Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-774-826/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2-774-826/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
D. Š.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-774-826/2013(Proceso Nr.2-06-3-07672-2012-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6.; 99.3.; 114.11.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., vertėjaujant S. A., dalyvaujant ieškovui R. Š. (R. Š.), ieškovo atstovei advokatei T. B., atsakovės atstovei O. G., trečiajam asmeniui D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. (R. Š.) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. Š. (A. Š.), A. P., A. Š. (A. Š.), A. Š. (A. Š.), A. Š., D. Š. dėl teisės privatizuoti pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. Š. (R. Š.) prašo pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatinėmis sąlygomis bei įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su juo minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Ieškovas nurodė, kad nėra privatizavęs pagal Butų privatizavimo įstatymą jokio nekilnojamojo turto, neturi kito gyvenamojo būsto, nėra gavęs jokio lengvatinio kredito iš savivaldybės. Nurodė, kad jis yra šio buto nuomininkas, jame pradėjo gyventi su sutuoktine ir penkiais vaikais. Butą jam suteikė Valstybinė transporto laivyno įmonė profsajungos komiteto nutarimu. Šis butas jam buvo paskirtas ir 1992-12-29 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu. Teigia, kad su šeima buvo nuspręsta šį butą privatizuoti ieškovo vardu, tačiau tai nebuvo padaryta, nes namų valdoje (UAB „Marių valdos“) pradžioje buvo aiškinama, kad pats namas dar nepripažintas tinkamu naudoti, todėl nėra galimybės jame esantį butą privatizuoti, vėliau buvo aiškinama, kad nors 1994-10-20 namas valstybinės komisijos priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti, tačiau dėl vykstančių teisminių ginčų namas nėra įregistruotas kadastre ir šiuo metu nėra galimybės privatizuoti buto, nes nėra aišku kieno nuosavybė yra namas ir jame esantys butai. Klaipėdos miesto savivaldybė neregistravo jau pastatyto namo savo vardu, namas ir jame esantys butai buvo apskaitomi UAB „Marių valdos“ balanse, neįregistruoti kadastre, ir tik 2002-07-09 buvo perduoti iš užbalansinės UAB „Marių valdos“ sąskaitos į Klaipėdos miesto savivaldybės balansą. Butas tik 2002-04-18 buvo Savivaldybės įregistruotas Tarybos vardu, iki tos datos butas kadastre įregistruotas nebuvo, lyg jo išvis nebūtų. Teigia, kad namų valdos ir savivaldybės darbuotojai aiškino, kad reikia palaukti, kol paaiškės namo likimas, tai aiškino atsakinga įmonės direktorė I. K.. Valstybinėje transporto laivyno įmonėje, kurioje ieškovas dirbo, buvo teigiama, kad butas, kuris skirtas ieškovui, pastatytas iš šios įmonės lėšų. Ieškovas mano, kad kadastre specialiai nebuvo registruojami buto duomenys, kad atimti galimybę privatizuoti butą ir tokiais Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmais iš ieškovo ir jo šeimos faktiškai buvo atimta galimybė privatizuoti jų naudojamą butą. Taip pat nurodo, kad ieškovas kreipėsi į Valstybės privatizavimo komisiją, nusiųsdamas prašymą leisti privatizuoti butą su priedais. Vieną prašymo egzempliorių išsiuntė Valstybinei privatizavimo komisijai, kitą paliko sau, tačiau iš privatizavimo komisijos atsakymo nesulaukė ir butas, dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių privatizuotas nebuvo. Dokumentų dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo niekur nėra ir jų likimas yra neaiškus. Ieškovas teigia, jis buvo privatizavimo subjektu, gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo tinkamu privatizavimo objektu, privatizavimo procedūra buvo pradėta, o nebuvo užbaigta ne dėl ieškovo kaltės, todėl teismas tokią teisę privatizuoti nuomojamą butą ieškovui turėtų pripažinti. Nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2004 m., kai eilinį kartą dėl buto privatizavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau su juo buvo sudaryta buto nuomos sutartis ir paaiškinta, kad buto privatizavimo įstatymo galiojimo terminas pasibaigė ir buto privatizuoti nebegalima, tik sudaryti nuomos sutartį. Teigia, kad kaimynė R. K. paaiškino, kad jokių atsakymų ar leidimų privatizuoti buto ieškovas negaus ir dėl to reikia kreiptis į teismą. Tuo metu A. K. kreipėsi į teismą dėl buto privatizavimo. A. K. byloje buvo surinkta daug įrodymų, patvirtinančių valios dėl buto privatizavimą išreiškimą ir atsakingų institucijų kaltę dėl buto privatizavimo. Nurodo, kad dėl ieškovo namo privatizavimo buvo priimti tik 2 namo gyventojų pareiškimai ir tik 1997-12-31 – paskutinę pareiškimų padavimo dieną. Ieškovas teigia, kad kreipėsi į Seimo sudarytą komisiją paskutinėmis pareiškimų padavimo pagal butų privatizavimo įstatymą dienomis. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. bylą, nustatė faktą, kad kaimynų butas nebuvo privatizuotas dėl savivaldybės kaltės bei dėl UAB „Marių valdos“ direktorės I. K. kaltės, o ieškovo butas nebuvo privatizuotas analogiškais motyvais ir aplinkybėmis (b.l. 3 – 4, 70 - 72).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal LR butų privatizavimo įstatymą, ne kartą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju toks teisės aktas yra Butų privatizavimo įstatymas. Pagal įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punktą neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Šios teisės normos paskirtis yra kita. Ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti šiam įstatymui nustojus galioti. Taigi pagal Įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punktą, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo Įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Teigia, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad iki 1998 m. liepos l d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, ieškovas ar jo šeimos nariai (kaip pirkimo-pardavimo subjektai pagal BPĮ 4 straipsnį). Butų privatizavimo įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktu nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, taigi ieškovas neišreiškė, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymas savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. neatliko veiksmu, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgyti, ir tarp ieškovo (jo šeimos narių) ir Savivaldybės nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (b.l. 30 – 31, 109 - 111 ).

