parašas dokumentuose, kuriais grindžiamas ieškovo ieškinys ir M. B. parašas, esantis jos pase, akivaizdžiai skiriasi. Šalys neprašė skirti nagrinėjamoje byloje parašų ekspertizės. Iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų matyti, kad ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl paties įsiskolinimo pagrįstumo, įsiskolinimą pagrindžiančių dokumentų tikrumo iš esmės skiriasi. Todėl esant ginčui dėl reikalavimo pagrįstumo, visi su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje skolininko atsakomybė prieš kreditorių nenustatinėjama. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog patenka į ĮBĮ 5 str. subjektų, turinčių teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas M. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – rašytinio proceso tvarka atsakovui UAB „Baltrana“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Atenergo“.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovo teiginiai pareiškėjui buvo siurpriziniai. Juo labiau, kad ant teismui pateikto atsiliepimo buvo parašas, nepanašus į atsakovo vadovo parašą. Apeliantas paaiškino, jog susisiekus su atsakovo vadovu N. P., pastarasis nurodė, kad atsiliepimą galėjo be jo žinios už jį pasirašyti jo buvę verslo partneriai – T. U. arba R. Š.. Pareiškėjas nedelsiant raštu informavo apie susidariusią situaciją Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą bei Vilniaus apskrities VPK Ekonominė policija, kuri patvirtino, jog tiek V. P., tiek T. U., tiek R. Š. galimai nusikalstamos veikos yra tiriamos ikiteisminiame tyrime, šių teisėsaugos institucijų atsakymus pareiškėjas pateikė į bankroto bylos medžiagą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas galimai pakeitęs poziciją dėl bankroto bylos ir pareiškėjo reikalavimų, bando išvengti ar atitolinti atsakomybę dėl galimai netinkamo atsakovo valdymo ir galimai nusikalstamo privedimo prie bankroto.

2. Pareiškėjas atvyko į paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą, o teismas konstatavo, kad atsakovas nėra įvykdęs Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos besąlyginės pareigos pateikti teismui atsakovo ūkinę-finansinę būklę atspindinčios dokumentacijos. Be to, nėra pateikęs jokių pateisinančių dokumentų, dėl ko atsakovo atstovas neatvyksta į paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl manytina, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, rinkdamas informaciją apie atsakovo ūkinę-finansinę situaciją bei užtikrindamas šalių dalyvavimą teismo nutartimi žodiniame bylos nagrinėjime. Be to, akivaizdu, kad vykdydamas ĮBĮ nuostatas, skirdamas atsakovo vadovui baudas už ĮBĮ 9 str. 1 d. minimų dokumentų nepateikimą teismui, teismas nemanė ir nelaikė, jog pareiškėjo pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtu.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-635/2013), atsakovo argumentai, kad byloje esantys dokumentai ar jų dalis suklastoti, neatleidžia teismo nuo pareigos detaliai ištirti atsakovo ūkinės finansinės situacijos, nes pirmaeilė bankroto proceso paskirtis – eliminuoti iš rinkos nemokius, veiklos nesugebančius tinkamai organizuoti rinkos dalyvius, kurie iš tiesų yra nemokūs ir nebegalės tęsti veiklos.

4. 2012 m. kovo 9 d. nacionaliniame (respublikiniame) dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo viešai paskelbta apie atsakovo nemokumą visiems įmonės kreditoriams, kas sudaro savarankišką pagrindą kelti atsakovui bankroto bylą. Šioje stadijoje palikus pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtu, būtų nusižengta proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Juo labiau, jog teismui pareiškėjas jau yra pateikęs savo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo M. D. ieškinį atsakovui UAB „Baltrama“ paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo M. D. ieškinį atsakovui UAB „Baltrana“ paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kadangi iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad buvusios direktorės M. B. parašas dokumentuose, kuriais grindžiamas ieškovo ieškinys, ir M. B. parašas, esantis jos pase, akivaizdžiai skiriasi. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad patenka į ĮBĮ 5 str. subjektų, turinčių teisę pateikti apreiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašą. Su nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Atsakovas kelia abejones dėl ieškovo pateiktuose į bylą kreditorinį reikalavimą patvirtinančiuose dokumentuose – išankstinėje sąskaitoje-faktūroje Serija LTC Nr. 00000150 ir kasos pajamų orderyje Serija BL Nr. 0000582, esančio M. B. parašo tikrumo. Tačiau šios abejonės nėra pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Juo labiau, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su šio dokumento suklastojimu ar parašo tikrumu. Vienintelis į bylą pateiktas įrodymas ir kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kuriame esantis M. B. parašas vizualiai skiriasi nuo kituose dokumentuose (kuriais grindžiamas ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovui) esančių M. B. parašų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovo pateikti į bylą įrodymai, patvirtinantys jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, yra suklastoti. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad minėtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo išduotas daugiau nei prieš dešimt metų, t. y. 2001 metų liepos 18 dieną. Taigi buvusios UAB „Baltrama“ vadovės parašas per šį laikotarpį galėjo pakisti. Paminėtina ir tai, kad šio paso galiojimo laikas daugiau nei prieš dvejus metus yra pasibaigęs. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog atsakovo teiginys, kad byloje esantys įrodymai ar jų dalis yra suklastoti, neatleidžia teismo nuo pareigos detaliai ištirti atsakovo ūkinės-finansinės situacijos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat ginčija ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė šią aplinkybę kaip pagrindą ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant ir/ar tikslinant. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Todėl šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas yra ginčijamas, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas apskritai neturi teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindų ieškovo M. D. ieškinį atsakovui palikti nenagrinėtą, nėra. Pažymėtina, kad viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę. Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki. Bylą nagrinėjant iš naujo būtina išreikalauti įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus, kurias remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovo finansinę padėtį, turimo turto vertę, jo likvidumą, reikalavimų skolininkams dydį, įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, bei išanalizuoti kitas aplinkybes, svarbias teisingai nustatyti įmonės mokumą ir išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą (tame tarpe ir ieškovo į bylą pateiktą 2013 m. kovo 9 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ skelbimą apie atsakovo nemokumą).

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Konstantinas Gurinas