Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, 2017-11-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d., padarymo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, 2018-06-06 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. smurtaudamas sužalojo tėvą S. Ž., o būtent: 2018-07-11 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš artimą giminaitį - tėvą S. Ž., t. y. suimdamas S. Ž. už kaklo ir stumdamas, dėl ko jis trenkėsi galvą į sieną, bei pakeldamas ir mesdamas jį ant grindų, jį sužalojo, padarė jam dešinio raktikaulio išnirimą, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio raktikaulio išnirimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, T. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą A. B. ir M. M., o būtent: 2019-01-06 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) sporto salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia ranka ir koja suduodamas nukentėjusiajam A. B. bendrai tris kartus į galvos ir veido sritis ir vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį, sukėlė jiems fizinį skausmą.

T. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl S buvo taip, kad abu buvo neblaivūs, susikivirčijo ir taip gavosi, kaip parašyta kaltinamajame akte. Dėl A. B., jis pats jį išprovokavo, nekreipė į jį dėmesio, pasišaipė sporto salėje. Taip gavosi, kad išlupo duris, įėjo į vidų. A buvo išsigandęs, davė jam kamuolį, norėjo jį maloniai priimti, bet buvo labai susinervinęs ir pratrūko. M. M. sutrenkė į ranką, ne į galvos sritį. S. Ž. yra jo tėtis. Jis puolė ant jo, rėkavo, kad jis parėjo su mama. Nežinojo, ką daryti, šiek tiek jį pastūmė, trenkė, krisdamas tėvas susižeidė. Iš tiesų tėvas paslydo ant kilimo. Kai jis čiupo jam už gerklės, nustūmė jo rankas, suėmė S už galvos ir trenkė į staktą. Po trenkimo toliau ant jo puolė, bandė griebti už gerklės, pastūmė jį, paslydo ant kilimo. Bandė gaudyti, kad nekristų, bet pats ant jo užkrito. Tėtis nebegalėjo atsikelti, jam labai skaudėjo, verkdamas bandė padėti atsistoti. Tėtis buvo ant jo supykęs, išvarė lauk. Piktai pasakė, kad sugriaus namus, išėjo. Neturi tiek jėgos, kad pakeltų tėtį ir mestų jį ant grindų. Gal pastūmimas buvo traktuojamas kaip metimas ant žemės. Tėtis paslydo ant kilimo. Bandė padėti jam atsikelti, bet nepavyko, nes jį atstūmė. Nematė tėčio ant grindų. Jis buvo šiek tiek išgėręs. Neblaivumas įtakos konfliktui su tėvu neturėjo. Pilnai nesupranta, kodėl kilo konfliktas. Įėjo į namus su mama, tėvas atsistojo ir čiupo už gerklės. Nežino, ar buvo priežastis tokiam tėvo elgesiui. Jis pasakė, kad nesikištų į tėvo ir mamos santykius. Tuo metu gyveno vaikų namuose, bet buvo atvykęs aplankyti tėvų. Pradžioje, kai tėvas čiupo už gerklės, sakė jam liautis, bet nesiliovė, tuomet numušė rankas, paėmė jam už galvos ir trenkė į staktą. Trenkė vidutiniškai. Tėvas trenkėsi galva į staktą. Apklausos metu sakė vienaip, po to sakė kitaip, norėjo tėvui atleisti, tai pasakė, kad ne viską gerai prisimena. Šiandien pasakoja taip, kaip buvo. Nuo trenkimo į staktą iki pastūmimo praėjo apie 30 sekundžių laiko tarpas. Nuėjo prie mamos, jis vėl pradėjo rėkti, agresyvėjo, manė, kad vėl puls, tai pastūmė. Tėvą pastūmė ir tuo pačiu metu šiek tiek trenkė per kojas. Trenkė per vieną koją, tai tėvas galėjo išsilaikyti su kita koja. Nežino, ar tokį veiksmą galima pavadinti metimu. Parašyta, kad pakėlė ir metė, bet tai nebuvo pakėlimas, tik pastūmimas tuo pačiu metu trenkiant per vieną koją. Bandė tėvą sugauti, kad nekristų skaudžiai, bet neišlaikė svorio ir užgriuvo ant jo. Kai padarė tą veiksmą, pamatė, kad paslinko kilimas ir tėvas krito, tuomet sugalvojo, kad reikia jį gaudyti. 10 sekundžių tėvas gulėjo, po to pradėjo šaukti, kad skauda. Kai tėvas nukrito, vos ne visas pastatas sudrebėjo. Jo pastūmimas buvo staigus, neapskaičiavo jėgos. Dėl jo pastūmimo ir kirtimo per vieną koją tėvas krito ant žemės, bet ir kilimas daug reikšmės turėjo. Dėl jo veiksmų tėvui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Su tėvu susitaikė. Su tėvu bendrauja, nuvažiuoja pas jį savaitgaliais. Dėl šio įvykio tėvo labai atsiprašė, gailėjosi. Sužeidė tėvą, dėl to atsiprašė. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą. Su A viskas vyko 8 val. vakaro, dienos neprisimena, gali būti sausio 6 d. Neišlaikė pykčio ir jį sumušė. Du kartus trenkė A į galvą, vieną kartą iš kelio, kitą kartą iš rankos. Visi smūgiai buvo į veido sritį. Iš tiesų viso buvo keturi smūgiai. Nuo jo suduotų smūgių jam galėjo skaudėti. Po to įvykio praėjus 30-40 min., buvo nuėjęs į jo šeimyną, kad pamėginti atsiprašyti, bet A atsiprašymo nepriėmė, nusisuko. Matė sužalojimą galvoje prie smilkinio, buvo guzas ir mėlynė. Šie sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų. M. M. atžvilgiu buvo daugiau žodinių veiksmų. M. M. buvo užsidengęs veidą rankomis, ir jis sutrenkė jam iš rankos per dilbius. Sutrenkė nestipriai. M., kai priėjo prie jo, buvo atsidengęs, bet, kai pradėjo šaukti ant jo, atsitūpė ir užsidengė galvą. Trenkė jam per rankas, per dilbius. M. trenkė labai silpnai. Kai nuėjo, jis tik pažiūrėjo į jį, pasakė, kad daugiau taip nebedarys, net nesušuko, kai trenkė. M. galėjo kliūti į galvą, nors sudavė per rankas. M. skaudėjo, bet tikrai ne stipriai. M. neatsiprašė. M. pats jį pasikvietė už sporto salės parūkyti, pasikalbėjo apie tai, kas įvyko sporto salėje. Dabar kartu eina į lauką, būna sporto salėje, santykiai draugiški. A neprašė jo, kad jo nemuštų. Jis jį ignoravo. Pradarė salės duris, A atėjo su kamuoliu rankoje, tiesė jį jam. Tai buvo kaip draugiškumo ženklas. Vieną kartą bandė atsiprašyti, bet nepavyko. Vėliau kaip ir atsiprašė jo. Matė sumušimo žymes ant A. Kai įsidarbins, A galės atlyginti moralinę žalą. M civilinio ieškinio dėl 200 Eur neturtinės žalos nepripažįsta. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, jis pagrįstas. Su A. B. civiliniu ieškiniu sutinka, ieškinys pagrįstas. M. M. civilinis ieškinys nepagrįstas, su juo nesutinka. Gal kažkokia neturtinė žala M. M. padaryta, gal apie 70 Eur būtų pagrįsta suma. Dabar jau gailisi dėl savo veiksmų. Savo veiksmus vertina kritiškai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Dėl LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo

Nukentėjusysis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus T. atvažiavo dieną prieš įvykį, t. y. liepos 10 d., prabuvo dieną pas juos, nakvojo, buvo ir kitą dieną, t. y., liepos 11 d. Kai sūnus pabėga iš vaikų namų, jie leidžia jam būti pas juos. Liepos 11 d. vakare jis namie buvo išgėręs. Ar sūnus buvo išgėręs - nežino. Sūnus jo neklausė ir jie susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. Sūnus greitai užsiplieskia, rodo agresiją ir tada šoko prie jo, suėmė už kaklo ir visa jėga trenkė į sieną. Jis priekine kaktos dalimi trenkėsi į sieną. Tada T. jį pakėlė apsikabinęs visą kūną, metė į grindis ir dar užgriuvo jį savo kūnu. Jam viskas sutratėjo, pajuto didelį skausmą kakle ir nugaroje. Atsikėlė jis labai sunkiai, galvoje buvo guzas. Sūnus nieko jam daugiau nebedarė, jokių smūgių nebuvo. Viskas vyko koridoriuje. Policiją kvietė jo motina. Iki atvykstant policijai, sūnus pasišalino iš namų. Jį nuvežė į ligoninę, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Jis civilinio ieškinio byloje nereiškia, pretenzijų sūnui neturi, jam atleido, jie susitaikė (1 t., b. l. 42-45, 48-50).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena prieš (duomenys neskelbtini) namą, kuriame gyvena S, jo motina, dažnai mato ir moterį. Tie asmenys tame name gyvena apie metus. 2018 metais pradėjo ateidinėti paaugliai, galimai pilnamečiai S vaikai. Iš namo girdi triukšmus, šauksmą, tačiau niekada niekas nėra atbėgęs pagalbos. Nėra mačiusi muštynių ar jų kažkurio sumušto. Jeigu nebūtų pradėjusi šaukti senyva S motina, nebūtų kvietusi policijos. Ji girdėjo motinos balsą, kuri šaukė „baik, S", galimai buvo žodis „neužmušk", „ką darai". Ji kvietė policiją būdama kieme. Matė, kaip į namus parėjo jaunas šviesus vaikinas su romų tautybės moterimi, kuri buvo visiškai girta, sunkiai stovėjo ant kojų, vaikinas iš pažiūros buvo blaivus. Vaikas nuėjo į vidų su moterimi. Iš namo pasigirdo dar didesni garsai, trenksmai, šaukė visi, girdėjo, kaip moteris sakė „užmuš mano sūnų". Tada netrukus parėjo į namus kitas vaikinas, kuris yra ramus. Girdėjo jo balsą, jis ramino namiškius, liepė tylėti. Atvyko policijos pareigūnai, nuėjo į namą. Dar policijai būnant namo viduje, ji matė, kaip jie ieškojo S, kuris buvo pabėgęs iš namo, pasislėpęs. Paskui surado kažkur prie krūmų. Iš namo išėjusi S motina ir pradėjo jai pasakoti, kad anūkas vos neužmušė tėvo, t. y., S, kurį po įvykio išvežė greitoji, bet kitą dieną matė jį vaikštant namuose. Kas vyko jų namuose, ji nematė, tik girdėjo balsus, šauksmus. Ji pastebėjo, kad kai S vaikai pradėjo ateidinėti pas tėvus, namuose prasidėjo didesni dažnesni konfliktai (1 t., b. l. 65-68).

Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra T. Ž. močiutė, S. Ž. mama. Sūnus S su žmona A gyvena pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Jie turi 4 vaikus, kurie visi buvo paimti iš jų dėl gėrimų, nepriežiūros. Vaikai užaugo vaikų namuose, šiuo metu nepilnametis yra T. Vienas iš suaugusių sūnų T dažnai nakvoja pas juos, dukros D ir N gyvena atskirai. T dažnokai ateina pas juos, skambina, pabėga iš vaikų namų ir ateina. S kažkodėl nemėgsta T, tarp jų nėra ryšio. Jai T labai geras, padeda. Prieš porą savaičių T buvo atvykęs dieną ar netgi anksčiau iki viso įvykio. Jai skambino iš vaikų namų, klausė, ar T pas juos, ji patvirtino. S tą vakarą buvo girtas. Bet ji su sūnumi tą vakarą nesipyko, nebuvo jokio konflikto. Ji buvo savo kambaryje, durys buvo atidarytos. Parėjo T, kuriam tėvas pasakė, kad neitų į kambarį, o važiuotų į vaikų namus. T atsakė, kad nevažiuos ir įėjo pas tėvus į kambarį. Tėvas nenorėjo leisti į kambarį, stūmė T iš kambario. Jie susistumdė. Koridoriuje tėvas norėjo suduoti T, bet jis žemas, tai T suėmė jį už galvos ir trenkė galvą į sieną. Ji pradėjo cypti, kai S jėgų nebeturėjo ir nebesipriešino. Tada pamatė, kad T paėmė tėvą kaip imtynininkas ir paleido aukštielninką į žemę. S labai sudejavo, išbalo, sunkiai atsikėlė. T pasakė „nebepulsi daugiau ant manęs". Tada įėjo A, S žmona. Sūnus T parėjo kartu su motina, nuėjo į vonią, nieko nesakė, paliko gulėti tėvą. T atėjo pas ją į kambarį, buvo labai išsigandęs, verkė. Ji T liepė važiuoti į vaikų namus ir šis su dviračiu išvažiavo. Po sumušimų S sunkiai vaikščiojo, skaudėjo petį. T labai emocingas, nevaldo pykčio. Jis supyko ant tėvo, kuris jį varė į vaikų namus (1 t., b. l. 71-74).

2018-07-12 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo gavus informaciją, kad 2018-07-11 apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) T. Ž. smurtavo prieš tėvą S. Ž. (1 t., b. l. 4).

Duomenys iš ataskaitų žiūryklės, iš kurių matyti, kad pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje užregistruotas 2018-07-11 21.48 val. (1 t., b. l. 7-10).

Iš 2018-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 11-16).

Iš 2018-07-11 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame užfiksuoti asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, smurtą galintys rodyti požymiai - sužalojimai kaktoje ir dešiniame petyje (1 t., b. l. 17-18).

Iš specialisto išvados Nr. G 1006/2018(04) matyti, kad S. Ž. padarytas sužalojimas: dešinio raktikaulio išnirimas, kuris galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis ir laiku vienu trauminiu poveikiu paveikus dešiniojo peties sritį, tikėtina nugriuvus. S. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio išnirimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 35).

2018-07-18 akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo S. Ž. ir įtariamojo T. Ž. (1 t., b. l. 142-143).

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo T. Ž. paaiškinimai, nukentėjusiojo S. Ž. bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu sužalojo savo artimą giminaitį – tėvą S. Ž., suimdamas jį už kaklo ir stumdamas, dėl ko jis trenkėsi galvą į sieną, bei mesdamas jį ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į specialisto išvadą apie S. Ž. padarytus sužalojimus ir jų mastą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. Ž. kaltė dėl artimo giminaičio – tėvo S. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su A. B. žaidė (duomenys neskelbtini) sporto salėje. Buvo ir kitų vaikų. Žaisdami išgirdo, kad kažkas nukrito prie salės durų, ėjo su A žiūrėti, kas ten buvo. Prie durų buvo T, jis trenkė ranka A į smilkinį. A po smūgio nukrito ant fotelio, ten dar jį daužė T. Kaip tiksliai viskas vyko, jis nematė. Po to T priėjo prie jo ir vieną kartą ranka trenkė į pilvą ir galvą. Pilvo neskaudėjo, galvą po to skaudėjo gal dvi savaites. Supykęs T jiems trenkė už tai, kad jie jo neįsileido į sporto salę. Anksčiau su T konfliktų neturėjo (2 t., b. l. 70-71).

Iš specialisto išvados Nr. G 62/2019(04) matyti, kad A. B. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, kaulų lūžių nekonstatuota. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas galvos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis sumušimas neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (2 t., b. l. 104).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Skirdamas kaltinamajam T. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo.

T. Ž. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 140 str. 1 d.), o kita prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 138 str. 2 d. 3 p.). T. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, 2017-11-24 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 116-118), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 119-124), įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro įskaitą (1 t., b. l. 93, 96, 2 t., b. l. 115), iš 2018-08-02 specialisto išvados Nr. 104MS-147/2018 matyti, kad T. Ž. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 102), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 125), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 131). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, o už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p., įvykdymą vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal LR BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų įvykdymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, nusikalto būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, ankščiau neteistas, registruotas darbo biržoje, daro išvadą, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, T. Ž. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl LR BK 92 straipsnio nuostatos taikytinos ir T. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Atidedant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, padėsiančios kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančios kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo M. M. atstovė advokatė pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad dėl kaltinamojo T. Ž. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, t. y. dėl smūgio į galvos sritį jis patyrė ne tik fizinį skausmą – sutrenktą vietą skaudėjo dvi savaites, bet ir didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, po patirto smurto bijojo susitikti kaltinamąjį T. Ž.. Kaltinamasis su tokiu ieškinio dydžiu nesutiko ir prašė sumažinti priteistiną sumą. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo atstovė, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nes dvi savaites turėjo kęsti skausmą, buvo išsigandęs, pergyveno ir bijojo sutikti kaltinamąjį T. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos aplinkybių visumą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė vieno smūgio sudavimu, jog nėra duomenų, kad būtų liekamieji reiškiniai po suduoto smūgio nukentėjusiajam, bei duomenų apie vartotus medikamentus, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju toliau bendrauja gražiuoju, jo atsiprašė bei sutiko, jog nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma mažintina iki 150 Eur, priteisiant iš kaltinamojo T. Ž. atlyginti 150 Eur sumą nukentėjusiajam M. M..

Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. B. atstovė D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B.. Pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, ji nurodė, kad dėl įvykio A. B. yra sukrėstas, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, o patirtas dvasinis bei fizinis skausmas neigiamai paveikė jo sveikatą. A. B. įvykio metu patirtus išgyvenimus jaučia iki šiol, nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, išgąsčio, dvasinio, fizinio skausmo bei nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos aplinkybių visumą, suduotų smūgių skaičių (3 kartai), tai, kad buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, dėl ko buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, jog sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei neprieštaravo nukentėjusiojo A. B. atstovės D. B. pareikštam civiliniam ieškiniui ir sutiko jį atlyginti visiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiojo atstovės prašoma neturtinės žalos suma laikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo T. Ž. atlyginti 500 Eur sumą nukentėjusiajam A. B..

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,63 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. B. sveikatai buvo padaryta T. Ž. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 50,63 Eur priteistina iš T. Ž..

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 3 punktu, T. Ž. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir subendrintą bausmę T. Ž. skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę T. Ž. nustatyti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. Ž. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, T. Ž. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką T. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programose.

Nukentėjusiojo M. M. atstovės advokatės pareikštą civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo T. Ž. atlyginti 150 Eur sumą nukentėjusiajam M. M..

Nukentėjusiojo A. B. atstovės D. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B. tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo T. Ž. atlyginti 500 Eur sumą nukentėjusiajam A. B..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 50,63 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tenkinti visiškai, civilinio ieškovo naudai iš T. Ž. priteisiant 50,63 Eur.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.