Šalies argumentai

Tretieji asmenys A. Š. (A. Š.), A. P., A. Š. (A. Š.), A. Š. (A. Š.), A. Š. ir D. Š. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti, nurodė, kad R. Š. ir D. Š. siekė privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nes apie tai namuose buvo kalbama, žinojo, kad buvo kreiptasi į įvairias valstybės institucijas. A. Š. (A. Š.), A. P., A. Š. (A. Š.), A. Š. (A. Š.), A. Š. atsiliepimuose pateikė prašymą prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ( b.l. 89- 91, 101, 102, 104)

Į teismo posėdį tretieji asmenys nepareiškintys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. Š. (A. Š.), A. P., A. Š. (A. Š.), A. Š. (A. Š.), A. Š. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 1992 metų gruodžio mėnesį buvo priimtas sprendimas jam skirti butą ir jau 1994 metais į butą įsikėlė. Kai tik prisiregistravo bute, kreipėsi į UAB „Marių valdos“ dėl privatizavimo, tačiau buvo atsakyta, kad dėl buto niekas neaišku, nes yra ginčas, kam jis priklauso. Žmona parašė sutikimą, kad butas būtų privatizuotas jo vardu. Kai vėl kreipėsi į UAB „Marių valdos“, direktorė K. paaiškino, kad dėl buto niekas neaišku, namas neįregistruotas kadastre, nes vyksta teismai dėl namo priklausomybės. Po kurio laiko vėl nuėjo į valdas, tačiau išgirdo tą patį. Kai atsibodo vaikščioti į UAB „Marių valdas“, kreipėsi į meriją, tačiau buvo atsakyta tas pats. Tai tęsėsi iki 1996 metų, 1997 m. gruodžio mėnesį jie parašė pareiškimą dėl buto privatuizavimo privatizavimo komisijai ir išsiuntė į Vilnių, tačiau atsakymo nesulaukė. 2004 m. gavo iš merijos laišką, kad reikia pasirašyti nuomos sutartį. Pasirašęs nuomos sutartį, merijoje sutiko kaimybę Kneitienę, kuri paaiškino, kad reikia pakilti į trečią aukštą pas J. R.. Pokalbio metu J. R. paaiškino, kad privatizavimas pasibaigė, todėl teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gali pripažinti teismas. Į UAB „Marių valdos“ kreipėsi daugiausia žodžiu, tačiau buvo parašę ir raštu, tačiau nežino ar K. pareiškimą užregistravo. UAB „Marių valdos“ buvo paliktas ir žmonos sutikimas dėl privatizavimo.

Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai, nurodė, kad ieškovas išreišką valią dėl privatizavimo nors dokumentų iš jų ir nepriimdavo. Iš viso namo buvo priimti tik trijų gyventojų prašymai ir tik paskutinę dieną kai buvo galimas privatizavimas. Prijungtos K. bylos aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Liudytojo Rimos parodymai prijungtoje byloje patvirtina, kad dėl namo vyko ginčai dėl nuosavybės, nes į namo pastatymą buvo investuotos kelių bendrovių lėšos. Iš ieškovų pareiškimai buvo nepriimti dėl Klemšonkovos kaltės, todėl gyventojai yra priversti savo teises ginti teismine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, nes atsakovo nuomone, ieškovas neišreiškė valios dėl buto privatizavimo, tai yra, nepateikti įrodymai, kad ieškovas arba jo šeimos nariai pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. būtų kreipęsi į institucijas dėl buto privatizavimo. Atsakovo nuomone, ieškovas neišreiškė valios, neatliko veiksmų, būtinų įgyti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Ieškinys nepagrįstas, prašė jį atmesti. Prijungtoje K. byloje yra duomenys, kad jie buvo pateikę šeimos susitarimą, jie kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo pateikti dokumentus Valstybinei privatizavimo komisijai. Neaišku ar ieškovų prašymas butų privatizavimo komisijai buvo išsiųtas.

