- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- 1-702-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06235-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. B., D. M.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Girius Ivoška, Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.12.1Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 1 d.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis Vilniaus statybininkų rengimo centre, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,
D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis Vilniaus statybininkų rengimo centre, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., B. K. atidarius buto (duomenys neskelbtini), duris, neturėdami leidimo, prieš B. K. valią, įėjo į šį butą, kur A. B., grasinus fiziniu smurtu bei sudavus ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą B. K., taip nukentėjusiajam B. K. padarius kairio antakio srities kairės ausies kaušelio, kairio žando poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės žaizdą su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos raudonio nubrozdinimą, apatinės lūpos odos nubrozdinimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, panaudojus fizinį smurtą bei kartu su D. M., įėjusiu į butą, sukūrę nukentėjusiajam B. K. bauginančią ir keliančią nerimą situaciją, taip atimant B. K. galimybę priešintis, iš B. K. paėmė ir pagrobė: piniginę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais 10 Eur, asmens dokumentais: B. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota B. K. vardu, po to, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo B. K. parodyti, kur pastatytas B. K. priklausantis automobilis, B. K. parodžius, D. M. kartu su A. B. sėdo į 1 000 Eur vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo Nr. 9 kieme (duomenys neskelbtini), ir jį pagrobę iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarė nukentėjusiajam B. K. 1 010 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. M. ir A. B. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Be to, A. B. 2016 m. vasario 7 d. laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21.00 val. atvyko į lombardą ,,Lombas“ Vilniuje, Žemynos g. 18, kur prisistatęs kitu asmeniu, t. y. B. K., pateikė asmenybei nustatyti B. K. vardu išduotą asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad 250 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone 4“ gautas nusikalstamu būdu, t. y. kad buvo pavogtas, šį mobiliojo ryšio telefoną realizavo – pridavė į lombardą, už tai gaudamas 20 Eur, bei ant pateikto paskolos kvito Nr. M 11537 pasirašė už B. K., taip įtvirtindamas jam žinomus tikrovės neatitinkančius duomenis, neva telefoną pridavė ir paskolą paėmė B. K., kurį pasirašęs pateikė lombardo darbuotojui. Šiais savo veiksmais A. B. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad vasario 7 d. buvo susitikęs su A., sėdėjo prie ežero. A. apie 17 val. paskambino draugas E., kurio žino tik vardą, ir pasakė, kad buvo vakarėlyje, jį kažkas sumušė, reikia susitikti pakalbėti. Po skambučio prie jo (D. M.) buvusio buto Justiniškėse susitiko su E. ir pažįstama V.. Buvo keturiese. E. A. papasakojo, kas buvo vakarėlyje, t. y. kad jį sumušė. E. neatrodė sumuštas, bet matėsi ant veido mėlynė. Galiausiai A. nusprendė važiuoti pas juos, t. y. pas tą žmogų, kurio bute E. buvo sumuštas. A. paklausė E., ar jis žino, kur gyvena tas žmogus. A., prieš važiuojant į butą, paprašė jo (D. M.) nueiti į buvusį butą žirklių. Jis paklausė, kam reikalingos žirklės, bet A. neatsakė. Nuėjo į butą ir atnešė žirkles. Kol važiavo iki nukentėjusiojo buto, žirkles turėjo, bet prie buto durų atidavė jas A. Nukentėjusiojo butas buvo prie „Mandarino“ Fabijoniškėse. Tuo metu su jais dar buvo G., su kuriuo susitiko važiuodami į butą. Suprato, kad A. norėjo atkeršyti už E. už tai, kad jį sumušė. Girdėjo, kad atkeršys ir viskas. Kai atėjo prie to buto, buvo penkiese, stovėjo prie buto. Jis (D. M.) buvo prie lifto, o A. prie durų. Juos skyrė apie 3 metrai. A. vienas stovėjo prie durų, pradėjo skambinėti, daužyti duris. E. pasakė, kad reikia važiuoti, nes nereikia problemų. Bet A. sakė palaukti, nes tuoj atidarys duris. Po 5 minučių, gal net greičiau, duris atidarė nukentėjusysis. Jis (D. M.) jį matė, buvo užėjęs į vidų. Matė, kad atsidarė durys, A. rėkė, kas jo draugą sumušė, taip rėkė įeidamas į butą. Jis (D. M.) dar nebuvo įėjęs į butą, bet jau girdėjo kumščių davimą, girdėjo, kad pradėjo rėkti nukentėjusysis „už ką“ ir panašiai. Girdėjo smūgių garsą, kaip į veidą trenkė, kad kažkas dūžta. Stovėjo dar koridoriuje, ėjo E. ir G., V., atrodo, nebuvo. E. įėjo pirmiau nei jis (D. M.). G. buvo prie pat durų. Tada jį (D. M.) pašaukė A., pasakė jo vardą, kad ateitų. Užėjo, buvo pasimetęs, pamatė, kad E. išbėga. Nežinojo, kas vyksta, buvo tokioje situacijoje pirmą kartą, buvo pasimetęs. Atėjęs į kambarį matė nukentėjusįjį ant sofos visą kraujuotą, o A. lakstė po butą. A. priėjo prie jo (D. M.) ir paprašė, kad prižiūrėtų nukentėjusįjį. A. pribėgo prie nukentėjusiojo, paklausė, kur jo visi pinigai. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi pinigų, kad gali automobilį atiduoti. A. pasakė, kad gerai, tada atiduok automobilio raktelius, nukentėjusysis padavė jam raktelius. A. pradėjo klausinėti apie automobilio markę, o nukentėjusysis atsakinėjo. Tada A. nusprendė, kad reikia eiti iki automobilio. Jis taip pasakė nukentėjusiajam. Išėjo visi trys iš buto, jis, A. ir nukentėjusysis, įlipo į liftą. Nepamena, kaip ten tiksliai buvo, bet atrodo, kad A. grasino nukentėjusiajam, kad nerėktų, nes bus papjautas, rankose turėjo žirkles. Kai nusileido liftu, išėjo iš laiptinės. Nukentėjusysis buvo kraujuotas, išsigandęs, jis (D. M.) pats buvo išsigandęs. Nukentėjusysis parodė automobilį VW Golf 3 ir iš karto pabėgo, o jie nuėjo prie automobilio. Tuo metu A. išmetė žirkles. Jis (D. M.) pasakė, kad jas reiks grąžinti, todėl nuėjo jų pasiimti. A. jam pasakė, kad sėstų už vairo, kad vairuos, bet jis atsakė, kad nenori problemų, neturi teisių. A. buvo išgėręs, o jis buvo blaivus. E. buvo išgėręs, atrodo, kad ir V. buvo išgėrusi. Dėl G. nežino. A. kelis kartus sakė sėsti už vairo, jis nesutiko, todėl jį paėmė už rankos ir nutempė prie automobilio. Nežinojo, kas gali atsitikti, A. buvo išgėręs, buvo šoko būsenoje. Jau norėjo eiti, bet A. neleido. Buvo pasimetęs. Jo ir A. B. santykiai nebuvo konfliktiški, jie buvo draugiški. Atėjo iki automobilio, tada A. įsodino jį į automobilį. A. atrakino mašiną, įkišo raktelį, o jis užvedė. Buvo vairuotojo pusėje. Nuvažiavo iki „Mandarino“, buvo tuo metu tik dviese. E., G. ir V. pasišalino į „M.“. A. liepė važiuoti iki „Mandarino“ir nuėjo į vidų, o jis (D. M.) liko prie automobilio. Nežino, kodėl nepasišalino, buvo pasimetęs. Atėjo E., V. ir A., išvažiavo ir važinėjo po miestą dvi valandas. G. jau nebuvo. Po to, kai jau sėdo į automobilį visi keturi, išvažiavo, pasivažinėjo, tada nusileido prie Buivydiškių ežero ir tuomet privažiavo pareigūnai, buvo strese ir pradėjo bėgti. Visas tas dvi valandas buvo strese. Kai privažiavo prie garažų Justiniškėse, sakė, kad nebenori čia būti, kad nori važiuoti namo, bet A. pribėgo ir pasakė, kad pabūtų dar valandą ir tuomet visi galės skirstytis namo. Buvo sustoję, tada privažiavo pareigūnai ir iš to streso pradėjo bėgti automobiliu. Visi tuo metu sėdėjo automobilyje. Bebėgdamas suprato, kad darosi problemas, sustabdė automobilį, užgesino variklį ir raktus numetė ant panelės. Tuomet priėjo pareigūnai ir surakino. Bandė sustabdyti A. būnant bute, bet jis neklausė. Smūgio nukentėjusiajam nematė. Pats nukentėjusiojo nemušė, nieko neėmė ir nereikalavo. Automobilyje matė nukentėjusiojo piniginę, nežino, kur ji dingo. A. rankoje turėjo piniginę, ją apžiūrinėjo. Prie lombardo, kai nuvažiavo, matė, kad E. išsitraukė kompiuterį. E. ar V. padavė A. telefoną iPhone 4. Nepamena, kas tiksliai padavė. O kai A. paėmė tą telefoną, nunešė jį iš karto į lombardą. Lombardas buvo Pašilaičiuose, prie „Kubo“. A. gavo 20 eurų, už kuriuos nusipirko atsigerti ir picos. Girdėjo, kad iš nukentėjusiojo paėmė telefoną, nežino, kaip paėmė. Į butą ėjo, nes jį pakvietė. Paskutinis ėjo į butą, nežinojo, ką daryti. Nepripažįsta savo elgesio kaip bauginimo ar grasinimo. Tiesiog stovėjo užsidėjęs kapišoną vienoje vietoje kambaryje. Nesutinka su tuo, kad atėmė galimybę iš nukentėjusio priešintis. Iš nukentėjusiojo ir jo buto nieko neėmė. Nereikalavo parodyti automobilio. Nepripažįsta, kad pagrobė automobilį, nenorėjo jo vairuoti. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, sėdo už vairo, vairavo vogtą automobilį. Nepripažįsta, kad plėšimo būdu vogė automobilį, jis tik vairavo. Pripažįsta faktinius veiksmus. Suprato, kad automobilis ne jo ir kad neturi teisės jo vairuoti, bet jį privertė. Iš dalies pripažįsta kaltę, kad vairavo vogtą automobilį ir kad bėgo nuo pareigūnų. Nesutinka su civiliniais ieškiniais.
Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad vasario 7 dieną susitiko su D.. Dar susitiko su G. ir dvejomis merginomis. Visi buvo prie ežero. Tada paskambino E. ir pasakė telefonu, kad buvo bute, kuriame jį sumušė, prašė susitikti. Ėjo nuo ežero link Justiniškių, E. atvažiavo prie jų, jis buvo su V.. Buvo G., jis (A. B.), D., dvi merginos ir atvažiavo E. su V.. E. papasakojo, kad jį sumušė. Tada pradėjo rodyti daiktus iš V. rankinės, kad iš to buto paėmė kolonėlę, kamerą ir du telefonus. Pasiūlė nuvažiuoti iki nukentėjusiojo. Važiuojant merginos stotele anksčiau išlipo, nuėjo namo, o V. pasiliko su jais. Nuvažiavę, G. pasiliko apačioje, net nėjo į laiptinę, o jie pakilo kartu, t. y. jis (A. B.), D., E. ir V.. Nebuvo jokių žirklių nuvažiavęs paimti. Neturėjo jokių žirklių. Pakilus į viršų, visi atsistojo šalia, o jis (A. B.) skambino į duris. E. parodė namą ir suvedė kodą. Pakilo liftu į 7 aukštą, kiti atsistojo prie durų, prie lifto, kad jų nesimatytų pro akutę. Skambino į duris, niekas neatidarė, dar kartą skambino, nukentėjusysis atidarė duris. Dar nėjo į butą, pradėjo klausinėti, nes E. sakė, kad tame bute 4 žmonės turi būti. Klausė, kur jo draugai. Nukentėjusysis pasakė, kad nėra jokių draugų, kelis kartus klausė, kur jo draugai. Jis pasakė, kad jų nėra. Smogė tuo metu jam du smūgius, sudavė juos tarpduryje. Dar nebuvo įėjęs į butą. Sudavė du smūgius jam į galvos sritį, tuomet užėjo į butą, paskui jį įėjo D.. Jis D. nekvietė, jis tiesiog užėjo kartu. Atsistojo svetainėje. Kai sudavė, nukentėjusysis suklupo, pradėjo eiti atgal po smūgių, jis (A. B.) įėjo į butą, stovėjo ir atėjo D.. D. įėjo iš karto, kai jis (A. B.) sudavė smūgius. Pradėjo šnekėti, jis (A. B.) pradėjo šūkauti, tiesiog klausė, kur jo draugai, tada į kitą kambarį, pamatė, kadangi gale buvo kambarys, kad V. su E. įėjo į jį, bet nematė, kada jie išėjo iš ten. Jis pašūkavo, tada nukentėjusysis sakė, kad nemuštų, jis (A. B.) laikė tik kumštį, nemušė jo bute. Klausė, kur jo draugai, jis sakė, kad nemuštų, tada jis ištraukė mašinos raktus iš stalčiaus, atidavė tuos raktus. Nukentėjusysis išsigando, sakė nemušti ir atidavė raktus. Jis (A. B.) nereikalavo jokių daiktų, pinigų, negrasino. Jam padavė raktus, pasakė, kad nusileistų į apačią, turbūt tam, kad mašiną parodytų. Jis (A. B.) norėjo gal pasivažinėti ar ką, buvo išgėręs. Nepamena, kiek buvo išgėręs. Bute jau E. su V. nebuvo. D. stovėjo šalia jo visą laiką. Tada nukentėjusysis padavė raktus, nusileido į apačią trise, tiksliau į liftą nuėjo, t. y. jis (A. B.), nukentėjusysis ir D.. Nežino, kam nukentėjusysis buvo reikalingas, tiesiog nusileido kartu. Nukentėjusysis buvo kruvinas, lūpa praskelta buvo. Lifte niekas nieko nesakė, žirklių jis (A. B.) neturėjo, nesakė, kad papjaus, negrasino nei D., nei nukentėjusiajam. Nusileidus į apačią, išėjo iš laiptinės, išėjo per pagrindinį įėjimą, buvo aikštelė mašinų, kiemas. Paklausė, kur mašina, ar paspaudė signalizacijos mygtuką, nepamena to. Supypsėjo mašina, nuėjo prie mašinos ir nukentėjusysis pradėjo bėgti palei gatvę. Paklausė D., ar jis vairuos, jis pasakė, kad gali. Įsėdo į keleivio pusę, padavė prieš tai jam raktus, D. įsėdo į vairuotojo pusę. Kai išėjo iš namo, G. nebuvo. Tada įsėdo į mašiną, E. paskambino, paklausė, kur jie yra, pasakė, kad mašinoje ir tuomet jis pasakė, kad atvažiuotų iki „Mandarino“. Nuvažiavo iki pagrindinio išėjimo, išlipo iš mašinos, ėjo link pagrindinių durų „Mandarino“ ir E. su V. kaip tik išėjo. Jie įsėdo į galą, jis į priekinę keleivio pusę. Tada V. atidarė savo rankinę ir matė jos rankinėje kompiuterį, prieš įsėdant į mašiną. Pakeliui važiuojant, E. ištraukė iš kišenės telefoną, padavė jam (A. B.). Pažiūrėjo, kad tai iPhone 4. Suprato, kad telefonas iš to buto, nes prieš tai kompiuterį, kamerą rodė. Davė jam tą telefoną, pasižiūrėjo, padavė E. atgal. Pasakė, kad gali priduoti telefoną į lombardą. Važiuojant pakeliui, jis (A. B.) atidarė dėtuvę mašinos, pamatė piniginę, atidarė ją ir matė, kad joje yra asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, jokių banko kortelių nematė. Asmens tapatybės kortelė buvo nukentėjusiojo. Nuvažiavo į lombardą prie „Kubo“. Gal buvo jauniausias, todėl nutarė, kad jis priduos tą telefoną, nes panašus buvo. Nuėjo, pasiėmė tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą iš piniginės, E. padavė telefoną, o jis nuėjo į lombardą ir pridavė. Atėjo į lombardą, pasakė, kad nori pasiskolinti pinigų, davė telefoną, jį apžiūrėjo, užsirašė kažką, davė jam kažkokį kvitą, pasirašė ne savo vardu. Pateikė telefoną ir asmens dokumentą, kad yra pilnametis. Įvykio metu buvo nepilnametis. Tada pasiėmė tuos 20 eurų, kuriuos jam davė. Įsėdo į mašiną, padavė kvitą, tada nuvažiavo į Justiniškes. Pasirašė kvite, ten buvo nurodytas nukentėjusiojo vardas ir pavardė, vieną kvitą davė jam (A. B.), o kitą jie pasiliko. Nežino, ar tą kvitą išmetė ar E. padavė. Nuvažiavo tada prie Justiniškių „Iki“ parduotuvės, išlipo iš mašinos. D. ir V. liko mašinoje, jis su E. nuėjo į parduotuvę. E. pasiėmė alaus, sumokėjo. Grįžo iki mašinos, priešais pat buvo picerija, sakė, kad nori pavalgyti, tai nuėjo ten. Jis pasiėmė picą, grįžo prie mašinos, kur D. su V. sėdėjo, tada nuvažiavo prie garažų. E. su V. gale pavalgė, o tuo tarpu jis su D. buvo išėję iš mašinos. Tada grįžo, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo prie ežerų, ten laukai tokie, buvo policija. D. pasakė, kad į kalėjimą nesės ir pradėjo važiuoti nuo Justiniškių iki Viršuliškių, kol neužblokavo kelio. Nematė, kad D. bitų šoke, jis bet kada galėjo išlipti iš automobilio. Pinigų nereikalavo ir negrasino. Kaip automobilyje atsirado piniginė, jis nežino, jos netikrino, nematė, kad būtų pinigų. Kitų dokumentų nematė, matė tik korteles. Neturėjo tikslo pagrobti asmens dokumentus, nusprendė priduoti telefoną ir pasinaudojo tais dokumentais. Gailisi. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Sutinka su VTLK civiliniu ieškiniu, atlygino jį. Nukentėjusiajam atlygino 1 200 Eur moralinės ir materialinės žalos. Susitarė su nukentėjusiuoju susitaikyti. Labai gailisi, nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo, kaltę pripažįsta. Prašo griežtai nebausti.
