- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- I-4017-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02761-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Joda SE“
- Atsakovas
- Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Joda SE“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Joda SE“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 17R-4099 ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja nurodė, kad Komisija 2014 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 17R-2705 iš dalies kompensavo pareiškėjos iki 2013 m. vasario 1 d. patirtas išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu. Kadangi atsakovė nekompensavo dalies sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo, t. y. 71 256 Lt, Bendrovė su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), kuri 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 3R-69 panaikino Komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuriame nuspręsta nekompensuoti 71 256 Lt išlaidų, bei įpareigoti Komisiją Bendrovės prašymą išnagrinėti iš naujo, priimant dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, tačiau atsakovė skundžiamu 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 17R-4099 taip pat nusprendė nekompensuoti minėtos dalies avansinių mokėjimų dėl elektrinės projekto plėtojimo.
Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu pareiškėja nurodė, kad 2012 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 120607/1 (toliau – ir Sutartis) pagrindu pardavėjas įsipareigojo įrengti jai Sutarties 1.1 p. nurodytą 30 kW saulės elektrinę bei iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gauti leidimą elektros energijos gamybai. Paaiškino, kad vadovaudamasi Sutarties 4.1 p. ji įsipareigojo rangovui sumokėti avansą, ką ir padarė 2012 m. birželio 8 d. ir 2012 m. liepos 5 d. Pareiškėjos teigimu, avansinio mokėjimo sąlyga buvo ne jos teisė, o pareiga ir įvertinus tai, jog avansinis mokėjimas atliktas dar iki 2013 m. vasario 1 d., nėra teisėto pagrindo avansinio mokėjimo nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis. Pabrėžė, jog Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė visus su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų patyrimą ir apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
Pažymėjo, kad Sutarties šalys, siekdamos taikiai išspręsti Sutarties galiojimo pabaigos pasekmes, 2013 m. birželio 27 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo nusprendė, jog pardavėjas negrąžina pareiškėjai jos sumokėto avansinio mokėjimo, nes Bendrovei atsisakius Sutarties, pardavėjas patyrė nuostolių. Paaiškino, kad mainais už taikų Sutarties nutraukimo pasekmių sprendimo būdą, atsižvelgdama į pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarties įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasi Sutarties 6.11 p., sutiko su pardavėjui sumokėto avanso negrąžinimo sąlyga, o minėta susitarimas patvirtina, kad Bendrovei avansinis mokėjimas nėra ir nebus sugrąžintas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog sumokėtas avansas sudaro 43.8 proc. saulės elektrinės kainos, todėl neviršija maksimalaus kompensuotino avansinio mokėjimo dydžio. Pareiškėjos nuomone, jos, su saulės elektrinės projektų plėtojimu susijęs, patirtas ir apmokėtas avansinis mokėjimas tenkina visas šiems mokėjimams keliamas kompensuotinumo sąlygas, dėl ko avansinio mokėjimo nepripažinti kompensuotinu nėra teisėto pagrindo.
Pasak pareiškėjos, teisės aktai nenumato saulės elektrinės projekto plėtojimą įgyvendinančio asmens pareigos susigrąžinti sutarties pagrindu apmokėto bei negrąžinto avansinio mokėjimo, todėl avansinio mokėjimo nesusigrąžinimas nėra laikytinas esmine sąlyga, užkertančia kelią kompensuoti patirtas išlaidas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pardavėjo teisė Sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjos už saulės elektrinę sumokėto avanso buvo numatyta Sutarties 6.6. p., taip pat susitarimo 2.1 p. Pardavėjas iki Susitarimo sudarymo tinkamai vykdė Sutartį, t. y. suteikė dokumentų pagal Sutartį parengimo paslaugas, teikė konsultacijas, atliko elektros įrenginių projektavimo darbus, rengėsi tolesniam Sutarties įgyvendinimui. Kadangi Susitarimo pasirašymo metu pardavėjas, tinkamai vykdydamas Sutartį, patyrė su Sutarties vykdymu tiesiogiai susijusias išlaidas, minimaliam pardavėjo patirtų išlaidų kompensavimui padengti yra naudojamas Bendrovės sumokėtas avansas.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–53).
Atsakovė paaiškino, kad prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594, (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymėjo, kad nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
Komisija nurodė, kad įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, iš prašomų kompensuoti 78 000 Lt nekompensavo 71 256 Lt, nustačiusi, kad šios išlaidos nėra pagrįstos. Komisijos nuomone, pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nepagrįstai susitarė dėl 71 256 Lt dydžio avanso dalies negrąžinimo, kadangi UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nepagrindė, jog realiai patyrė tokio dydžio išlaidas (nuostolius). Komisijos įsitikinimu, jos sprendimas nekompensuoti pareiškėjai 71 256 Lt yra teisingas ir pagrįstas, nes susitarimas dėl tokio dydžio avanso negrąžinimo, nesant tokio susitarimo motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija taip pat pabrėžė, jog teismas negali visiškai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.
Teismo posėdyje pareiškėjos, atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 93, 94).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, nekompensuoti dalies pareiškėjos prašomų avansinių mokėjimų išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.3. p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Komisiją.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. birželio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120607/1, kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW integruotą į pastatą saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai, o pareiškėja įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas.
Pagal Sutarties 3.1 p. saulės elektrinės kaina su įrengimu yra 178 000 Lt be PVM. Pagal Sutarties 4.1 p. apmokėjimas atliekamas per 3 kartus: 78 000 Lt avansas, mokamas per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos, 50 000 Lt avansas, mokamas per 5 dienas nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos, 50 000 Lt ir PVM per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros pareiškėjai išrašymo. Sutarties 6.7 p. nustatyta, kad Bendrovei nutraukus Sutartį ne dėl UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojimų nevykdymo, UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ turi teisę skirti baudą, kuri gali būti prilyginama avansiniam mokėjimui.
Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad pareiškėja 2012 m. birželio 27 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sumokėjo 78 000 Lt avansą (b. l. 22, 23).
2013 m. birželio 27 d. pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo, be kita ko, susitarė, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ negrąžina pareiškėjai jos už saulės elektrinę sumokėto avanso, kuris laikomas minimaliais pardavėjo dėl Sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais. Be to, 2013 m. birželio 28 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ išrašė pareiškėjai pažymą baudai, kurios suma 78 000 Lt (b. l. 27).
Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 28 d. su prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Kaip matyti iš minėto prašymo, pareiškėja prašė kompensuoti 100 Lt valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir 78 000 Lt sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus už saulės elektrinės įrangą. Pastarąsias išlaidas pareiškėja grindė pažyma baudai, pavedimo kopija, Sutartimi ir prašymu nutraukti Sutartį (b. l. 56).
2013 m. lapkričio 26 d. Inspekcija paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, patvirtinančius valstybinės rinkliavos už išduotą leidimą sumokėjimą arba šio leidimo kopiją bei pateikti motyvuotą paaiškinimą ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius, dėl kokių priežasčių UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ priėmė sprendimą skirti Bendrovei 78 000 Lt baudą nutraukiant Sutartį (b. l. 65).
UAB „Joda SE“ 2013 m. lapkričio 26 d. raštu pateikė Inspekcijai papildomus paaiškinimus, jog Bendrovės ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. birželio 7 d. sudarytos Sutarties 6.7. p. numatė, kad vienašališkai nutraukiant Sutartį ne dėl pardavėjo įsipareigojimų nevykdymo, pardavėjas turi teisę skirti baudą, kuri gali būti prilyginama avansiniam mokėjimui. Kadangi UAB „Joda SE“ pateikė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašymą nutraukti Sutartį, nes pasikeitus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, Sutarties vykdymas ekonominiu aspektu jai tapo nenaudingas ir nepriimtinas, tą pačią dieną sudarė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo pasekmių, pagal kurį UAB „Joda SE“ sumokėtas 78 000 Lt avansas liko UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ minimaliems nuostoliams, atsiradusiems dėl Sutarties nutraukimo, padengti (b. l. 66).
Komisija 2014 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 17R-2705 nusprendė iš dalies kompensuoti UAB „Joda SE“ patirtas išlaidas, t. y. kompensuoti pareiškėjai 6 844 Lt, iš kurių 2 170 Lt išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu bei 4 574 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo išlaidos, o likusi suma – 71 256 Lt nekompensuotina, nes pareiškėja pateikė ne visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas ir įrodančius atliktus darbus, t. y. pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, faktus patvirtinančių duomenų apie tai, kad per laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo iki 2013 m. vasario 1 d. Sutarties vykdytojas už gautą 71 256 Lt dydžio avansą atliko kokius nors realius, tokio dydžio sąnaudų pareikalavusius darbus arba patyrė realių nuostolių (b. l. 79).
Pareiškėja minėtą Komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 17R-2705 apskundė VAGK. VAGK 2014 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 3R-69(AG-43/05-2014) nusprendė panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 17R-2705 dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti pareiškėjai 71 256 Lt išlaidų, kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 80–85).
Atsakovė, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Joda SE“ prašymą, 2014 m. balandžio 28 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. 17R-4099, kuriuo vėl nusprendė nekompensuoti 71 256 Lt avansinių mokėjimo išlaidų. Komisija tokį sprendimą motyvavo tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. 1 ir 2 d. numatyta pareiga civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, UAB „Joda SE“ susitarimas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl 71 256 Lt avanso negrąžinimo, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis minėtų CK nuostatų reikalavimų (b. l. 89).
Teismo vertinimu, atsakovė 2014 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 17R-4099 padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl 71 256 Lt avanso negrąžinimo. Pažymėtina, jog CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasi šių principų, o ypač, vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl veikdama apdairiai, galėjo nesutikti su Sutarties sąlyga minimaliais pardavėjo, t. y. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą.
Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Pažymėtina, kad šiuo atveju negrąžintas avansas ir buvo laikomas kaip bauda pareiškėjai už Sutarties nutraukimą (b. l. 27).
CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y., neveikė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kompensavo dalį negrąžinto avanso, kadangi pareiškėja pateikė įrodymus, jog dalis šių avansinių mokėjimo išlaidų realiai buvo patirtos, t. y. pareiškėja pateikė Inspekcijai paslaugų priėmimo-perdavimo aktus (b. l. 75, 76), kurie įrodo, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pagal Sutartį suteikė pareiškėjai paslaugų už 6 844 Lt, tuo tarpu jokių įrodymų, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ realiai patyrė 71 256 Lt nuostolių dėl Sutarties nutraukimo pareiškėja nepateikė. Taigi pareiškėja neįrodė, kad visos jos išlaidos, susijusios su avansiniu mokėjimu, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą, taigi minėta suma neatitinka Aprašo 4 p. reikalavimų.
Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis galima nustatyti tik 6 844 Lt išlaidų realumą, tuo tarpu, kokia dar Sutartyje numatyta UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki Sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjos sumokėtai 71 256 Lt avanso daliai, duomenų nėra. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti už 71 256 Lt, ar domėjosi kitomis UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su Sutarties nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti dalį avansiniu mokėjimu patirtų išlaidų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str., todėl pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Joda SE“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.