- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-107-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00015-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Advokatai
- Antanas Danielius, Artūras Bauža
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-107-397/2012
2012 m. vasario 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam T. M., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajam S. J., jo atstovui advokatui Antanui Danieliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda; taip pat pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė T. M. paskirta 25 MGL (3250 Lt) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš T. M. priteista 5000 Lt ir 500 Lt už advokato pagalbą S. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M., gim. 1983-05-26, Kauno rajone, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad tyčia apie nukentėjusįjį S. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jį apšmeižė paniekindamas ir pažemindamas kaip asmenį t. y., (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams, Vilkijoje dirbančiai gydytojai Z. L., M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertams, Kauno rajono apylinkės teismui pranešdamas, kad S. J. 2007 m. lapkričio 18 d. apie 13 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miške pavartojo prieš jį T. M. smurtą, vieną kartą keliu spyrė į krūtinę ir vieną kartą ranka smogė į galvą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, apgadino rūbus, nutraukdamas kepurės raištelį.
Taip pat T. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad jis tyčia apie nukentėjusįjį S. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jį apšmeižė paniekindamas ir pažemindamas kaip asmenį, nenustatytą dieną laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į laikraščio „K“ redakciją pranešdamas tikrovės neatitinkančias žinias, kad S. J. 2007 m. lapkričio 18 d. apie 13 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miške pavartojo prieš jį T. M. smurtą, vieną kartą keliu spyrė į krūtinę ir vieną kartą ranka smogė į galvą tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, apgadino rūbus, nutraukė kepurės raištelį. Pagal kaltinamojo T. M. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją 2007 m. lapkričio 24 d. laikraštyje „K“ buvo išspausdintas nukentėjusįjį S. J., kaip asmenį žeminantis straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.
Nuteistasis T. M. su nuosprendžiu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, apylinkės teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, todėl prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir priteisti iš S. J. apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. M. nusikalstamų veikų nepadarė, nuteistas už tai, kad sakė tiesą, kadangi 2007-11-18 jis kreipėsi į Kauno rajono PK ir paskui į žurnalistus pranešdamas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miške jį sumušė S. J.. 2008-03-19 Kauno rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tuomet T. M. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau teismas 2008-11-20 S. J. išteisino neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Kreipdamasis į žurnalistus, teisėsaugos institucijas, T. M. neturėjo tikslo apšmeižti, pažeminti S. J.. Tai, kad teismas išteisino S. J., negali būti pagrindu teigti, jog T. M. tyčia jį apšmeižė. Apylinkės teismas neįvertino to, jog Konstitucija užtikrina kiekvieno piliečio teisę kreiptis į teismą bei kitas teisėsaugos institucijas dėl jo pažeistos teisės gynimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį – paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y., tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas – įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje.
T. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas dėl to, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) miške, spirdamas į krūtinę ir smogdamas kumščiu į veidą jį sumušė S. J.. Apylinkės teismas nurodė, kad T. M., rašydamas tikrovės neatitinkančius faktus, paskleidė neatitinkančią tikrovės, šmeižiamo turinio informaciją. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą bylos duomenimis išvadą, jog T. M. kreipimasis į policijos įstaigą dėl galimai S. J. padarytos nusikalstamos veikos buvo laikomos šmeižiančios informacijos paskleidimu.
Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Konstitucija, bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiesioginių funkcijų , pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymas, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Todėl net ir ta aplinkybė, kad S. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo teigti, kad T. M. kreipimasis į policiją dėl galimai nukentėjusiojo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios įtarimai nepasitvirtino, yra tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusįjį žeminančios informacijos paskleidimas, t. y., šmeižimas. T. M. veiksmuose šiuo atveju nebuvo būtino objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Pats kreipimasis į policijos įstaigą rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Be to, šmeižimu laikoma tik tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Šiuo atveju T. M. iš tikrųjų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo nustatyti šį sužalojimą padarę asmenys. Tai, kad pranešime policijai nurodomas konkretus, T. M. manymu, neteisėtus veiksmus padaręs asmuo – S. J., šiuo atveju dėl anksčiau minėtų aplinkybių nelaikytina šmeižimu, todėl šioje dalyje T. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. M. veiksmuose, kai jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) miške, spirdamas į krūtinę ir smogdamas kumščiu į veidą jį sumušė S. J., nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl dėl šios veikos jis išteisintinas.
T. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl to, kad tyčia apie S. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kreipdamasis į laikraščio „K“ redakciją ir nurodydamas, kad S. J. 2007-11-18,(duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miške, pavartojo prieš T. M. smurtą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, apgadino jo rūbus ir pagal šią informaciją minėtame laikraštyje buvo išspausdintas S. J., kaip asmenį žeminantis straipsnis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo nustatyta, jog S. J. būtų sumušęs T. M., apgadinęs jo rūbus, dėl šių kaltinimų jis buvo išteisintas, nuosprendis įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeniui įstatymais suteikta informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę reikšti laisvai savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo ir kils atsakomybės klausimas. Laikraščio redakcijai pateikdamas atitinkamus faktus, T. M. paskleidė neatitinkančią tikrovės, šmeižiamo turinio informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, ji yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Kaip nuosprendyje teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad apeliantas, nurodydamas laikraščio redakcijai informaciją, pateikė ne prielaidas ar nuomonę, o konkrečius faktus pareikšdamas, kad S. J. jį sumušė. Tokiu būdu T. M. paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, neturėdamas tos informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų. Įsiteisėjusiu teismo išteisinamuoju nuosprendžiu S. J. atžvilgiu patvirtinta, jog ta informacija neatitiko tikrovės. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas T. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteisė pagrįstai, pagrįstai šioje dalyje buvo patenkintas ir S. J. civilinis ieškinys, todėl šioje dalyje nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria T. M. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį panaikinti ir T. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje išteisinti, neesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Kitoje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuria T. M. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2600 litų bauda ir išspręstas civilinis ieškinys bei lėšos už advokato pagalbą, palikti nepakeistą.