Nukentėjusysis B. K. apklausiamas teisme parodė, kad buvo savaitgalis, kiek pamena, šventė su draugu mieste. Prieš grįžtant namo į butą užvažiavo į naktinę parduotuvę, kur galima įsigyti alkoholio. Ten susipažino su E. ir V.. Tai buvo paryčiais prieš grįžtant pas jį (B. K.) į butą. Ten buvo jis, E., V. ir jo draugas, kitame kambaryje buvo jo kambariokas su savo drauge. Kambariokas yra K., o jo draugės vardo nepamena. Kitas draugas, kuris buvo su juo – T.. Butas yra trijų kambarių, dar buvo trečias kambariokas užsienietis. Jie kalbėjosi, gėrė, viskas buvo tvarkoje. Galiausiai liko jis (B. K.), E. ir V.. Įvyko konfliktas, E. jam trenkė, pradėjo šaukti kambarioką, įvyko grumtynės ir tada draugo draugė paskambino į policiją. Jie vienas kitam pretenzijų neturėjo, išsiskirstė ir nuėjo miegoti. Tai buvo dienos metu, atrodo, kad buvo diena. Į antrą dienos pusę, bet buvo dienos metas, jis miegojo, išgirdo skambutį į duris ir atrakino duris. Tuo metu buvo vienas bute. Atidarė duris ir gavo smūgį į veidą. Žmonių stovėjo gal 4, maždaug tiek matė, priekyje stovėjo A., o kiti stovėjo šalia. Smūgį į veidą sudavė A., jis įbėgo į kambarioko kambarį. Kiek gavo smūgių, nepamena. Įbėgo į kambarį, bandė laikyti duris, bet neišlaikė jų. Jo klausė, ar sumušė jo draugą. Pasakė, kad ne jis sumušė. Viskas labai staiga įvyko, klausė ką turi, sakė, kad atiduotų pinigus. A. klausė, kas sumušė jo draugą. Nuo lauko durų įbėgo į kambarį, jis (B. K.) jų neišlaikė, prieš jį stovėjo A., kiti stovėjo šalia. Jam liepė atiduoti pinigus, buvo toks reikalavimas, to reikalavo A.. Nuėjo į jo kambarį, pamena, kad ten buvo kompiuteris, žino, kad padavė kompiuterį. Jie trise ar keturiese buvo jo kambaryje. Jam grasino, todėl ir padavė kompiuterį. Sakė, kad sumuš, jų buvo keturi, buvo jau gavęs smūgį ar du, todėl padarė, ką sakė. Jo reikalavo atiduoti, ką turi ir jis atidavė, ką turi. Jie nevardijo, ką konkrečiai turi atiduoti, bet kad būtų materialiai vertinga. Buvo reikalavimas atiduoti ir atidavė tai, ką suvokė galįs atiduoti, tai kompiuteris ir raktai. Dar buvo piniginė, kamera, dėl jų nėra įsitikinęs, nežino, kada juos paėmė. Nepamena, kuris paėmė raktus. Nusileidus liftu, jam liepė parodyti tą automobilį. Nepamena, kas liepė parodyti automobilį, didžiausią iniciatyvą rodė A., bet tiksliai negali pasakyti. Išėjo iš buto trys ar keturi. Priėjo prie automobilio, parodė automobilį ir pradėjo bėgti. Į apačią nusileido liftu. A. sakė, kad tylėtų, nerėktų, grasino tada. Kai jo klausė, kur yra daiktai, kitam iš jų sakė, kur žirklės, vienas pasitikrino kišenes. Bet jis nematė žirklių, tai buvo dar bute. Negali atsakyti, ar jam grasino papjauti. Galėjo piniginę atiduoti tuo metu, kai reikalavo to kambaryje. Tikriausiai jo kambaryje piniginė buvo. Nei automobilio dokumentų, nei savo piniginės automobilio daiktadėžėje nelaiko. Nėra tikras, ar galėjo po pirmo konflikto su E. ir V. dingti ta piniginė, ar vėliau, bet kad jos nepaliko automobilyje, yra tikras. Prieš einant miegoti daiktų nebuvo pasigedęs. Mano, kad piniginę atidavė, kai jam grasino, tiksliai nepamena. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“ kortelė, nuolaidų kortelės. Nepamena, kad ten būtų buvę pinigų. Buvo ir automobilio registracijos liudijimas. A. neturi pretenzijų, jis atlygino savo dalį. Buvo sumuštas, negalėjo dirbti, neturėjo pajamų, konkrečių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti žalą, neturi. 1 000 Eur už negautas pajamas, pirko vaistus už 10 Eur. Likusią dalį sudaro moralinė žala. 250 Eur už automobilio remontą, kadangi po įvykio buvo įlenktas automobilio kampas, neveikė pavaros, automobilis vos važiavo. Remontavo automobilių servise pas pažįstamą, dokumentų neturi. Dingo ir kolonėlė bei maždaug 50 Eur vertės atsarginis ratas. Iš D. prašo priteisti 300 Eur už automobilio remontą ir atsarginį ratą, taip pat 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Negalėjo dėl sužalojimų dirbti, buvo savijauta bloga, turėjo baimę būti užpultas, įeiti į laiptinę. Ta bendra savijauta buvo nemaloni. Žirklių nematė. Nepamena, ar buvo D. M.. A. buvo pagrindinis, jis klausinėjo, o kiti stovėjo jam už nugaros. Todėl A. ir įsidėmėjo. Nepastebėjo, kad kiti A. bijotų. Kam tiksliai atidavė raktelius, nepamena. Visų tų daiktų reikalavo A..
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 9 d. duotus parodymus (2 t., b. l. 7), nukentėjusysis juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.
Liudytoja Ž. J. apklausiama teisme parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje, kaltinamųjų nepamena, nežino, dėl ko yra pakviesta liudyti. Teismas paskelbė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos Ž. J. parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 16.20 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu V. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos draugą sumušė nepažįstami draugai, pripurškė dujų. Atvykus nurodytu adresu laiptinėje pamatė 3 vaikinus ir dvi merginas, buto durys buvo atidarytos, buvo išdaužtas vieno kambario durų stiklas, o kitame kambaryje buvo betvarkė, ant stalo stovėjo alkoholiniai gėrimai. Buto koridoriuje ant grindų gulėjo dujų balionėlis. Į juos kreipėsi vienas iš vaikinų - B. K., kuris paaiškino, kad jis kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu E. G. ir mergina V. V. sėdėjo jo kambaryje, gėrė, panelė negėrė. Dėl ko kilo konfliktas, B. K. nepaaiškino, bet E. G. pradėjo kabinėtis, muštis, tuomet jis pakvietė į pagalbą savo draugą iš kito kambario - K. G.. E. G. papurškė dujomis, bet jie jį sulaikė ir iškvietė policiją. Vėliau nukentėjusysis B. K. paaiškino, kad galimai konfliktas kilo dėl to, kad jis kažką tai pasakė minėto vaikino draugei, o jis viską ne taip suprato. B. K. dešinėje kaktos pusėje buvo mėlynė ir sužalota ranka, tačiau kuri, tiksliai neatsimena. Greitosios pagalbos jis atsisakė, K. G. ant piršto turėjo įpjovimą. Ar buvo sužalotas E. G., ji neatsimena. Merginos sužalotos nebuvo. Jie paklausė B/, ar jis rašys pareiškimą, bet pastarasis rašyti pareiškimą atsisakė, jie dar pabendravo su E. ir buvo nuspręsta, kad vienas kitam pretenzijų neturi (2 t., b. l. 52–53). Liudytoja šiuos parodymus patvirtino.
Liudytojas T. S. apklausiamas teisme parodė, kad tai praeitais metais sausio pabaigoje buvo su B. klube, tada važiavo taksi namo. Važiavo pas B. į Fabijoniškes. Nusprendė sustoti visą parą dirbančioje alkoholio parduotuvėje, kadangi buvo išgėrę ir dar norėjo nusipirkti. Jis (T. S.) užmigo taksi automobilyje ir B. grįžo su nepažįstamais jaunuoliais. Grįžo pas B. namo, išgėrė su jaunuoliais. Po kurio laiko išvažiavo namo ilsėtis, nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. Jokioje konfliktinėje situacijoje nesudalyvavo. Apie konfliktą papasakojo B., kad jį sumušė ir apvogė. B. pasakojo, kad susipyko su ten likusiais žmonėmis, apsistumdė ir tada po kažkurio laiko grįžo, jį sumušė, atėmė telefoną ir automobilį.
Liudytojas K. G. apklausiamas teisme parodė, kad tai buvo 2016 m. vasario mėn. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys, bet tuo metu gyveno tame bute nuomotojo teisėmis. Bute gyveno trys žmonės, visi kartu buvo nuomininkai. Viename kambaryje gyveno jis (K. G.), kitame – B., o kitame kitas asmuo iš Slovakijos ar Slovėnijos. Tą dieną jis (K. G.) ir jo draugė V. Ž. buvo kambaryje, sėdėjo prie stalo prie kompiuterio, ji miegojo ar skaitė. Išgirdau B. šaukiant jo vardą. Nubėgo į kitą kambarį ir pamatė, kad kambaryje buvo trys žmonės. B. vaikinas laikė prispaudęs prie žemės, buvo ir mergina. Laikas buvo iki pietų, pirmoji dienos pusė, šeštadienis ar sekmadienis. Jį pamatęs vyras paleido B., atrodė sutrikęs, nežinojo, kad dar kas yra namie, gal dėl to. Kai paleido B., pasakė tam vaikinui, kad susirinktų daiktus ir keliautų. Matė, kad situacija yra konfliktinė. Iš pradžių atrodė, kad jis išeis, bet tada jį (K. G.) tas vaikinas puolė ir jie susigrūmė. Grumtynės vyko pereinamajame kambaryje, iš kurio galima patekti į visus kambarius. Jis (K. G.) įšoko į savo kambarį, uždarė duris ir šaukė jam, kad niekas netrukdo išeiti. Durys buvo su stikliukais, vaikinas vieną jų išspyrė ir pradėjo, įkišęs ranką, dujas purkšti. Jis (K. G.) pasakė draugei, kad kviestų policiją. Pagalvojo, kad neturi kur trauktis, nes jei atsitrauks nuo durų, jis pabėgs, o jei nepasitrauksi, pajus poveikį dujų. Tada atidarė duris, puolė vaikiną, išmušė balionėlį. Kartu su B. vaikiną sulaikė, prispaudė prie žemės ir laukė, kol atvažiuos policija. Po to jis su drauge išvažiavo į miestą. Grįžęs namo pastebėjo, kad praviros durys. Buvo jau vakarop. Pasirodė įtartina, kadangi buto durys buvo praviros. Koridoriuje buvo išdaužtas stiklas ryte, o šukės jau buvo sutvarkytos. Matėsi, kad buvo tvarkytasi, durys praviros, įėjęs pamatė, kad įjungtos šviesos, bet bute nieko nėra. Jo kambaryje ryte grumtynės nevyko, o jame buvo kraujo, tai pasirodė irgi įtartina. B. kambaryje išmėtyti daiktai buvo, praviros jo kambario durys. Bandė skambinti B., bet nepavyko susisiekti, nepamena, ar buvo signalas. Netrukus įėjo B. su policija į butą ir tada papasakojo, kas įvyko. B. atrodė sumuštas, sužeistas. Šiek tiek patinęs buvo. Papasakojo, kad buvo dar kažkas įsiveržęs į butą, jam (K. G.) išvažiavus, jis tvarkėsi namus ir kažkuriuo metu išgirdo skambutį į duris. Pagalvojęs, kad tai jis (K. G.) atidarė duris, į butą įsiveržė grupė žmonių, nuo kurių jis bėgo į jo (K. G.) kambarį. Sakė, kad buvo 4–5 žmonės. Jam nepavyko pabėgti, asmenys jį atsitempė į jo (nukentėjusiojo) kambarį ir susirinko vertingus daiktus, liepė parodyti ar patys rado automobilio raktus ir su juo išėjo iš buto su daiktais. Tada patraukė link automobilio. Kažkurioje vietoje jis pabėgo, prašė žmonių, kad iškviestų policiją. O paskui su ta pačia policija grįžo į butą. Minėjo, kad paėmė kompiuterį, telefoną, automobilio raktus ir kamerą.
Liudytoja V. Ž. apklausiama teisme parodė, kad tai buvo praeitais metais kažkurią žiemos dieną. Apie 15.00 val. buvo pas savo draugą K. G., kuris tuo metu nuomojosi butą su B. K.. Butas buvo Fabijoniškėse, tikslaus adreso nepamena. Tada išgirdo, kaip B. pradėjo šauktis pagalbos. Bute buvo trys kambariai, vienas buvo B., kitą nuomojosi užsienietis, o trečias kambarys buvo K.. Tuo metu, kai viskas vyko, buvo pas K. kambaryje. Iš savo kambario B. pradėjo kviestis pagalbos, K. nuėjo pas jį ir jai atrodo, kad prašė, kad tie žmonės išeitų iš buto. Buvo ir kitų žmonių, nes girdėjo balsus, girdėjo, kad konfliktas kažkoks buvo ir tada pradėjo kviestis pagalbos. K. nuėjo, prašė, kad tie žmonės išeitų. Tada sugrįžo į kambarį, gal dar kartą nuėjo ten ir prašė, kad išeitų tie žmonės, nepamena. Tada kažkas pradėjo veržtis į kambarį, kuriame buvo ji su K.. Nežino, kas veržėsi, gal vienas iš kaltinamųjų, negali pasakyti, nes nematė. Ji užsidarė kitame kambarėlyje, kuris buvo tame kambaryje, kvietė policiją ir tuo metu išgirdo, kad išdužo stiklai, pradėjo dujas purkšti, viską papasakojo policijai. Tada atėjo šviesiaplaukė panelė, kurią pirmą kartą matė, ją išvedė iš kambario, nuėjo į laiptinę ir iš karto atvažiavo policija. Atrodo, kad laiptinėje B. laikė vieną iš kaltinamųjų, viskas greitai įvyko, tai nelabai matė kaltinamojo ir tos panelės. Bute buvo du nepažįstami asmenys, t. y. ta panelė ir vaikinas. Nežino, ar dingo daiktai.
Liudytoja S. V. V. apklausiama teisme parodė, kad tai buvo 2016 m. vasario 8 d., jei neklysta. Jie susipažino su nukentėjusiuoju Kalvarijų gatvėje, tada važiavo pas jį į namus, į nuomojamą butą. Buvo dar pažįstamas E., jo pavardės nepamena. Nuvažiavo pas nukentėjusįjį į butą Fabijoniškėse, paryčiais, gal 4–5 val. ryto. Sėdėjo, kalbėjo, daugiau nepamena, kas buvo. Buvo viskas gerai iki kol nekilo konfliktas apie 14–15 val. Atsimena, kad kilo muštynės. Mušėsi E. su nukentėjusiuoju. Pasibaigė konfliktas taip, kad buvo iškviesta policija. Jie buvo apklausti policijos pareigūnų, paklausė, ar jie neturi pretenzijų, tuo viskas ir baigėsi. Ji ir E. išvažiavo, o vakare susitiko su A. ir D.. Ji buvo su E.. Buvo apie 18–19 val., kai nuvažiavo su jais susitikti. Važiavo be tikslo su jais susitikti, bet kažkaip gavosi kalba apie tos dienos įvykius ir A. nusprendė nuvažiuoti atkeršyti. Nusprendė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį į butą ir atkeršyti jam. Visi su tuo sutiko. Jie ten važiavo viešuoju transportu. Žino, kad tikrai buvo A., E. ir D.. G. pažįsta taip pat, bet, ar jis buvo, nepamena. Nuvažiavę nuėjo į tą daugiabutį, A. paskambino į duris. Jie buvo laiptinėje. Kelias minutes niekas neatidarė durų, o kai atidarė, prasidėjo dar vienas konfliktas. A. įsiveržė pro duris ir, kiek suprato, pradėjo mušti nukentėjusįjį. Ji girdėjo riksmus, šauksmą. Konkrečių žodžių negirdėjo. Ką kiti veikė, nežino, nes pati buvo laiptinėje. Ji į butą nebuvo įėjusi, nematė, ar kiti buvo įėję į butą, matė, kad A. į butą įėjo. Kiti buvo laiptinėje, bet jie buvo už sienos, nematė, kur jie ėjo ir ką darė. Kai važiavo pas nukentėjusįjį, ji neturėjo jokių daiktų. A. turėjo žirkles, daugiau nieko. A. žirkles pasiėmė iš namų. Konfliktas pasibaigė taip, kad ji pirma išėjo iš to daugiabučio su E. ir abu nuėjo prie prekybos centro „Mandarinas“. Nepamena, kodėl ten ėjo, gal buvo susitarę. Po kelių minučių privažiavo D. su A. automobiliu. Tas automobilis, su kuriuo atvažiavo, buvo nukentėjusiojo. Tai buvo VW Golf automobilis, gal tamsiai mėlynos spalvos. Automobilį vairavo D.. Jie papasakojo, kad B. jiems davė raktelius, kad jo nemuštų. Tai viskas, ką pasakojo. Jie turėjo kitų daiktų dar. Jie turėjo mobiliųjų telefonų, juos turėjo E., A.. Turėjo dar belaidę garso kolonėlę, nešiojamą kompiuterį, piniginę, daugiau nepamena. Niekas nepasakojo, niekas nesakė iš kur tie daiktai, bet buvo akivaizdu, kad jie vogti. Kai susitiko, įsėdo su E. į automobilį ir nuvažiavo link Pašilaičių, prie prekybos centro „Kubas“, prie lombardo. Sustojo ten, A. nunešė telefoną į lombardą. Telefonas buvo iPhone 4. Telefonas buvo pas A., jis turėjo su savimi telefoną, kai atvažiavo. A. iš lombardo grįžo su 20 Eur. Tada nuvažiavo link Justiniškių, sustojo prie „Iki“ parduotuvės. Po to važinėjosi, bet pasivažinėjimas pasibaigė taip, kad neužilgo juos pastebėjo policijos pareigūnai. D. nestojo, nors visi sėdintys automobilyje jam sakė sustoti. Tada prasidėjo gaudynės, pradėjo gaudyti gal dar du ekipažai ir pavažiavus dar pusę kilometro D. sustojo. D. niekas negrasino. Tuos daiktus į jos rankinę įdėjo E., bet tai jau įvyko automobilyje. Tie daiktai gal mašinoje buvo. Nežino, kokiu tikslu tuos daiktus dėjo į rankinę. Nežino, kodėl leido tai padaryti. E. nesigyrė dėl daiktų prieš antrą kartą nuvykstant į butą. D. ir A. bendravimas buvo draugiškas, nebuvo pastebėjus įtampos tarp jų. Dėl pirmo konflikto pretenzijų neturėjo nei viena pusė. Minėjo tai A.. Ji su E. pasakė A. dienos įvykį, kas nutiko, o jo reakcija buvo, kad važiuotų jam atkeršyti.
Teismas paskelbė liudytojos S. V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad A. paskambino į duris, tuo metu ji su E. stovėjo prie lifto, o D. su A. stovėjo prie durų. Kai B. atidarė duris, A. įsiveržė į butą, girdėjosi, kaip jis muša B., tada į butą užėjo D.. Ji su E. laukė prie lifto, bet vėliau į butą užėjo ir E.. Ji į butą užėjusi nebuvo, laukė prie lifto, tik girdėjo, kaip B. šaukia. Maždaug po 5–7 minučių iš buto išėjo E., rankose jis turėjo kompiuterį ir dar kažką, tačiau ką, tiksliai dabar neatsimena. Ji su E. nuėjo link ,,Mandarinas“ ir tada jam kažkas paskambino ir susitarė susitikti prie įėjimo į ,,Mandariną“ (2 t., b. l. 120–122).
Teismui paskelbus minėtus liudytojos S. V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė, kad nepamena to vaizdo, kaip įėjo D. į butą. Tą dieną, kai davė parodymus, geriau viską prisiminė, šiandien viso nepamena. Mintus parodymus tvirtina, jais galima vadovautis. Greičiausiai, kad pati matė, jog D. užėjo į butą. Nepamena, ar D. užėjo ar jį kvietė. Jai sakė A., kad nukentėjusysis davė raktelius D. ir jam. Jai buvo akivaizdu, kad daiktai vogti, nes kai kuriuos daiktus matė pirmo konflikto metu B. bute. Nepamena, ar E. buvo užėjęs į butą.
Liudytoju G. P. apklausiamas teisme parodė, kad buvo įvykis prieš metus ar daugiau. Sėdėjo prie ežero, E. paskambino A. ir paprašė susitikti. Prie ežero sėdėjo su A., D. ir mergaite. E. atvažiavo ir susitarė kažkaip, kad reikia nuvažiuoti iki „Mandarino“. Jis (G. P.) paklausė A., ką darys, o jis pasakė, kad dėl kompanijos nuvažiuotų. Nuvažiavę iki „Mandarino“, E. parodė kažkokį namą. Kažkas susipyko su kažkokiu žmogumi, gal E. su juo susipyko, nežino. Tą namą parodė gal dėl to, kad pašnekėtų su žmogumi, su kuriuo susipyko. Nežino, kas tai pasiūlė padaryti. Kol apie tai šnekėjo, buvo su ausinėmis, todėl negirdėjo. Nuėjo prie to namo. Buvo jis (G. P.), D., A, E. ir V.. Nuėjo į namą, pakilo liftu, išlipo iš lifto, A. nuėjo prie durų ir paskambino, o jie liko prie lifto. Po kelių minučių durys atsidarė. Buto duris matė. Jis nežinojo, kad jam reikia slėptis. Atsidarius durims, į vidų užėjo A. ir dar kažkas, gal D. ar E.. Jie ten buvo mažiau nei minutę, kažkas pradėjo šūkauti viduje ir jis (G. P.) užėjo pasižiūrėti, kas šūkauja. Jis užėjo į butą ir pamatė, kad nukentėjęs nubėgo į kitą kambarį. Jis bėgo iš kambario į kambarį. Matė dar D., jis stovėjo prie durų, koridoriuje. A. nematė. Po to jis (G. P.) išėjo iš ten, maždaug po minutės pamatė, kaip E. išėjo, o po 2 minučių gal visi išėjo. Į kambarį, kur nubėgo nukentėjusysis, nuėjo A. ir D.. Nežino, ką jie ten veikė, šnekėjosi. Tiksliai nepamena, kas šnekėjo. Jis (G. P.) su D., A. ir nukentėjusiuoju nuvažiavo į pirmą aukštą. Nukentėjusysis buvo kruvinas. Nukentėjusysis jam nebuvo reikalingas. Nežino, kodėl jis buvo reikalingas kitiems. Jie išėjo iš laiptinės ir nukentėjusysis pabėgo. Jis (G. P.) po to išėjo vienas į „Mandariną“. Prie „Mandarino“ VW Golf automobiliu atvažiavo D. ir A.. Suprato, kad automobilis priklausė nukentėjusiajam. Kol ėjo iki „Mandarino“, sutiko E., jis turėjo rankinę kažkokią ir paklausė, ar nereikia telefono, jis turėjo iPhone telefoną.
Teismas paskelbė liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jie nuėjo į minėtą namą, pakilo į 7 aukštą ir E. parodė butą, kuriame gyvena vaikinas, kuris jį sumušė. A. paskambino į minėto buto duris. Jis su D. tuo metu stovėjo prie lifto, o V. su E. prie kampo. Buto durys atsidarė ir A. užėjo į butą, tada jis išgirdo klyksmus ir nuėjo į butą pažiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė, kaip iš kambario išbėgo buto šeimininkas, kuris nubėgo į kitą kambarį ir pasislėpė balkone, jam iš paskos ėjo A. ir keikėsi. Jis stovėjo buto koridoriuje ir matė kaip į butą užėjo E. ir nuėjo į kitą kambarį. Ten jis buvo apie 1–2 min., o kai išėjo, rankose turėjo kažkokius laidus ir ėjo prispaudęs prie krūtinės vieną ranką. Taip pat į butą užėjo D., kuris nuėjo į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis su A.. Jis girdėjo, kaip A. pasakė buto šeimininkui ,,duok pinigus už tai kad sumušei draugą“ o pastarasis atsakė, kad pinigų neturi, tačiau turi automobilio raktelius. Jis visą laiką buvo koridoriuje, į kambarius nėjo. Pamatė, kaip nukentėjusysis ir A. perėjo į kitą kambarį, o D. jau atsistojo šalia jo. Jis matė, kaip nukentėjusysis pakėlė savo striukę, išgirdo, kaip jis sako, kad turiu raktelius, imkite, tačiau, kaip jis padavė raktelius, nematė, nes tuo metu jau išėjo iš buto, D. liko koridoriuje. Jis laukė, kol atvažiuos liftas, kai prie lifto priėjo nukentėjusysis, A. ir D.. Visi užėjo į liftą ir tada jis pamatė pas A. rankose asmens tapatybės kortelę, daugiau nei D., nei A. rankose nieko neturėjo. Važiuojant liftu jis girdėjo, kaip A. paprašė D. duoti jam žirkles, bet ar D. jam žirkles padavė, jis nematė. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, jis dar jam pasakė, kad jam nieko nebus. Kai išėjo į lauką, vaikinas parodė, kur stovi jo automobilis ir pabėgo, niekas jo nesivijo. Jis matė, kaip A. išmetė žirkles ir kaip D. nuėjo jų pakelti, tačiau pats kartu su A. ir D. nepasiliko, o išėjo ir nuėjo link ,,Mandarino“. Eidamas link „Mandarino“ jis sutiko E. su V.. Pamatė, kad E. rankose turi mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone“, E. dar jo paklausė „ar tau nereikia“ ir jis atsakė, kad ne. Taip pat E. turėjo ir V. rankinę, kurioje buvo nešiojamas kompiuteris. Jis nuėjo prie ,,Mandarino“ įėjimo, kur pamatė automobilį ,VW Golf ir kaip iš ,,Mandarinas“ išėjo A. su D. ir įsėdo į minėtą automobilį, bet jis važiuoti kartu atsisakė ir nuėjo į prekybos centrą (2 t., b. l. 117–118).
Teismui paskelbus minėtus liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad A. rankose matė kortelę, bet nežinojo, kieno ji.
