- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-274-174-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Nijolė BagdonienėBaudž. byla Nr. 1A–274-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2007 m. birželio 28d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-02-14 nutarties, kuria G. K., gim. (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė-stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 1d., tai yra 2006 m. gegužės 3 d., apie 17 val., Šilutės rajone, Švėkšnos miestelyje, Aušros g. 27 esančiame Vš Į Švėkšnos psichiatrijos ligoninės 7-tojo skyriaus koridoriuje, G. K. dėl asmeninių paskatų, kilus konfliktui su A.L., tyčia vieną kartą kumščiu smogė A.L. į kairįjį šoną, padarydamas jam krūtinės ląstos sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio įskilimu, tai yra padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniame skunde G. K. teigia, kad nepadarė įstatymo uždraustos veikos. Jis su nukentėjusiuoju susibarė, tačiau jam nesudavė. Nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų į medicinos darbuotojus kreipėsi tik po trijų dienų, todėl neatmestina galimybė, kad jis galėjo susimušti su kitu asmeniu, o kerštaudamas jam, parašė pareiškimą, kad sužalojimus padarė apeliantas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylą teisme, buvo padaryti BPK pažeidimai. Jis negavo šaukimo į teismo posėdį ir negalėjo jame dalyvauti. Ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo gynėjas, kuris turėjo jam būti paskirtas, bei nurodo, kad liudytojos V.B. parodymai yra netikslūs, nes ji pati įvykio nematė. Prašo jį išteisinti arba paskirti jam kitą priverčiamąją medicininio poveikio priemonę-ambulatorinį gydymą.
Nuteistojo gynėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A.L. parodymais, nes juos patvirtino ir liudytoja V.B., kuri paaiškino, kad jos budėjimo metu ji išgirdo triukšmą ir matė koridoriuje kilusį susistumdymą. Ligoniai jai pasakė, kad muštynes pradėjo G. K., ir tuo metu jie stovėjo vienas priešais kitą. A.L. klausęs G. K.: „už ką?“. A.L. padarytus kūno sužalojimus patvirtina 2006-05-10 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 145/06(13), iš kurios nustatyta, kad sužalojimai padaryti A.L. ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku (b. l. 17). Tai paneigia G. K. versiją, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ar susižaloti jau po tarp jų ligoninėje kilusio konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo paskirtas advokatas, tačiau jis advokato pagalbos atsisakė (b. l. 30). Pranešant apie įtarimą dar nebuvo žinomos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, kurios buvo gautos 2007-01-10 (b. l. 80-81). Nagrinėjant bylą teisme, gynėjas dalyvavo.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad buvo pažeistos BPK normos dėl to, kad apeliantui nebuvo išsiųstas teismo šaukimas ir jis nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. BPK 399 str. 2 d. nustatyta, kad teisėjas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad į teismo posėdį būtų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Šiuo atveju teismo psichiatro – eksperto išvadoje nurodyta, kad dėl lėtinės psichinės ligos pakenkto mastymo, neadekvataus afekto, G. K. nesugeba duoti teisingų parodymų apie įvykio aplinkybes ir jo parodymais teisme remtis negalima.
Kadangi G. K. gyvena vienas, nevedęs, vaikų neturi, žinių apie šeimos narius ar giminaičius teismas neturėjo, jie ir nebuvo informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. taikė priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes taip rekomendavo teismo psichiatras – ekspertas.
Esant šioms aplinkybėms, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą atmesti.