Tretysis asmuo D. Š. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad 1992 metais vyro įmonė skyrė butą. 1994 metų birželio mėnesį buvo įteikti buto raktai, 1994 metais rugpjūčio 23 d., nuėjo į UAB „Marių valdos“ dėl prisregistravimo, nes vyras nemoka lietuvių kalbos. Parašė prašymą ir savo sutikimą, kad butas būtų privatizuotas vyro vardu. UAB „Marių valdos“ viršininkė pasakė, kad namas neįregistruotas, todėl privatizuoti negalima. Iš jų dokumentų nepriėmė, nors jos sutikimą patvirtino. Jiems buvo pasakyta ateiti vėliau. Per mėnesį į UAB „Marių valdos“ eidavo po 2 – 3 kartus, kreipėsi ir į meriją. Merijoje dirbusi moteris pasakė, kad namas yra problematiškas, vyksta teisminiai procesai. Kodėl iš jų niekas neėmė dokumentų – paaiškinti negali. 1997 metai buvo paskutinieji metai privatizacijai. Jiems kaimynė K. paaiškino, kad galima kreiptis į Privatizavimo komisiją, ji užpildė prašymą ir vyras jį išsiuntė. 2004 m. gavo pakvietimą atvykti dėl nuomos sutarties pasirašymo. Vyras pasirašė nuomos sutartį, kalbėjosi su J. R., kuris paaiškino, kad įvyko nesusipratimas. Kartu su K. į teismą kreiptis neturėjo lėšų, nes reikėjo vaikus išleisti į mokslus. Vyro teisės buvo pažeistos, nes nebuvo leista privatizuoti.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad su ieškovu nuo 1994 metų yra kaimynai. Gavę butą, jie išreiškė valią dėl privatizavimo, ėjo į namų valdas, tačiau iš jų direktorė K. prašymų nepriimdavo, sakė, kad su namu neaišku, vyksta teisminiai ginčai. Kai eidavo į UAB „Marių valdos“ sutikdavo ieškovą. Dėl buto privatizavimo kalbėdavosi ir su kaimynais. 1997 metais gruodžio mėnesį kreipėsi į valstybinę butų privatizavimo komisiją dėl leidimo privatizuoti, prašymo formą davė ir kaimynei. Iš butų privatizavimo komisijos atsakymo nesulaukė. Kai gavo raštą dėl nuomos sutarties pasirašymo, pasijuto įžeisti. Tiek jos šeima, tiek ieškovų reiškė valią dėl buto privatizavimo. J. R. jų byloje buvo liudytoju.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas buvo įrašytas į gyvenamosios patalpos suteikimo Klaipėdos transporto laivyno valdybos darbuotojų sąrašą, kuriems reikia pagerinti gyvenamąsias sąlygas 1990-iems m. (b.l. 7 – 10, 50 - 51). Pagal Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos 2012-04-25 raštą Nr. B-249/2/33-235 sprendimas dėl ieškovo prašymo privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1997-1998 m. nebuvo priimtas (b.l. 7 - 10). VĮ Registrų centras 2012-05-29 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2007-05-08 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuo 2005-05-06 iki 2007-05-08 priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (b.l. 12 - 13). 1992-12-29 Klaipėdos miesto Valdybos potvarkio Nr. 508 Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo priedėlyje Nr. 1 nurodyta, kad ieškovas gauna gyvenamąjį plotą naujame name Baltijos pr. statybinis Nr. 03 (b.l. 15 - 16). 1992-12-31 pagal išrašą iš Valstybinės transporto laivyno įmonės administracijos protokolo Nr.23, ieškovas įrašytas į eilę gauti 3 kambarių butą (b.l. 52). UAB „Jūros būstas“ 2012-05-15 rašte Nr. JRB-RS-12-0300 dėl informacijos suteikimo nurodoma, kad UAB „Jūros būstas“ negali nurodyti priežasčių dėl ko iš ieškovo ar jo sutuoktinės nebuvo priimti dokumentai, ar jie kreipėsi dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo, nes dokumentus priiminėjo direktorė I. K., kuri mirė 1999 m. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybei buvo perduoti 2002-07-09 (b.l. 17). Pagal 2005-06-20 UAB „Marių valdos“ raštą Nr.238, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrovėje skaitėsi užbalansinėjes ąskaitoje, tai yra, pastato atskiri butai neprivatizuoti butai nebuvo bendrovės nuosavybė, o tik vykdė jų eksploataciją ir mokesčių skaičiavimą (b.l. 18). VĮ Registrų centras pažymose nurodoma, kad ieškovas nuo 1991-01-01 iki 2000-01-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, D. Š. iki 2000-01-01 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b.l. 19 – 20, 49). 2004-06-16 tarp ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis J3-979, pagal kurią ieškovui, jo sutuoktinei ir vaikams neterminuotam laikotarpiui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 21 - 23). 2002-09-30 perdavimo – priėmimo aktu Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perduotas butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 25 - 26). Ieškovas 1997-12-27 surašė prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo (b.l. 27). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas, VŠĮ „Klaipėdos butai“ ir Klaipėdos apskrities archyvas informavo, kad orderio, kuris buvo išduotas 1994 m. R. Š. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pateikti negali (b.l. 62, 63, 68). D. Š. sutiko, kad butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizuotų sutuoktinis R. Š. (b.l. 76). Ieškovas R. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaravo 1994-08-23 (b.l. 93, 94), nuo 1976-04-26 iki 1994-08-22 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 129).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 12 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nėra pasinaudojęs teise privatizuoti gyvenamąsiais patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, nes VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas duomenų apie ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą neturi.

At­sa­kant į klau­si­mą, ar ieš­ko­vas tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti vi­sas šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tas to­kio pri­va­ti­za­vi­mo sąly­gas, bū­tent: a) ieš­ko­vas yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vas, kaip sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės, kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).