Liudytojas P. P. apklausiamas teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Nepamena dėl kokio tiksliai įvykio yra pakviestas, gal dėl pavogto automobilio. Buvo pavogtas automobilis, lyg VW Golf, ir į vaikino namus įsibrovė nepažįstami vaikinai ir jį sumušė. Kartu nukeliavo į butą, iškvietė medikus, atrodo, kad dar buvo pranešėjo draugas. Lyg dar paaiškino, kad dingo jo kompiuteris ir dar kažkokie daiktai. Pranešėją išsivežė medikai. O jie (pareigūnai) dirbo pagal požymius. Buvo tamsus paros metas. Patruliuodami Talino g. pastebėjo tą automobilį, apie kurį buvo pasakyta, kad jis pavogtas. Priekyje matė du vaikinus, gale dar buvo dvi merginos ar viena mergina. Jis (P. P.) pasitraukė ir automobilis nuvažiavo žvyrkeliu link Justiniškių g. Automobilis stovėjo priekiu į juos (pareigūnus), jis (P. P.) norėjo eiti prie vairuotojo, jis pajudėjo ir tada jis (P. P.) pasitraukė. Automobilis pajudėjo link Justiniškių g., pranešė apie tai, bandė vytis. Automobilis buvo sustabdytas Justiniškių g. prie serviso. Automobilį vijosi du ekipažai. Jis sulaikė vairuotoją, panaudojo elektrošoką, nes stangrino rankas, nenorėjo išlipti iš mašinos. Kitus asmenis sulaikinėjo kiti patruliai. Nepamena, kur buvo automobilio rakteliai. Pamena, kad automobilio bagažinėje buvo kompiuteris. Atrodo, kad nukentėjusysis sakė, kad dienos metu susipažino su kažkokiais vaikinais, kartu vartojo alkoholį, o paskui įsibrovė kažkokie kiti vaikinai į butą. Negali pasakyti, kuris asmuo vairavo.
Teismui paskelbus liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 58–60), liudytojas juo patvirtino. Papildomai parodė, kad vairuotojas vairavo drąsiai, jis tiesiog lėkė į priekį.
Liudytojas V. S. apklausiamas teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Maždaug pamena tą įvykį dėl pavogto automobilio. Pamena, kad gavo pranešimą, įvykyje dalyvavo keli ekipažai. Nuvyko į butą. Ten gyveno ne vienas vaikinas, atrodo, papasakojo, kad sumušė kiti vaikinai. Sakė, kad atėjo keli vaikinai, įėjo į butą, paėmė kelis daiktus, raktelius nuo automobilio. Detalesnio pasakojimo nepamena. Po kiek laiko pastebėjo automobilį Talino g., privažiavo prie jų ir jie pradėjo bėgti. Pradėjo vytis nuo Justiniškių g. ir užblokavo kelią Justiniškių g. pradžioje. Visi sulaikyti buvo. Jie ilgai nevykdė reikalavimų. Buvo ne vienas ekipažas. Daiktų mašinoje buvo daug. Atrodo, kad buvo kompiuteris rastas.
Nepavykus teisme apklausti liudytojo E. K., teismas paskelbė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos nurodyta, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 18.00–19.00 val., buvo prekybos centre ,,Mandarinas“ Vilniuje. Einant link parduotuvės ,,Rimi“ vaikiškame automobilyje pamatė gulinčią piniginę juodos spalvos. Jis paėmė piniginę ir joje rado AB ,,Swedbank“ banko kortelę, kurioje buvo nurodytas savininko vardas ir pavardė – B. K.. Matėsi, kad piniginė buvo peržiūrėta, pinigų ir asmens dokumentų joje nebuvo, buvo tik nuolaidų kortelės ir vaikino maža nuotrauka. Jis nusprendė piniginę su joje buvusiomis kortelėmis grąžinti savininkui. Kadangi žinojo minėto vaikino vardą ir pavardę ir galimai turėjo jo nuotrauką, bandė jo ieškoti per ,,Facebook“ ir rado B. K.. Parašė jam, kad rado jo piniginę ir banko kortelę. Jis paprašė nurodyti savo telefono numerį ir jis jam parašė. B. K. jam paskambino ir jis paaiškino, kaip rado jo piniginę. B. K. papasakojo jam, kad jį apiplėšė ir šiuo metu jis ligoninėje. Paprašė nunešti jo kortelę ir piniginę į 6 policijos komisariatą. Tačiau laiko eiti į komisariatą jis neturėjo. Bet po kelių dienų jam vėl paskambino B. K., jie susitiko prekybos centre ,,Mandarinas" , kur jis perdavė jam rastą piniginę su nuolaidų kortelėmis ir banko kortelę, parodė B. K. vietą, kur rado jo piniginę (2 t., b. l. 55–56).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 7 d. 19.31 val. užregistruotas įvykis, kad prie centrinio įėjimo į prekybos centrą „Mandarinas“ pasitiks vyras, paaiškino, kad sumušė. Aplinkybės neaiškios, daugiau informacijos nesuteikė. Pranešė praeivis (paprašė iškviesti pareigūnus) (1 t., b. l. 28).
Iš 2016 m. vasario 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34–39).
Iš 2016 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais (1 t., b. l. 40–61).
Iš 2016 m. vasario 9 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais. Apžiūros metu automobilio dėtuvėje rasti dokumentai: automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas, TA kortelė, B. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67–71).
Iš 2016 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta tamsiai rudos spalvos piniginė „Spire“ su vairuotojo pažymėjimu, išduotu E. G. vardu, 56 ct grynųjų pinigų, 1 dolerio kupiūra ir nuolaidų kortelėmis, paimta 2016 m. vasario 7 d. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (1 t., b. l. 73–79).
Iš 2016 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta tamsiai rudos spalvos piniginė „Kenny Jones“ su asmens tapatybės kortele, išduota D. M. vardu, 56 ct grynųjų pinigų ir nuolaidų kortelėmis, paimta 2016 m. vasario 7 d. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu iš minėto automobilio bagažinės (1 t., b. l. 81–86).
Iš 2016 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nešiojamasis kompiuteris „Asus“ su pakrovimo laidu, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, mobilaus ryšio telefonas „LG“, pakabukas su 7 raktais, paimti 2016 m. vasario 7 d. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu iš minėto automobilio bagažinės (1 t., b. l. 87–93).
Iš 2016 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juoda moteriška rankinė su vaizdo kamera „ProgoHero4“ ir kitais daiktais, paimta 2016 m. vasario 7 d. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu iš automobilio bagažinės (1 t., b. l. 100–108).
Iš 2015 m. vasario 7 d. paskolos kvito matyti, kad telefoną ,,iPhone 4S“ pridavė ir paskolą paėmė B. K., už telefoną gavo 20 Eur (1 t., b. l. 111–112).
Iš 2016 m. vasario 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lombardo pateiktas telefonas ,,iPhone 4S“ (1 t., b. l. 113–117).
Iš 2016 m. vasario 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai Samsung, paimti 2016 m. vasario 7 d. iš E. G. daiktų paėmimo laikinai saugoti metu (1 t., b. l. 118–122).
Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įkeitimo dokumentų registravimo žurnalas UAB „DND LT“ Vilniuje, Žemynos g. 18, paimtas 2016 m. rugsėjo 9 d. savanoriško daiktų pateikimo metu iš UAB „DND LT“ atstovo N. A. (1 t., b. l. 127–130).
Iš 2016 m. spalio 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4771)-IS1-5819 matyti, kad rankraštinis įrašas ,,B. K.“, esantis 2015 m. vasario 7 d. UAB ,,DND LT“ paskolos kvite Nr. M11537, eilutėje ,,Paskolą gavau (vardas, pavardė, parašas)“, yra atliktas A. B.. Parašas (B. K. vardu), esantis 2015 m. vasario 7 d. UAB ,,DND LT“ paskolos kvite Nr. M11537, eilutėje ,,Paskolą gavau (vardas, pavardė, parašas)“, yra atliktas ne B. K., o kito asmens (1 t., b. l. 135–138).
Iš 2016 m. kovo 31 d Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 372/2016(01) matyti, kad B. K. nustatyti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais; kairio antakio srities, kairės ausies kaušelio, kairio žando, kairio žasto, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva; apatinės lūpos gleivinės žaizda su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos raudonio nubrozdinimas, apatinės lūpos odos nubrozdinimas, nugaros dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, nugaros odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos V-o delnakaulio tolimojo galo lūžis su kampiniu poslinkiu, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. vasario 7 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai prieš 5–9 dienas iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 143–144).
Iš 2016 m. spalio 5 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialisto išvados Nr. G 372/2016(01), 1.1 punkte nurodyta, kad B. K. nustatyti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, kairio antakio srities, kairės ausies kaušelio, kairio žando, kairio žasto, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva; apatinės lūpos gleivinės žaizda su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos raudonio nubrozdinimas, apatinės lūpos odos nubrozdinimas, nugaros dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, nugaros odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos V-o delnakaulio tolimojo galo lūžis su kampiniu poslinkiu. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Atskirai kiti sužalojimai, išskyrus dešinės plaštakos V-o delnakaulio tolimojo galo lūžį su kampiniu poslinkiu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 146–147).
Iš 2016 m. vasario 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. K. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris jam smogė kumščiu bei kuris iš jo reikalavo pinigų ir grasino (2 t., b. l. 10–13).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. vasario 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. K. atpažino E. G. kaip asmenį, kurį jis apklausose nurodė kaip vaikiną vardu ,E.“ (2 t., b. l. 14–17).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. vasario 7 d. 16.20 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjo draugą ką tik sumušė du pažįstami draugai, pripurškė dujų ir pasišalino (2 t., b. l. 49–50).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. vasario 7 d. 21.15 val. A. B. nustatytas 0,89 promilių girtumo laipsnis (3 t., b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos žirklės, paimtos 2016 m. vasario 7 d. iš įtariamojo D. M., uždaromo į sulaikymo patalpos apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti metu (3 t., b. l. 53–55).
Dėl plėšimo, įsibrovus į patalpą, asmens dokumento grobimo ir elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas pagrobė fizinio asmens dokumentą.
Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad norėjo atkeršyti nukentėjusiajam už savo draugą, kuris tą pačią dieną buvo sumuštas nukentėjusiojo bute. Pripažino, kad, nukentėjusiajam atidarius buto duris, sudavė pastarajam du smūgius į galvos sritį, tada pradėjo šaukti, klausinėti, kur nukentėjusiojo draugai, laikydamas kumštį. Į butą taip pat buvo įėjęs D. M.. Nukentėjusysis prašė nemušti jo, iš stalčiaus paėmė automobilio raktelius ir atidavė jam (A. B.). Jis negrasino nukentėjusiajam, nereikalavo jokių daiktų ir pinigų. Nukentėjusiajam padavus raktelius, nusileido su juo į apačią, paklausė, kur nukentėjusiojo automobilis ir šis pabėgo, o jis su D. M. nukentėjusiojo automobiliu išvažiavo. Važiuojant automobiliu, jo daiktų dėtuvėje rado nukentėjusiojo piniginę su joje esančiais asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, tačiau banko kortelės nematė. Taigi kaltinamasis A. B. pripažįsta tik smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą, taip pat tai, kad smūgių sudavimu, šaukimu, kumščio laikymu ir klausimų apie jo draugus uždavimu sukūrė nukentėjusiajam bauginančią ir nerimą keliančią situaciją, kurios metu nukentėjusysis pats pasiūlė jam savo automobilio raktelius, pareikalavo parodyti, kur stovi automobilis. Tačiau A. B. nepripažįsta kitų esminių jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y. kad pagrobė iš nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais dokumentais ir kortelėmis. Kaltinamojo A. B. versiją, kad jis nukentėjusiojo piniginę rado jau bevažiuodamas pastarojo automobiliu, paneigia nukentėjusiojo duoti parodymai. Nukentėjusysis apklausiamas teisme negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad jis piniginę atidavė būtent bute, tačiau, jo teigimu, nei piniginės, nei automobilio dokumentų automobilio daiktų dėtuvėje nelaiko; piniginę galėjo atiduoti, kai iš jo kambaryje reikalavo atiduoti kažką vertingo. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad, bijodamas grasinimų, jis iš savo striukės kišenės, kuri gulėjo ant sofos, padavė A. B. savo piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, „Swedbank“ kortelė ir 10 Eur grynųjų pinigų. Šiuos parodymus, teismui juos pagarsinus, nukentėjusysis patvirtino teisme. Aplinkybę, kad A. B. reikalavo iš nukentėjusio pinigų, patvirtino ir kitas kaltinamasis D. M.. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reikšminga tuo, kad ji logiškai paaiškina nukentėjusiojo elgesį susiklosčiusioje situacijoje atiduoti savo piniginę, o joje nesant vertingų daiktų, automobilius raktelius. Taigi teismas kaltinime nurodytą aplinkybę, kad iš nukentėjusiojo jo bute plėšimo būdu buvo pagrobta piniginė su joje esančiais daiktais, laiko įrodyta. Iš kaltinamojo A. B. paaiškinimų ir juos patvirtinančių kito kaltinamojo D. M. paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad byloje ginčo dėl to, kad reaguodamas į reikalavimus atiduoti pinigus nukentėjusysis atidavė A. B. automobilio raktelius, nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. A. B. teigimu, tikslas nuvažiuoti į nukentėjusiojo butą buvo tik kerštas už draugą, tačiau nei pats A. B., nei kiti kartu su juo į nukentėjusiojo butą važiavę asmenys nepaaiškino, kokiu būdu planavo kerštauti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šio pasiūlymo iniciatorius neplanavo apiplėšti nukentėjusįjį, o tik jį pagąsdinti. Teismo vertinimu, sumanymas apiplėši nukentėjusįjį susiformavo šiam atidarius buto duris ir A. B. iš karto panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Iš pradžių A. B. šaukdamas tik klausė, kur jo draugai, tačiau nukentėjusiajam atsakius, kad draugų bute nėra, A. B., kuris jau buvo panaudojęs fizinį smurtą, be to, į butą įėjus dar D. M., tokiu būdu sukūrus nukentėjusiajam bauginančią ir keliančią nerimą situaciją, pradėjo reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų. Taigi, kaltinamojo A. B. tyčia apiplėšti nukentėjusįjį susiformavo vėliau. Tačiau ši aplinkybė nepašalina kito aptariamame įvykyje dalyvavusio kaltinamojo D. M. baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis D. M. dėl plėšimo kaltės nepripažino, nors byloje nustatytas faktines aplinkybes iš esmės pripažino, t. y. kad buvo kartu su A. B., kai draugas pasakė, jog ji kažkas sumušė; A. B. pasiūlė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį; suprato, kad tikslas yra atkeršyti nukentėjusiajam; A. B. prašymu pasiėmė net žirkles; kartu su A. B. laukė prie nukentėjusiojo buto durų; A. B. pirmam įėjus į butą, girdėjo smūgius, nukentėjusiojo riksmus „už ką“, A. B. šauksmus, kas sumušė jo draugą; pats įėjo į butą, matė po butą lakstantį A. B. ir kraujuotą bei išsigandusį nukentėjusįjį, girdėjo, kad A. B. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, net prašė jo (D. M.) prižiūrėti nukentėjusįjį; šiam atidavus A. B. automobilio raktelius, kartu su jais nusileido liftu į kiemą, kur nukentėjusysis pabėgo, o jis kartu su A. B. išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu, vėliau porą valandų važinėjo, kol jų nepastebėjo policijos pareigūnai. D. M. nuomone, jokios kaltės jo veiksmuose nėra, nes jis nei mušė nukentėjusiojo, nei jam grasino, nei reikalavimo pinigų. Teismas kritiškai vertina tokią kaltinamo D. M. poziciją. Nagrinėjamu atveju, nors D. M. pats ir nerealizavo visų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, jo kaltė pasireiškia bendrininkavimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Šios bylos kontekste D. M. bendrininkavimas pasireiškė nukentėjusiajam bauginančios ir nerimą keliančios situacijos sukūrimu, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. D. M. įėjo į nukentėjusiojo butą tuo metu, kai prieš nukentėjusįjį ką tik buvo panaudotas fizinis smurtas. Jo (D. M.), užsidėjusio ant galvos kapišoną, pasirodymas bute kartu su smurtą naudojusiu A. B., D. M. net nenaudojant fizinio ar psichologinio smurto, neabejotinai tiesiogiai prisidėjo prie bauginančios situacijos nukentėjusiajam sukūrimo, taip atimant jam galimybę priešintis. D. M. puikiai girdėjo, ko reikalauja A. B., kaip jis elgiasi, net paprašė jo (D. M.) prižiūrėti nukentėjusįjį, kol pats buvo išėjęs iš kambario. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M., nepritardamas A. B. veiksmams, turėjo galimybę laisvai palikti butą, tačiau jame pasiliko ir išėjo tik kartu su A. B. ir nukentėjusiuoju, jau nekalbant apie tai, kad D. M. galėjo net neiti į tą butą. Tačiau įėjo į butą, prieš tai girdėdamas, kad A. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir šiaip tuo metu elgėsi labai agresyviai (šaukė, rėkavo). D. M. teiginiai, kad jis pats buvo išsigandęs, nes pirmą kartą pateko į tokią situaciją, neįtikina teismo dėl jau minėtų motyvų, t. y. tokioje būsenoje D. M. laisvai galėjo palikti butą. D. M. poziciją, kad jis bijojo A. B., paneigė pats A. B. ir byloje apklausti bei įvykyje dalyvavę liudytojai. D. M. pozicija neįtikina teismo ir dėl to, kad jis kartu su A. B. įlipo į nukentėjusiojo automobilį, žinodamas, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis atidavė automobilio raktelius, ir dar kurį laiką juo laisvai važinėjo, kol nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. D. M. elgesys policijos pareigūnams stabdant jo vairuojamą nukentėjusiojo automobilį parodo, kad jis puikiai suprato, jog prisidėjo prie nukentėjusiojo apiplėšimo. Priešingai nei teigė D. M., jie ne pats sustojo pareikalavus policijos pareigūnams, o buvo priverstinai sustabdytas, užkirtus jam kelią. Tai matyti tiek iš teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų, tiek iš automobilyje kartu važiavusios liudytojos S. V. V. parodymų.
Bendrininkų susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, t. y. žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Kaip minėta, išankstinio tikslo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, todėl nebuvo ir išankstinio susitarimo dėl bendrininkavimo. A. B. tyčia apiplėšti nukentėjusįjį susiformavo jam įėjus į nukentėjusiojo butą ir panaudojus prieš jį fizinį smurtą. Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Teismas atkreipia į tai dėmesį, pasisakydamas dėl D. M. gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad D. M. įėjo į butą ne iš karto po A. B., o tik po kurio laiko. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrininkų susitarimas susiformavo ne iš anksto, o būtent tuo metu, kai A. B., pavartojęs fizinį smurtą, pradėjo realizuoti objektyviuosius plėšimo požymius, atėjus D. M., laikant kumštį, klausiant, kur žirkles, prašant D. M. prižiūrėti nukentėjusįjį, reikalaujant iš jo pinigų. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Minėtos aplinkybės ir teismo pateiktas jų įvertinamas nagrinėjamo įvykio kontekste sudaro pagrindą teismui daryti vienareikšmę išvadą, kad abu kaltinamieji suvokė, kad bendrai dalyvauja darant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant. Šioje byloje D. M. veiksmai bendrininkaujant pasireiškė tiek prisidėjimu prie bauginančios ir nerimą keliančios situacijos nukentėjusiajam sukūrimo (tuo metu A. B. grobiant nukentėjusiojo piniginę ir automobilio raktelius), tiek pačiam grobiant nukentėjusiojo automobilį.
Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime dėl plėšimo, įsibrovus į patalpą, asmens dokumento grobimo ir elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo B. K. parodymai, liudytojų Ž. J., T. S., K. G., V. Ž., S. V. V., G. P., P. P., V. S., E. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, specialisto paaiškinimų protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, alkotesterio pažyma.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. M. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, B. K. atidarius buto duris, neturėdami leidimo, prieš B. K. valią, įėjo į šį butą, kur A. B., grasinus fiziniu smurtu bei sudavus ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą B. K., taip nukentėjusiajam B. K. padarius kairio antakio srities kairės ausies kaušelio, kairio žando poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės žaizdą su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos raudonio nubrozdinimą, apatinės lūpos odos nubrozdinimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, panaudojus fizinį smurtą bei kartu su D. M., įėjusiu į butą, sukūrę nukentėjusiajam B. K. bauginančią ir keliančią nerimą situaciją, taip atimant B. K. galimybę priešintis, iš B. K. paėmė ir pagrobė: piniginę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais 10 Eur, asmens dokumentais: B. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota B. K. vardu, po to, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo B. K. parodyti, kur pastatytas B. K. priklausantis automobilis, B. K. parodžius, D. M. kartu su A. B. sėdo į 1 000 Eur vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo kieme ir jį pagrobę iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarė nukentėjusiajam B. K. 1 010 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl fizinio asmens dokumento panaudojimo, neturint tam teisėto pagrindo, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo, tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo paaiškinimai, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. kito9 kaltinamojo D. M., nukentėjusiojo B. K. parodymai, liudytojų K. G., S. V. V., G. P., P. P., E. K. parodymai, apžiūros protokolai, paskolos kvitas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. B. atvyko į lombardą ,,Lombas“, kur prisistatęs kitu asmeniu, t. y. B. K., pateikė asmenybei nustatyti B. K. vardu išduotą asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad 250 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone 4“ gautas nusikalstamu būdu, t. y. kad buvo pavogtas, šį mobiliojo ryšio telefoną realizavo – pridavė į lombardą, už tai gaudamas 20 Eur, bei ant pateikto paskolos kvito Nr. M 11537 pasirašė už B. K., taip įtvirtindamas jam žinomus tikrovės neatitinkančius duomenis, neva telefoną pridavė ir paskolą paėmė B. K., kurį pasirašęs pateikė lombardo darbuotojui. Šiais savo veiksmais A. B. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas sunkus, trys apysunkiai ir du nesunkūs nusikaltimai), kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs dalį jam inkriminuotų veikų (dėl vogto telefono pridavimo į lombardą) nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.; savo noru atlygino padarytą žalą, BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupė, BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (3 t., b. l. 47), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 48–49), buvusio darbdavio teigiamai charakterizuojamas (3 t., b. l. 160), ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jo atsiprašė (2 t., b. l. 28), teisminio bylos nagrinėjimo metu, sužinojęs apie dar vieną civilinį ieškinį, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasai padarytą žalą (3 t. b. l. 181). Kaltinamasis Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (3 t., b. l. 97), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 102), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (3 t., b. l. 107).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. B. už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jų dydžius nustatant artimus jų minimalioms riboms, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Teismas pritaria kaltinamojo A. B. gynėjo argumentams, kad pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teismas pažymi, kad plėšimas, įsibrovus į patalpa, yra sunkus nusikaltimas ir vienintelė sankcijoje numatyta bausmė yra terminuotas laisvės atėmimas, todėl prokuroras pagrįstai už šį nusikaltimą siūlo skirti šios rūšies bausmę. Tačiau kita A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas), nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų, todėl už šią veiką, priešingai nei prašo prokuroras, teismas skiria arešto bausmę.
Kaltinamasis A. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, neteistas, šiuo metu mokosi. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.
Teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau jo ne pagrindinį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupė), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (3 t., b. l. 79), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 80–81). Kaltinamasis Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (3 t., 96), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 101), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (3 t., b. l. 106).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. M. už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatytos ir siūlomos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jų dydžius nustatant artimus jų minimalioms riboms, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2, 5 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kaltinamasis D. M. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, neteistas, šiuo metu mokosi. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 39–41) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 7 d. 21.15 val. (3 t., b. l. 2) iki 2016 m. vasario 9 d. 15.45 val. (3 t., b. l. 9–10), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 74–76) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 7 d. 21.15 val. (3 t., b. l. 50) iki 2016 m. vasario 9 d. 14.30 val. (3 t., b. l. 56–57), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. bachilų, nuoplova nuo automobilyje rasto mobilaus ryšio telefono Samsung, nuoplova nuo automobilyje rasto kompiuterinio laido, nuoplova nuo užvedimo raktelio, mikroobjektai nuo 4 automobilio sėdynių, žirklės, supakuotos į voką, 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir 2016 m. gruodžio 2 d. kvitu B serija BBB Nr. APGTS000773 atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 64–65), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 7 350 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 26). Pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti žala nedetalizuojama, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patikslino, kad dėl plėšimo patyrė tokią žalą: automobilio remontas kainavo 250 Eur, dingo garso kolonėlė 40 Eur vertės, atsarginis ratas 50 Eur vertės, be to, 1 mėnesį negalėjo dirbti, todėl negavo 1 000 Eur pajamų, pirko vaistus 10 Eur vertės, jam padaryta neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur suma. Iš nukentėjusiojo rašytinio pranešimo matyti, kad A. B. atlygino jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, atsiprašė, todėl jam jokių moralinių ar materialinių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 28). Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisme. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslino civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo D. M. priteisti 300 Eur turtinės žalos už automobilio remontą ir dingusį atsarginį ratą, kadangi po įvykio buvo įlenktas dešinys kampas ir neveikė pavaros, automobilis vos važiavo, dingusią kolonėlę bei atsarginį ratą. Dokumentų, patvirtinančių minėtas išlaidas, nepateikė, nurodė, kad automobilio remontą atliko pažįstamas asmuo. Taip pat iš D. M. prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos, kadangi negalėjo dėl sužalojimų dirbti, buvo bloga savijauta, turėjo baimę būti užpultas, įeiti į laiptinę.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje susiklostė situacija, kad dalį nukentėjusiojo prašomos žalos vienas iš kaltinamųjų jau atlygino, todėl nukentėjusysis jam jokių reikalavimų nebeturi. Kurią pradiniu civiliniu ieškiniu prašomos žalos dalį atlygino vienas kaltinamasis, nukentėjusysis nenurodė. Kadangi nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, nukentėjusiajam nurodžius, kad neturtinė žala jam jau yra atlyginta, jo reikalavimas papildomai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. M. netenkintinas. Kitas nukentėjusiojo reikalavimas dėl 250 Eur automobilio remonto išlaidų ir 50 Eur vertės atsarginio rato, kurio nukentėjusysis pasigedo jam grąžinus automobilį, nukreiptas būtent į D. M.. Iš byloje faktinių aplinkybių matyti, kad būtent šis kaltinamasis vairavo automobilį, būtent jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, bėgo nuo pareigūnų, važiuodamas ne tik keliu, bet ir veja, kol buvo užblokuotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko, kad žala dėl automobilio apgadinimų (taip pat atsarginio rato) atsirado būtent dėl D. M. veiksmų, todėl nukentėjusiojo reikalavimą, nukreiptą vien į D. M., laiko pagrįstu. Nors nukentėjusysis nepateikė patirtų išlaidų dėl automobilio remonto pagrindžiančių dokumentų, teismas neturi pagrindo manyti, kad jis siekia nepagrįstai pasipelnyti. Atsižvelgiant į nurodytus automobilio apgadinimus, nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis nelaikytinas aiškiai nepagrįstu. Taigi teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo D. M. priteistina 300 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos iš D. M. priteisimo, atmestina.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. skirti subendrintą bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių ir 15 (penkiolikai) parų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 7 d. 21.15 val. iki 2016 m. vasario 9 d. 15.45 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su D. M. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
A. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 7 d. 21.15 val. iki 2016 m. vasario 9 d. 14.30 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. M. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 9 punktuose numatytas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A. B..
D. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. bachilų, nuoplovą nuo automobilyje rasto mobilaus ryšio telefono Samsung, nuoplovą nuo automobilyje rasto kompiuterinio laido, nuoplovą nuo užvedimo raktelio, mikroobjektus nuo 4 automobilio sėdynių, žirkles, supakuotas į voką, 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir 2016 m. gruodžio 2 d. kvitu B serija BBB Nr. APGTS000773 atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių Vilniuje, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nukentėjusiojo B. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. M. 300 (tris šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 153,94 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.