Ieškovas R. Š. gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaravo 1994-08-23 (b.l. 93, 94), nuo 1976-04-26 iki 1994-08-22 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 129). 1992-12-29 Klaipėdos miesto Valdybos potvarkio Nr. 508 Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo priedėlyje Nr. 1 nurodyta, kad ieškovas gauna gyvenamąjį plotą naujame name Baltijos pr. statybinis Nr. 03 (b.l. 15 - 16). Pagal 2005-06-20 UAB „Marių valdos“ raštą Nr.238, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrovėje skaitėsi užbalansinėjes ąskaitoje, tai yra, pastato atskiri butai neprivatizuoti butai nebuvo bendrovės nuosavybė, o tik vykdė jų eksploataciją ir mokesčių skaičiavimą (b.l. 18). VĮ Registrų centras 2012-05-29 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2007-05-08 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuo 2005-05-06 iki 2007-05-08 priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (b.l. 12 - 13). 2004-06-16 tarp ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis J3-979, pagal kurią ieškovui, jo sutuoktinei ir vaikams neterminuotam laikotarpiui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 21 - 23).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui nuo 1992-12-29 buvo skirtas butas, naujame name Baltijos pr. statybinis Nr. 03. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo 1994-08-23, ginčo buto nuomininku ieškovas tapo 2004-06-16, ieškovas iki šiol yra ginčo buto nuomininkas, gyvena nepriva­ti­zuo­ta­me bu­te, ki­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nė­ra priva­ti­za­vęs (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 ir 4 da­lys).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, darbo išvadą, kad 1994 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra, iki 1998 m. lie­pos 1 d., t.y. kai Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mas ga­lio­jo vi­sa ap­im­ti­mi, ieš­ko­vė šio įsta­ty­mo ir jo nuo­sta­tas kon­kre­ti­zuo­jan­čių tei­sės ak­tų (Vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio bu­tų fon­do pri­va­ti­za­vi­mo tai­syk­lės, pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bės 1991 m. lie­pos 31 d. nu­ta­ri­mu Nr. 309 „Dėl bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo, par­da­vi­mo ir nau­do­ji­mo tvar­kos”, Sei­mo 1993 m. ba­lan­džio 1 d. nu­ta­ri­mas Nr. I–118 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo tvar­kos”, Vy­riau­sy­bės 1993 m. ba­lan­džio 20 d. po­tvar­kis Nr. 290p „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo tvar­kos” vyk­dy­mo”) nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais ­krei­pėsi į ins­ti­tu­ci­jas, įpa­rei­go­tas spręs­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo klau­si­mus, tai­gi ­iš­reiš­kė, kaip to rei­ka­la­vo įsta­ty­mas, sa­vo va­lią (ke­ti­ni­mą) įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bėn nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas. Šiuos faktus patvirtina byloje surinkti įrodymai - ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojos R. K.) parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.Taip pat labiau tikėtina, kad 1997-12-27, t. y. galiojant 1993-04-01 Butų privatizavimo įstatymo redakcijai, ieškovas kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, privatizavimo. Be to, ginčo butas tik 2002-07-09 buvo perduotas iš užbalansinės UAB „Marių valdos“ sąskaitos į Klaipėdos miesto savivaldybės balansą (b. l. 17 - 18). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba šio buto savininke tapo tik 2005-05-06, Klaipėdos miesto savivaldybė – 2007-05-08 (b.l. 12).

LR CPK 182 str. numato, kad nereikia įrodyti aplinkybių, nustatytų teismo įsiteisėjusiu teismo spremdimu kitoje civilinėje byloje (prejudiciniai faktai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., įstatymui, teismui ir kitoms valstybės instaitucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-6144-609/2005, apeliacinės instancijos teismo 2005-12-22 teismo sprendimu Nr.2A-977/2005 nustatyta, kad ieškovas A. K. buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda negalėjo privatizuoti dėl UAB „Marių valdos“ direktorės I. K. kaltės (prijungtos bylos Nr.2-61-609/2005, b.l. 113). Atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimai analogiškomis aplinkybėmis privalo būti vienodi, priešingu atveju gali būti pažeista asmenų teisė į teisingą teismą, konstatuotina, kad ieškovas R. Š. buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neprivatizavo dėl UAB „Marių valdos“ direktorės I. K. kaltės – iš ieškovo nebuvo priimti pareiškimai dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis.

By­lo­je nustatyta, kad ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ieš­ko­vas ­buvo įgi­jęs subjektinę tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau jis šios teisės įgyvendinti negalėjo ne dėl savo kaltės, savo valią dėl buto privatizavimo buvo išreiškęs. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovo įgaliotus asmenis dėl buto privatizacijos, tačiau iš jo dokumentai nebuvo priimti.

Kadangi ieškovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir ši jo teisė įstatymo galiojimo metu buvo pažeista dėl buto nuomotojo darbuotojų kaltės – iš ieškovo nebuvo priimtas ir užregistruotas pareiškimas dėl buto privatizavimo, todėl pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieškovo įgyta teisė privatizuoti nuomojamą butą turi būti ginama teismine tvarka, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. Pripažintina ieškovo teisė privatizuoti 87,32 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Kadangi ieškovas atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo R. Š. (R. Š.) teisę privatizuoti 87,32 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis