- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 1-2648-720/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00734-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- K. Ž., R. Ž.
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis, Rasa Užkuraitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)s“ generaliniu direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. B. 2009 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal kurio pareiginių nuostatų 21, 22, 27, 32, 47.3, 47.4 punktus privalėjo tvirtinti įmonės darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, saugos ir sveikatos bei priešgaisrines instrukcijas, kontroliuoti, kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai, kontroliuoti, kaip pavaldūs jam darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir apsaugos nuo elektros reikalavimų, užtikrinti tinkamą įmonės dokumentų formavimą ir saugojimą, būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, apsaugos nuo elektros organizavimą įmonėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą, atestavimą ir instruktavimą, personalo parinkimą ir jo kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms, šių savo pareigų nevykdė:
1) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti asmeniui, kurio darbo sutartyje buvo sulygta tik dėl popieriaus pjovėjo padėjėjo pareigų;
2) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti asmeniui, kuris nebuvo instruktuotas pagal Popieriaus pjovėjo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 30, o buvo instruktuotas tik pagal Popieriaus pjovėjo padėjėjo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 31;
3) nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenušalino nuo darbo darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 str. 13 p.), dėl ko M. Ž. turėjo galimybę įeiti į pavojingą zoną prie veikiančių staklių;
4) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti su darbo priemone, neatitinkančia gamyklos gamintojos dokumentams (pervyniojamo popieriaus rulono stabdymui įrengtas ir naudojamas techninėje dokumentacijoje nenumatytas juostinis stabdis, įrenginio valdymo pulte nesumontuotas popieriaus įtempimo daviklis), (DSSĮ 16 str. 1 d.);
dėl ko 2011 m. liepos 29 d., apie 14.45 val. popieriaus pjovėjo padėjėjas M. Ž., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama, jam prisilietus kaire ranka prie smarkiai besisukančio popieriaus rulono, jo ranka akimirksniu buvo įtraukta tarp besisukančio popieriaus rulono ir apatinio (varomojo) metalinio veleno; staklėms traukiant M. Ž. kairę ranką, buvo tempiamas ir visas jo kūnas, todėl galva stipriu smūgiu atsitrenkė į popieriaus ruloną laikantįjį viršutinį metalinį veleną bei suvyniotą popieriaus ruloną, dėl ko M. Ž. patyrė sunkią galvos smegenų traumą su daugybiniais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais kaktikaulio kairės pusės, kairės akiduobės, akytkaulio, pleištakaulio ir abiejų smilkinkaulių srityse, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, difuziniu galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir dešinio plaučio skiltiniu uždegimu, taip pat kitus sužalojimus, nuo ko 2011 m. rugpjūčio 7 d., 22.20 val. M. Ž. mirė; - tokiu būdu pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko atsitiko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.
Kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis dirbo generaliniu direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad įmonė įsteigta 2009 metų rugsėjį, pasirašant sutartį su banku ir įsigijus ankstesnį fabriką, į kurį ir įdarbinti žmonės. Įmonėje buvo vykdoma popieriaus gamyba, joje dirbo apie 90 žmonių trimis pamainomis. Administracijos darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val., o gamyba vyko visą parą be sustojimo. Parodė, kad velionis M. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pjovėjo padėjėju. 2011 m. liepos 29 d., apie 14.45 val. jis buvo ne darbo vietoje, jam telefonu buvo pranešta, kad įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Atvykęs į įvykio vietą, jis sužinojo, kad sužalotas M. Ž., kurio ranka buvo įtraukta į įrengimus, išvežtas į ligoninę. Jis įvykio vietoje davė nurodymus atlikti visus reikalingus veiksmus, pats iš karto nuvyko į ligoninę, kur sutiko M. Ž. tėvus, su jais susitarė palaikyti ryšį, kad žinotų, kokia sužaloto vaikino situacija. Nurodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kas atsitiko. Jis turi tvirtinti vidaus darbo saugos taisykles, kad darbas nekeltų niekam pavojaus. M. Ž. dirbo neseniai, buvo instruktuotas dėl darbo, tačiau tai nebuvo tinkamai įforminta dokumentuose. Administracijos darbuotojams buvo pavesta tvarkyti dokumentus, tačiau mano, kad jis nepatikrino, ar šie nurodymai buvo atlikti. Parodė, kad būdamas pjovėjo padėjėju, M. Ž. negalėjo pats atlikti tų veiksmų, kuriuos atliko, tai galėjo atlikti tik pjovėjas.. Parodė, kad buvo pažeistos darbų saugos taisyklės ir tai yra jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybė. Nurodė, kad po šio įvykio jis padėjo velionio šeimai finansiškai – įsigyjant vaistus bei laidojant žuvusį darbuotoją, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. B. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus M. Ž. žuvo po nelaimingo atsitikimo darbe – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo apie keturis mėnesius pjovėjo padėjėju, o nuo 2011-07-20 išlaikė egzaminą ir dirbo pjovėju. Jis nutuokė nemažai elektros technikoje, nes nuo mažų dienų tėvas pratino jį prie praktinio darbo, kadangi pats yra inžinierius elektrikas. Pastebėjo, kad sūnus M. buvo labai atsargus, darbštus, supratingas. Alkoholiu jis tikrai nepiktnaudžiaudavo. Iš to, kad paskutiniu metu jį paaukštino pareigose, daro išvadą , kad buvo perspektyvus darbuotojas. 2011-07-29 apie 15.10 val. jam pranešė, kad darbe sužalotas sūnus M. Ž., kad jam sutraiškyta kairė ranka. Jis kairiarankis ir daugiausiai dirbo kaire ranka. Apie 16 val. nuvykus į Kauno klinikas, prie sūnaus medikai neprileido. Sužinojo, kad jam sužalota kairė ranka ir sudaužyta galva. Medikai sakė, kad rankos sužalojimas yra niekis palyginus su galvos trauma, kuri vėliau ir sukėlė mirtį. Kartu su greitosios pagalbos automobiliu į klinikas atvyko ir įmonės atstovas, kokios jo pareigos, nežino, bet girdėjo jį su kažkuo kalbant telefonu, suprato, kad kalba ėjo apie mano sūnaus sužalojimo aplinkybes. Girdėjo šį žmogų telefonu aiškinant, kad sūnus buvo kažkaip permestas, tačiau kaip ir kur tiksliai, jis neaiškino. Vėliau su juo kalbėjo tiesiogiai, tačiau jis daug nekomentavo to įvykio, nes sakė, jog pats to nematė, tik girdėjo iš kitų darbuotojų lūpų. Po apsilankymo Kauno klinikose tą pačią dieną apie 23 val. K. Ž. nuvyko į gamyklą „(duomenys neskelbtini)“, kur norėjo apžiūrėti sūnaus darbo vietą, pasiimti jo daiktus, dar ir automobilį jis buvo palikęs prie darbo. Darbo vietoje rado sūnaus porininką R. D.. Žino, kad jis dirbo popieriaus fabrikuose apie 12 metų, tačiau karjeros laiptais nepakilo, tai daro išvadą , kad nebuvo itin pareigingas ar geras darbuotojas. Jis apie įvykį nieko nekalbėjo, sakė, kad jam uždrausta ką nors aiškinti. Įmonės administracija su K. Ž. elgėsi gerai, tačiau netrukus atsimušė į tylos sieną ir negalėjo gauti reikiamos informacijos apie sužalojimo aplinkybes. Ėmė įtarti, kad jam sakoma ne visa tiesa apie įvykio aplinkybes, daug kas nutylima. Kilo daug įtarimų dėl sūnaus sužalojimo aplinkybių. Pripažįsta, jog sūnus M., nors ir buvo labai atsargus, bet jis visgi kaltas, kad kažkaip pašalino vartų apsaugą ir nuėjo prie veikiančio aparato, kur jam ir buvo įtraukta kairė ranka, o to pasekoje buvo trys smūgiai į galvą. Kaip jis pašalino tą apsaugą, nežino. Supranta tiek, kad jei neatjungtas veikiantis mechanizmas, šiuo atveju – staklės, tai jokiu atveju negali atsijungti apsauga. Tačiau kyla klausimas, kodėl stakles išjungė žmonės, atbėgę iš kito cecho – M. ir K. K.. Tai jam asmeniškai pasakė jie patys laidojimo dieną šarvojimo salėje, išlydint velionį. Jam kyla klausimas, kodėl nebuvo šalia porininko R. D., o jei jis buvo, tai kodėl neišjungė veikiančių staklių po to, kai jos įtraukė sūnaus ranką? Dar vienas dalykas – darbuotojai rodė, kiek buvo popieriaus rulone, kad buvo likę nedaug jo prisukti, o vėliau gamyklos darbuotojai jau aiškino, kad to popieriaus privyniota ant volo buvo nedaug. Popieriaus kiekis ant volo turi įtakos volo sukimosi greičiui ir esant mažesniam rulonui didesnė tikimybė įtraukti objektą, prikišus jį arti prie volo. Faktas tas, kad sūnus ranką prikišo ir ji buvo įtraukta, bet esmė tame, kad darbuotojai ėmė meluoti, vengti tiesos sakymo. Dar vienas įtarimas, jo nuomone, kad du volai, sukdamiesi priešinga kryptimi, pagal fizikos dėsnius nelabai galėtų įtraukti objektą, bent jau giliai. Apsukų greitis didelis. Jei truktelėjo ranką, tai gal ir galėjo žmogus galva trenkis žemyn į kietą objektą, o atmetus jį, kai ištraukė ranką, trenkis dar kur nors, pavyzdžiui, jo paskaičiavimais - į metalinę staklių atramą, stovą, kuris laiko volus. Tačiau nesupranta, iš kur atsirado trečias smūgis į galvą. Iš gydytojų suprato, kad smūgis į viršugalvį ir pakaušį buvo lemtingi. 2011-08-07 jo sūnus mirė. Dėl Mindaugo sužalojimo ir mirties jis patyrė didelę moralinę traumą, turėjo išlaidų dėl sūnaus gydymo, laidojimo, jų pačių pablogėjusios sveikatos (1 t., b.l. 97-98, 100-104).
Nukentėjusioji R. Žirgutienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas jos sūnus M. Ž., kuris nuo sužalojimų netrukus mirė. Dėl šio įvykio ji patyrė didžiulę moralinę traumą, be to, jos šeima dėl šio įvykio patyrė nemažai išlaidų. Nurodė, kad šioje byloje jų šeimą atstovauja jos sutuoktinis K. Ž.. Parodė, kad UAB „Kauno popierius“ direktorius T. B. jos ir sutuoktinio dėl šio nelaimingo atsitikimo atsiprašė, atlygino jų šeimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, dėl to ji pretenzijų neturi ir pageidauja, kad ši baudžiamoji byla T. B. atžvilgiu būtų nutraukta (5 t., b.l. 109-110).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 m. pavasario jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjovėjo padėjėju, dabar - džiovintoju. Dirba pamainomis slenkančiu grafiku. Toje pat įmonėje dirba ir jo sesuo K. K.. 2011-07-29 (penktadienį), kuomet buvo sužalotas M. Ž., dirbo dieninėje pamainoje nuo 8 val. ryto. Toje pat patalpoje dirbo pjovėjas M. Ž., pjovėjo padėjėjas R. D., presininkė apie 40 m. amžiaus, jos vardo, pavardės nežino, mašiniste tuo metu dirbo sesuo Karolina. Jis buvo prie vyniotuvo, kuris yra pjovimo staklių gale, toliau nuo pulto, vaikščiojo, kai išgirdo ir iškart pamatė nutrūkus popierių pjovimo staklėse, bet volai vis dar sukosi, kol niekas neišjungė. Jis pažiūrėjo gal kokias 5 sekundes, nes nematė pjovėjų prie staklių. Elektrikas A. sėdėjo prie svarstyklių, prie kompiuterio. Jis buvo užsisukęs, bet M. K. prieinant prie staklių taip pat atsisuko ir pašoko nuo savo stalo. Jis sušuko, kad išjungtų stakles. M. K. pribėgo prie staklių pulto, pasuko šalia jo esančią pagrindinę išjungimo rankenėlę. Pirmu momentu matė tik Aleksandrą, matė parkritusį M. Ž., pamatė jo kruviną kairę ranką, kraujo klaną prie M. Ž.. Į galvos sužalojimus neatkreipė dėmesio. Jis gulėjo šiek tiek šonu ant dešinės pusės tarp vartelių staklių Jis buvo be sąmonės. A. buvo prie jo, sakė kviesti greitąją. M. K. nubėgo prie savo darbo vietos, kur nuspaudė signalą, kurį paprastai spaudžia, kai nutrūksta popierius – tai toks ištisinis signalas. Paskui grįžo atgal prie pjovimo staklių, pamiršęs paskambinti į greitąją, nes tikrai buvo pasimetęs, matė, kad rinkosi žmonės. Pirmieji priėjo meistras G., jis laikė rankose telefoną, sesuo K.. Paskui ir kiti suėjo. Jis tvirtina niekada nėra pastebėjęs, kad pjovimo staklių varteliai būtų užblokuoti kokiu nors daiktu, kad patogiau būtų dirbti, nereiktų stabdyti kiekvienu momentu staklių. Apskritai net nekreipia į tai dėmesio, nes tai ne jo darbo baras. R. D. išėjo su meistru G. pasitikti greitosios, jis pats išbėgo paskui juos, kai grįžo po kelių minučių, tai buvo daug žmonių susirinkę, visų nepamena. Po greitosios atvyko ir policijos pareigūnai. T. Š. apvyniojo apsaugos juosta įvykio vietą. Ar kas nors išėmė kokias nors veržles ir kitokius daiktus (blokatorius) iš vartelių, nežino. Popierius staklėse iki policijos apžiūros nebuvo keičiamas. Jokių nurodymų kaip liudyti, ką sakyti ar ko nesakyti jis tvirtina negavęs. Jis tvirtina kalbėjęs su R. D. iškart po šio įvykio (gal sekančią dieną), tai jis sakė, kad matė, kaip M. Ž. glostė (lygino) ranka popierių, ir įtraukė, o jis iškart nubėgo ir išjungė šoninį avarinį mygtuką. Tas mygtukas yra staklių kairėje, žiūrint nuo valdymo pulto. Pats M. K. tiksliai negali pasakyti, ar jis, ar R. D. išjungė stakles, nes jis tai dar kelias sekundes pastovėjo ir laukė, kad kas išjungtų, bet kai nieko nepamatė tai tada ir bėgo išjungti (4 t., b. l. 1).
Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie metus laiko ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos atsidarymo. Prieš tai dirbo taip pat popieriaus gamyboje apie tris metus. Jokių specialių mokslų nebaigė, bet egzaminą pačioje įmonėje išlaikė. Iš pradžių dirbo džiovintoja, paskutiniu metu - mašiniste. Jos pareigos - prižiūrėti visas cecho mašinas. Konkrečiai pjovimo staklių neprižiūri, nekontroliuoja, tačiau derina darbą su pjovėjais, nes pagamintą produkciją jie supjausto. 2011-07-29 dirbo nuo 8 val. ryto. Po pietų, tikslaus laiko nežino, kaip tik tuo momentu buvo toliau nuėjus nuo pjovimo staklių, kai išgirdo garsinį ištisinį signalą, kurį laikė nuspaudęs jos brolis M. K.. Jį paprastai nuspaudžia, kai kas nors atsitinka ar džiovintojui reikia kokios pagalbos. Pamačiusi, kad jis blaškosi prie pjovimo staklių, bėga vienur-kitur, tuomet suprato, kad kažkas rimto atsitiko. Priėjus jai prie pjovimo staklių, jos jau buvo sustabdytos, brolis šaukė „M.“. Pamatė M. Ž. gulintį tarp vartelių, jis buvo be sąmonės, sužalota jo kairė ranka. Neatkreipė dėmesio, ar buvo sužalojimai galvoje, prie jo jau buvo pritūpęs automatikas elektrikas A. G.. Ji liepė kviesti greitąją, brolis puolė skambinti, pradėjo eiti prie šios įvykio vietos kiti žmonės- meistras, gamybos vadovė, laborantė, administracijos darbuotojai. Pradžioje ji R. D. nematė, nežino, kur jis buvo. Kiek žino iš savo brolio, tai būtent brolis ir išjungė stakles nuo pulto iškart po įvykio. Vieša paslaptis buvo jų įmonėje, jog varteliai prie pjovimo staklių dažnai buvo laikomi atviri. Ji pati matydavo, kad esant atviriems varteliams pjovimo staklės veikdavo, nes būdavo atvejų, kai ją pjovėjai pakviesdavo kokiu reikalu prie staklių – varteliai būdavo atverti, o staklės veikė. Kas taip buvo užtaisęs vartelius, kad jiems esant atviriems veiktų staklės, nežino, bet tuo suinteresuoti gali būti pjovėjai, nes jiems taip dirbti patogiau. Jos žiniomis taip buvo ir kitose pamainose. Tik po įvykio padarytos apsaugos, kad nesustabdžius staklių nebūtų galima atidaryti vartelių. Be to, ir taip aplink stakles yra visokių kliuvinių, kurie trukdo vaikščioti (4 t., b. l. 2).
Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis popieriaus pramonėje dirba apie 17 metų. Jau virš metų dirba pjovėjo padėjėju. Anksčiau dirbo pjovėju. Perėjo į mažiau atsakingą darbą, ir krūvis dirbant pjovėjo padėjėju mažesnis, o atlyginimas sumažėja nežymiai – virš 100 Lt. Pjovėjas turi daugiau atsakomybės, nes jis valdo pultą, kuris yra prieš stakles, jo atsakomybė yra visas darbo organizavimas, o padėjėjas atlieka pagalbinius darbus – padeda nunešti rulonus, išvalyti ir išnešti šiukšles ir panašiai. Kai M. Ž. atėjo dirbti į jų įmonę, R. D. dirbo pjovėjo padėjėju. M. Ž. kurį laiką dirbo pjovėjo padėjėju su kitais porininkais. Su M. Ž. poroje jis pradėjo dirbti apie du mėnesius iki nelaimingo atsitikimo. Tiesioginis jų viršininkas - meistras A. G., taip pat gamybos vadovė B. B.. Gamybos vadovė dirba pastoviai viena pamaina ir jų pamainos darbo metu ne visuomet būna. Darbo instruktažus atlieka B. B.. 2011-07-29 jis dirbo rytinėje pamainoje nuo 8.00 val. 20.00 val. kartu su porininku pjovėju M. Ž.. Jis į darbą kaip įprastai atvyko automobiliu, mano, kad buvo blaivus, jokio įtarimo dėl jo neblaivumo neturėjo. Nematė niekada jo darbe išgėrusio. Su M. Ž. sutarė, dirbo normaliai. Staklių išjungimo mygtukai yra keli. Vienas ant pulto yra įjungimo - išjungimo mygtukas, taip pat ant pulto yra avarinis išjungimo mygtukas, jis keliomis sekundėmis greičiau sustabdo stakles, negu prieš tai minėtas įjungimo - išjungimo mygtukas. Dar vienas raudonas avarinis mygtukas yra staklių šone. Jei staklės dirba, varteliai nebūna automatiškai užrakinti. Juos gali ranka ar koja atidaryti ir praeiti prie staklių. Iki nelaimingo atsitikimo su M. Ž. jie nebuvo automatiškai blokuojami dirbant. Dabar jau padarytas automatinis staklių stabdymas, jei atidarai vartelius – tuomet staklės ima stoja, bet, aišku, ne iš karto sustoja, nes didelis apsukų greitis - apie 700 m/s. Kad nereikėtų vartelių pastoviai darinėti, nes vaikščioti prie staklių reikia nesuskaičiuojamai daug kartų per pamainą, tai darbuotojai, dirbantys prie staklių, uždėdavo kokį daiktą ar veržlę ar varžtą ar kokį pagalį, kad varteliai visą laiką būtų atviri, kad nereikėtų jų darinėti, nes taip patogiau. Kiek žino, tai darė ir kitų pamainų darbuotojai, nes kartais po pamainos keitimosi rasdavo šitaip užblokuotus vartelius – uždėtą kokią veržlę ar kitą daiktą. Radęs juos nuimdavo, nes žinojo, kad taip negalima daryti. R. D. kelis kartus buvo įspėjęs M. Ž., kad nuimtų veržlę, kelis kartus pats nuėmė, bet jis vėl uždėdavo. 2011-07-29 ryte, gal ne iš karto pamainos pradžioje, o kiek vėliau, gal praėjus kokiai valandai M. Ž. uždėjo tą veržlę ant vienų vartelių ir taip galėjo laisvai vaikščioti. Tą dieną maždaug 14.45 val. R. D. buvo pasilenkęs iš lauko pusės prie pakėlimo - nuleidimo stalo, rinko gamybos atraižas, kai išgirdo viršutinio staklių volo barkštelėjimą- tai suprato iš garso, atsitiesė, paėjo kelis žingsnius ir pamatė M. Ž. gulintį ties dešiniaisiais varteliais, žiūrint nuo jo buvimo vietos. Kažkas buvo negerai su jo ranka, iš pradžių net nesuprato, kas. Jis pribėgo ir išjungė avarinį mygtuką staklių šone. Puolė skambinti telefonu skubiai pagalbai. Pribėgo daug ten dirbusių žmonių. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Ji atvyko gal po 5-7 min. Taip pat atvyko policija. Jis iš pat pradžių buvo priėjęs pažiūrėti prie gulinčių M. Ž., matė, kad kažkaip sudarkyta jo kairė ranka (jis buvo kairiarankis), pabalo jo veidas, paskui ėmė lietis kraujas iš burnos, nosies. Jis gulėjo ant nugaros, kiek pasisukęs į kažkurį šoną, nepamena, į kurį. Jo galva buvo ant pakėlimo - nuleidimo stalo laikiklio varžtų. Mano, kad M. Ž. pats kaltas dėl šio nelaimingo atsitikimo, nes jis neatsargiai elgėsi su veikiančiomis staklėmis. Jis matomai praeidamas paglostė besisukantį popieriaus ruloną, kad šis lygiai eitų, nes jis kartais glamžosi, ir jam apatinis velenas besisukdamas įtraukė ranką. Viršutinis velenas gali tik išstumti objektą iš tos pusės, kur buvo M. Ž.. Mano, kad M. Ž. ir kito pjovėjai taip darydavo – palygindavo ranka popierių, jei šis skersuodavosi, nes juk kiekvieną kartą staklių dėl to nestabdysi. Įvykio metu dirbo mašinistė K. K., jos brolis džiovintojas M. K., presininkė – pagyvenusi moteris (duomenų nežino), meistras A. G.. Praeiti pro vartelius link staklių pro tokį siaurą tarpą ir dar laipiojant per tuos vamzdynus ir kabelius nėra patogu, gali užkliūti ar pargriūti, o pavojingos staklės visai šalia - gal per metrą nuo jų (4 t., b.l. 3-4, 5-7).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 1978 m. dirba popieriaus gamybos pramonėje, o AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo įsikūrimo, iš pradžių sargu, o apklausos metu – pneumatikas, tačiau darbuotojai vadina jį elektriku ar automatiku. Jo stacionari darbo vieta – elektrikų budinčioje patalpoje antrame aukšte virš pagrindinio gamybos, tačiau visi kontroliuojami prietaisai – visoje gamykloje, dirba viena pamaina – nuo 7.30 val. iki 16 val. 2011 m. vasarą, paskutinę jo darbo dieną prieš atostogas jis dirbo nuo 7.30 val. Apie 14-14.30 val. nuėjo į gamybos cechą, kur yra išilginio pjovimo staklės (IPS), prie netoli jų esančių kompresorių, elektrinių svarstyklių, užėjo į kompresorinę, pasitikrino, atsistojo ant svarstyklių, tikrindamas svarstyklių tikslumą pagal savo svorį, nes visuomet tai daro. Tuo momentu išgirdo garsą kaip popieriaus sprogimą, kai nutrūksta popierius, bet be to pasigirdo sunkus nebūdingas garsas lyg kristų metalas, mano, - gal pašoko tambūras (popierius su rulonu) ir nukrito atgal - susidarė tokį vaizdą. Tie garsai praktiškai buvo kartu. Iškart atsisuko ir pamatė nugara į jį stovintį M. Ž., kuriam lyg nelaikė kojos, lyg jis prarastų sąmonę, ir jis jo akyse susmuko. Matė jį stovintį už atdarų vartelių, iškart prie jų, staklių pusėje. Ten ir pamatė jį smunkantį. Kai jis susmuko, pusė M. Ž. kūno liko už staklių vartelių staklių dešinėje, žiūrint nuo pulto, t.y. jo kojos, o viršutinė kūno dalis atgulė vartelių išorėje. A. G. tuo metu buvo staklių gale, už pulto, prie svarstyklių, maždaug 5 m. nuo M. Ž.. Iškart pribėgo prie jo, norėjo pakelti galvą, nes jo galva buvo ant grindų. Pabandė paimti už pažastų ir ištraukti iš staklių teritorijos, tačiau nepajuto jo kairės rankos, ji buvo kaip atsipalaidavusi, nevaldoma. Tada jo nejudino, nes pagalvojo, kad tai gali pakenkti jo sveikatai. Iškart pribėgo Karolinos brolis M. K.. Jam pasakė, kad skambintų greitajai ir pasakytų, kad nutraukė ranką. M. Ž. pradėjo bėgti kraujas iš ausies, antra pribėgo Karolina, sakė, kad nereikia stabdyti kraujo, kad nieko čia tokio. A. G. visas dėmesys buvo į sužalotą žmogų, tai jis nematė, kas ten sekantis pribėgo. Ten jau daugiau žmonių subėgo. Ant M. Ž. kojų buvo prisivynioję popieriaus gal 15-20 m., kol veikė staklės. Kada jis pribėgo, popierius dar sukosi ant M. Ž. kojų. Nežino, kas sustabdė stakles – ar pjovėjo padėjėjas R. D., ar pribėgęs džiovintojas M. K.. Net nematė pjovėjo padėjėjo R. D. tuo momentu. Jei jis ir sustabdė stakles avariniu mygtuku, tai šis mygtukas buvo staklių kitoje pusėje, kurio jam nesimatė. Į VDI specialisto klausimą, kokia seka buvo girdėti garsai: popieriaus trūkimo ir tas nebūdingas kitas garsas, A. G. atsakė, kad juos girdėjo praktiškai tuo pačiu metu. Pats įsivaizduoja, kad M. Ž. pagavo ranką tarp popieriaus rulono ir apatinio veleno, dėl to pakilo popieriaus rulonas ir viršutinis velenas. M. Ž. stuktelėjo galva į viršutinį veleną. Žino, kad ne pirmą kartą varteliai yra laikomi atviri dirbant staklėms, nes taip kai kuriems pjovėjams patogiau. Kas naujai dirbančiam pjovėjui M. Ž. parodė, kad taip galima padaryti, t.y., prieiti prie staklių, esant atviriems varteliams, ir kaip tai padaryti, nežino. Nežino, ar jam buvo pravesti kokie mokymai. Tačiau gali pasakyti, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai varteliai buvo laikomi atviri, veikiant išilginio pjovimo staklėms, nors tvarka turi būti kitokia. Už tokius dalykus įmonėje niekas nebausdavo, tai darbuotojai ir nejausdavo baimės, neapskaičiuodavo pavojaus (4 t., b.l. 8-9).
Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba popieriaus pramonėje nuo 1978 m. Paskutiniu metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi technologu (technologinių procesų vadovu). Jis atsakingas už technologinio proceso vykdymą – kai kurių medžiagų užsakymas, priėmimas, kompozicijos sudarymas, technologinio proceso teisingas vykdymas, tuo pačiu ir kokybės išlaikymas. Formaliai pavaldžių žmonių neturi. 2011-07-29 po pietų, tikslaus laiko nepamena, jų įmonėje „Kauno popierius“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas plovėjas M. Ž., vėliau jis, deja, mirė. Apie tai, kad M. Ž. sužalotas, jam pranešė telefonu gamybos vadovė B. B.. Jo darbo kabinetas, kuriame tuo momentu jis buvo, yra kitame cecho gale. Jis greit atbėgo prie pjovimo staklių ir pamatė dešinėje (žiūrint nuo pulto į stakles) tarp vartelių be sąmonės gulinį kiek ant dešiniojo šono M. Ž.. Jo kairė ranka buvo kiek pridengta popieriaus lakštu, bet buvo matyti, kad yra sužalota, veido sritis neatrodė sužalota, jokių sužalojimų jis nepastebėjo. Prie jo buvo priklaupusi tuo metu dirbusi mašiniste K. K., automatininkas G., kažkur netoliese buvo B. B.. Gal buvo ir daugiau darbuotojų, bet į tai nelabai kreipė dėmesį. Prie staklių tuo metu nebuvo prisivynioję daug popieriaus, gal tik kelios skiautės gulėjo. Mat, paprastai, kai nutrūksta popierius, jis susisuka į ruloną, o ne išsukamas į lauką ir vyniojasi šalia staklių. Greitoji jau buvo iškviesta, netrukus ir atvyko. Darbuotojai kalbėjo, kad M. Ž. įkišo ranką į stakles ir jam ją nutraukė. Dar kažkas bandė ieškoti rankos dalių, tačiau medikai pasakė, kad ne tai svarbiausia, kad reikia gelbėti šio asmens gyvybę. Iš pradžių dar jokios kalbos apie tai, kad buvo sužalota M. Ž. galva, net negirdėjo. Apie tai, kad ant M. Ž. galėjo kas nors užkristi, girdėjo, ir jei neklysta, tas išplaukė iš jo tėvo, kuris berods tą pačią dieną atvyko į jų įmonę pasidomėti dėl sūnaus sužalojimo aplinkybių. Nemano, kad ant M. Ž. galėjo kas nors užkristi, kadangi nieko virš staklių, kas galėtų ant jo užkristi nebuvo ir nėra. Pjovėjas atsako už supjovimo kokybę ir norėdamas pasidaryti sau patogumą - laisvesnį priėjimą prie staklių, kuo nors užblokuoja automatinę apsaugą, kuri jau seniai įmonėje įdiegta, naudojama gal jau 25 metai popieriaus gamyboje. Ta automatinė apsauga veikia taip, kad, jei atidarai vartelius, staklės automatiškai per keliolika sekundžių sustoja. Gamybos vadovai kontroliuoja, kad ši automatinė apsauga nebūtų blokuota, nes kartas nuo karto pjovėjai šią apsaugą blokuoja pagalbinėmis priemonėmis, kaip buvo ir šiuo M. Ž. atveju. Kas tiksliai įdėjo blokavimo įrankį, nežino. Spėja, kad tai galėjo padaryti tik M. Ž.. Niekas kitas tuo nesuinteresuotas. Yra tikimybė, kad jis tai galėjo nurodyti padaryti tik savo padėjėjui, niekas iš kitų darbuotojų to nedarytų, nes dirba kituose baruose. Aišku, M. Ž. greičiausiai iš ko nors sužinojo apie tokią apsaugos blokavimo galimybę. Iš darbuotojų kalbų žino, kad pjovėjo padėjėjas R. D. sustabdė stakles avariniu mygtuku. Pjovimo staklės jų įmonėje buvo įsigytos su visa kita popieriaus gaminimo įranga. Ankstesnių savininkų jos buvo įsigytos jau padėvėtos. Apie M. Ž. gali pasakyti, kad jis dirbo neilgai, gal tik kelis mėnesius, bet užsirekomendavo gerai - kaip protingas ir imlus darbuotojas (4 t., b.l. 10).
Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB „SDG“ dirba virš keturių metų. Jis yra darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos vyriausiasis specialistas. Anksčiau dirbo šioje srityje Ketaus liejykloje. UAB „SDG“ – saugaus darbo garantas. Jos pagrindinė veikla – darbų saugos ir sveikatos apsaugos funkcijų vykdymas. Dirba pagal sutartis su įmonėmis - klientėmis. Tokia darbo sutartis su UAB „Kauno popierius“ buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn., o 2012 m. nutraukta jų iniciatyva, nes ši įmonė tapo nemoki, girdėjo, kad bankrutuoja. Nuo sutarties su šia įmone sudarymo pradžios jis buvo skirtas kaip koordinatorius. Jis vykdavo į šią įmonę ir pagal aplinkybes žiūrėjo, kokius darbus ir paslaugas jų įmonė turi tame objekte (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atlikti. Tuomet informuodavo įmonės administraciją ir buvo skiriami specialistai pagal darbų rūšis, kurie ir atlikdavo tuos reikiamus darbus (dokumentų ruošimą, rizikos įvertinimą, matavimų atlikimą, kt.). Jis pravesdavo įvadinius instruktažus, koordinuodavo sveikatos tikrinimą ir panašiai. Kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo į darbą naują darbuotoją, K. N. buvo įspėjamas iš anksto, prieš dvi - tris dienas, atvykdavo į vietą ir po darbo sutarties pasirašymo su naujai priimtu darbuotoju pravesdavo įvadinį instruktažą, duodavo pasiskaityti ir įvadinę darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją, jei žmogus to pageidaudavo, bet dažniausiai išsamiai paaiškindavo bendrus ir svarbiausius jos nuostatus ir punktus. Naujai priimtam darbuotojui duodavo pasirašyti įvadinių instruktavimų žurnale ir pats pasirašydavo. Jis pats instruktavo naujai priimtą darbuotoją M. Ž., kuris paskui nelaimingo atsitikimo darbe metu sunkiai susižalojo ir mirė. To paties fakto, kaip tą instruktažą M. Ž. atliko, neprisimena, bet jis buvo atliktas kaip priklauso. Kuo jis iš pradžių buvo priimtas dirbti - ar pagalbiniu darbininku, ar pjovėjo padėjėju, neprisimena. Tik žino, kad paskui jis berods tapo pjovėju. Pervedant darbuotoją į kitas pareigas, jį instruktuoja jau kiti asmenys, t.y., jų tiesioginiai vadovai. Šiaip įmonėje atsakingu už darbų saugą yra direktorius. Jei kitų darbuotojų pareiginiuose nuostatuose yra įtrauktas šis punktas – atsakomybė už darbų saugą, tai jis taip pat tampa atsakingu už šią sritį. Kokių pareigybių nuostatuose konkrečiai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiksuotas šis punktas, aš nepamenu, berods direktoriaus pavaduotojo, kuriuo tuo metu, kai susižalojo M. Ž., buvo Z. Č.. Tiek direktorių, tiek jo pavaduotoją, gamybos vadovus ir meistrus konsultuodavo darbų saugos klausimais, jei tokie iškildavo. Pareiginius nuostatus ruošia jų įmonės dokumentų ruošimo departamentas pagal atskirą sutartį su įmone - klientu. Terminas, iki kada reikia paruošti dokumentus, nenustatomas, yra fiksuota tik sutarties sudarymo data. Pagal tipinius nuostatus, kurie yra bendri daugumai įmonių, yra ruošiami įvairių pareigybių nuostatai. Jis atvežė į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tipinius nuostatus, o tas žmogus, kieno pareigybės nuostatai ruošiami, su aukštesniu vadovu derindavo, ką reikia tipiniuose jo pareigybės nuostatuose pakeisti, pritaikant konkrečiai tai gamybos sričiai. Tokie pataisyti nuostatai grįždavo į mūsų įmonės dokumentų ruošimo departamentą galutiniam paruošimui ir vėliau būdavo pateikiami įmonės kliento vadovybei patvirtinti. Taip pat jų įmonė ruošia įmonei-klientui pareigines instrukcijas ir įsakymus dėl jų ar pareiginių nuostatų patvirtinimo. Tačiau visus šiuos dokumentus tvirtina įmonės- kliento direktorius. Kada buvo paruošti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareigybių nuostatai, nepamena, bet jie visoms reikiamoms pareigybėms buvo paruošti. Jis pats juos nuvežė pasirašyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Jei jo nebūdavo, dokumentus palikdavo administratorei Vilmai. Mano, kad šioje įmonėje instruktavimo žurnalai iš esmės buvo vedami tvarkingai, nes juos kartas nuo karto patikrindavo – žiūrėdavo terminus, ar laiku pravestos instrukcijos, ar su reikiamomis instrukcijomis supažindintas darbuotojas, ar yra darbuotojų parašai ir panašiai. Žino, jog buvo nustatytas taisymas viename instruktavimo žurnale, neva suklastotas instrukcijos numeris jį pataisant. Nemano, kad tai padaryta tyčia, tai gali būti nebent darbuotojo klaida rašant ar panašiai. Dėl M. Ž. susižalojimo, jo nuomone, vienareikšmiškai kaltas jis pats, nes jo darbo vietoje buvo padarytos apsaugos, varteliai, dirbant staklėms ten nebuvo galima užeiti, liesti rankomis besisukančių volų, o matomai viso to nebuvo paisoma, dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas (4 t., b.l. 11-13).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore nuo 2010-05-12 iki 2012-03-22. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai keturiolikai pareigybių jau buvo paruošti įmonės UAB „SDG“ (Saugos darbo garantas) dar iki jų įmonės darbuotojo M. Ž. mirties. Tie nuostatai buvo direktoriaus T. B. žinioje. Jis juos kaip ir jo paties paruoštą 2010-09-16 įsakymą Nr. DS 12 laikė pas save. Tas įsakymas tikrai buvo, ar jis buvo direktoriaus pasirašytas, ar ne, to nežino, neprisimena, bet pamena, kad T. B. jai buvo davęs visą jų „papkę“, kad juos susegtų į vieną vietą, ir įsakymas buvo ant viršaus, o su juo – visi pareiginiai nuostatai. Jie visi buvo nepasirašyti pačių asmenų, kurie užėmė tas pareigybes. Pati matė, kad jie buvo bendri, nepritaikyti konkrečiai popieriaus pramonei, todėl savavališkai išsiuntinėjo jų kopijas elektroniniu paštu, kas jį turėjo-padalinių vadovams, meistrams, kad pasikoreguotų, tai puikiai atsimena, kad tada gavo „velnių“ nuo direktoriaus T. B., kad taip padarė, nes jis aiškino, kad nuostatus ruošia vadovas, o ne patys darbuotojai ir jis juos pasiliko pakoreguoti pagal save. Tik kai atsitiko nelaimingas atsitikimas su M. Ž., ir kai berods darbo inspekcija užklausė kai kurių darbuotojų pareiginių nuostatų, visi sujudo jų ieškoti. Jis prisiminė, kad jie pas T. B., jis juos pristatė į įmonę. Per ją jis kvietėsi darbuotojus į kabinetą ir darė spaudimą, kad kiekvienas savo nuostatus pasirašytų. Daugelis darbuotojų nesutiko to daryti atgaline data, nes suprato, kad tuo būdu užsikraus sau atsakomybę. Kadangi gen. direktorius T. B., gamybos direktorius Z. Č., gen. direktoriaus pavaduotojas finansams J. V. (jie buvo ir šios įmonės akcininkai), ji ir vyr. buhalterė Z. D. (apie 54 m. amžiaus) sėdėjo viename kabinete, tai tie asmenys galėjo tai girdėti. Ji pati tai girdėjo. T. B. ne grasino, ne reikalavo, bet tokiu „tonu“ sakė, kad reikėjo suprasti, kad jei nepasirašys, tai gali kažkokiu būdu nukentėti, pvz. prarasti darbą ar nukentėti finansiškai. Labai spyriojosi ir nenorėjo pasirašyti T. Š.. Jis buvo direktoriaus kviečiamas kelis kartus, bet galiausiai pasirašė, tik nežino, kokia data. B. B. buvo priversta tokiu būdu pasirašyti atgaline data, kai kurie darbuotojai gal iš viso nepasirašė, nes ne visų darbuotojų pareiginių nuostatų tuo metu reikėjo. Ji tvirtina, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio aptarnavimo tarnybos vadovo, tiek Gamybos vadovo bei kitų pareigybių (iš viso keturiolikos pareigybių) nuostatuose, patvirtintuose 2010-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus (toliau – direktoriaus) įsakymu Nr. DS 12 šio įsakymo datą ir numerį savo ranka įrašė ji pati, tai padarė atskiru tuometinio Generalinio direktoriaus T. B. nurodymu. Gen. direktoriaus įsakymai jos nebuvo registruojami kokiuose nors žurnaluose. Jie buvo grupuojami pagal įvairias sritis atskirose „papkėse“, pvz. veiklos, komandiruočių, personalo ir pan. Tose „papkėse“ įsakymų apyrašų taip pat nedarydavo. Tiesiog kaupdavo juos pagal datas ir rašydavau sekantį įsakymo numerį. Pvz., jei vakar rašė paskutinį įsakymą Nr. 10, tai šiandien pirmas įsakymas bus Nr. 11. Tokia tvarka jau buvo jai atėjus dirbti ir ji laikėsi buvusios tvarkos. Tuos įsakymus, kurie buvo gana paprasti, dėl kokios bendros tvarkos, ruošdavau ji. Sudėtingesnius, svarbesnius ir daugiau atsakomybės keliančius įsakymus ruošdavo pats direktorius T. B.. Savo įsakymus visuomet numeruodavo. Jei pamiršdavo atspausdinti numerį, tai įrašydavo ranka. Jei direktorius pateikdavo įsakymą be numerio, jį grupuodavo pagal minėtas sritis ir dėdavo pagal jame įrašytą datą. Pagal atestacinės komisijos protokolus ir ten padarytas pastabas dėl darbo tarifų ruošdavo įsakymus, jų darbuotojui nepateikdavo pasirašyti. Tik kai atžymėdavo apie pareigybės pasikeitimą ar darbo užmokesčio tarifus darbo sutartyje, tuomet kviesdavo darbuotoją pasirašyti darbo sutartyje (dėl pakeitimų). Tačiau kai kurie atestacijos komisijos protokolai ją pasiekdavo kiek vėliau, tačiau darbuotojas oficialiai sužinodavo, jog dirba kitose pareigose iš to, kad jam gamybos vadovas ar meistras supažindindavo ir duodavo pasirašyti žurnaluose dėl supažindino su tų naujų pareigybių instrukcijomis. Mano, kad 2010-07-19 Gen. direktoriaus įsakymą dėl M. Ž. pareigybių pakeitimo ruošė ne ji. Jį galėjo ruošti gen. direktorius, bet mano, kad tai buvo daroma jau po nelaimingo atsitikimo su M. Ž.. Kartais Z. Č. ruošdavo įsakymus, bet retai, tuomet atsiųsdavo jai pataisyti ir atspausdinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus 2010-04-08 Įsakymas Nr. 8D dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo yra ruoštas tikrai ne jos. Ji pradėjo dirbti tik 2010-05-12. Tačiau supažindinimą su šiuo įsakymu galėjo atlikti ir ji, tiksliau iškviesti darbuotojus pasirašyti, tačiau kokiomis datomis tai vyko, nepamena. Tie iš pasirašiusiųjų, kas norėjo, tai su šiuo įsakymu galėjo susipažinti nuodugniai, o kiti visai nesigilindami galėjo pasirašyti, tačiau to nepamena, kas išsamiau įsakymą skaitė. Datas, kad jie supažindinti, jie įrašydavo patys ir ji jiems nenurodinėjo, kokią datą įrašyti. Gal jiems kas kitas buvo tai nurodęs, čia jau jų reikalas buvo, kokia data pasirašyti. Ji pati tikrai nebuvo atsakinga už darbų saugą įmonėje. Jos manymu, už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga UAB „SDG“, nes pas juos tokio darbuotojo, kuris suprastų darbų saugos reikalavimus ir su tuo susijusius visus reikalus, nebuvo. O „SDG“, palyginus su prieš tai dirbusia sutarties pagrindu įmone, jos nuomone darbų sauga rūpinosi silpnai. Kas konkrečiai buvo atsakingas už darbų saugą, nežino. Akistatos su įtariamuoju T. B. metu V. K. parodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojų pareiginiai nuostatai direktoriaus įsakymu su parašu buvo patvirtinti ir darbuotojai su jais susipažino bei pasirašė po nelaimingo atsitikimo 2011-07-29 su M. Ž.. Tai buvo atlikta gen. direktoriaus T. B. nurodymu. Iki nelaimingo atsitikimo visi pareiginiai nuostatai buvo T. B. žinioje, o ne administracijos patalpose, kaip tvirtina T. B.. Į advokato klausimus V. K. paaiškino, kad iki įvykio tik kai kurie darbuotojai buvo susipažinę su pareiginiais nuostatais, bet juos reikėjo koreguoti pagal jų įmonės specifiką. Ankstesnių pareiginių nuostatų įmonėje nebuvo. Tiesioginio spaudimo direktorius dėl nuostatų pasirašymo nedarė, negrasino, tačiau jai susidarė toks įspūdis, kad didesnė vyresnio amžiaus darbuotojų grupė pabijojo, kad juos gali atleisti, jei jie nepasirašys (4 t., b.l. 30-32 5 t., b.l. 90-92).
Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 -09-14 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistru - atliko visą gamybos priežiūros ir valdymo darbą, tuo pačiu instruktuodavo darbuotojus: atlikdavo pirminius instruktažus darbo vietoje ir papildomus, jei to reikėjo įstatymo numatytais atvejais (po nelaimingų atsitikimų ir kt.). M. Ž. dirbo jo pamainoje „A“ nuo 2010-03-25 iki 2011-07-20. Jis jam pravedė pirminį instruktažą 2010-03-25 tik pradėjus jam dirbti, o pakartotinį - 2011-06-16, supažindindamas jį su reikiamomis instrukcijomis. Kadangi M. Ž. išmoko dirbti pjovėju, buvo atestuotas, atsirado pjovėjo vieta, tai jis ir buvo paskirtas dirbti pjovėju „D“ pamainoje nuo 2011-07-20, bet nuo to laiko K. N. pamainoje nedirbo. Jis nežino ar jis buvo paskirtas pjovėju direktoriaus įsakymu ar kaip kitaip. Apie tai, kad M. Ž. buvo sunkiai sužalotas, sužinojo tik praėjus dviems dienoms po įvykio, kuomet atėjo į darbą. Jam nebuvo žinoma iki įvykio su M. Ž., kad įmonėje „Kauno popierius“ būdavo atvejų, kai darbuotojai, dirbantys prie pjovimo staklių savo darbo patogumui užblokuodavo vartelius, esančius prie staklių, kad juos atidarius staklės veiktų, bet jie galėtų prie jų prieiti. Pripažįsta, kad jis atgaline, t.y., jo įsidarbinimo - 2010-09-14 data, pasirašė, kad susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2010-04-08 įsakymu Nr. 8 D „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimo“ priede, eilutėje Nr. 7. Visi šioje eilutėje daryti rankraštiniai įrašai yra jo. Juos pasirašė administratorei V. K. nurodžius, kad reikia pasirašyti šį įsakymą jo įsidarbinimo data. Kada tai įvyko, ar iki nelaimingo atsitikimo su M. Ž., ar prieš, neprisimena. Tačiau juos pasirašė tikrai ne 2010-09-14, o vėliau. Gerai atsimena savo įsidarbinimo datą, todėl ją pats ir nurodė kaip datą, kuria susipažino su šiuo įsakymu, nes taip nurodė daryti administratorė. Iš tiesų to dokumento net neskaitė nei pasirašymo dėl susipažinimo su juo, nei priėmimo į darbą dieną. Kieno nurodymu V. K. jam liepė pasirašyti tokia data šį dokumentą, nežino. Tai buvo generalinio direktoriaus ir kitų darbuotojų kabinete, bet tuo metu jame buvo tik V. K.. Ar jis pasirašė savo kaip pamainos meistro pareiginius nuostatus, nepamena. Niekas jo neragino, nevertė jų pasirašyti ir tuo tikslu jokios psichologinės prievartos ar kitokio spaudimo nedarė (4 t., b.l. 56-57).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad popieriaus pramonėje dirbo apie 25 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2011-06-29, iškart pamainos meistru. Nuo 2012-08-05 nebedirba. Kaip pamainos meistras organizuodavo visą pamainos darbą, dirbo kartu su kolektyvu keturiomis pamainomis slenkančiu grafiku (nestabdoma gamyba). Gamybos ceche dirbo šių pareigų darbuotojai - pamainos mašinistas (jis ir brigadininkas), džiovintojas, presininkė, pjovėjas ir pjovėjo padėjėjas, kitame greta esančiame paruošimo ceche – malimo operatorius, malėjas, autokrautuvo vairuotojas, laborantė. Minėti darbuotojai buvo jam pavaldūs. Jo tiesioginis viršininkas buvo gamybos vadovė B. B., kuri dirbo viena pamaina. 2011-07-29, kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas su M. Ž., jis dirbo rytinėje pamainoje nuo 8.00 val.. M. Ž. dirbo pjovėju, o R. D. - pjovėjo padėjėju. M. Ž. prieš kokias tris dienas iki šio įvykio buvo paskirtas dirbti pjovėju. Tai buvo pasakyta jam žodiniu gamybos vadovės B. B. nurodymu. Ji patvirtino, kad jis atestuotas dirbti pjovėju. Jis nesidomėjo, ar dokumentaliai tai buvo reglamentuota. Pjovėjas daugiausiai dirba prie pulto, reguliuoja greitį ir pjovimą, padėjėjas stovi kitoje staklių pusėje ir reguliuoja rankenėlėmis ir mygtukais pjovimo plotį, atlieka pagalbinius darbus – surenka popierių atplaišas, sveria kartu su pjovėju popierių ir panašiai. Tą dieną apie 14.45 val. A. G. buvo gamybos ceche, prie presinės dalies, kai išgirdo popieriaus nutrūkimo garsą staklėse, ėjo artyn, išgirdo šaukiant žmones, suprato, kad kažkas atsitiko. Pirmiausiai išgirdo džiovintojo M. K. balsą, kad kažkas negerai. Kai priėjo prie pjovimo staklių, ten jau buvo subėgę automatikas A. G., M. K., R. D., K. K.. Pamatė gulintį tarp vartelių praėjimo M. Ž.. Jis gulėjo ant nugaros, jo galva buvo link cecho pusės, kojos – link staklių, jis buvo be sąmonės, jo kairė ranka buvo kruvina (jis kairiarankis), iš ausų ir nosies bėgo kraujas, ant jo buvo užsivynioję popieriaus gabalai nuo besisukusių staklių. Staklės jau nebeveikė. Stabdant jas avariniu mygtuku jos sustoja per 4-5 s. Kaip paskui jam aiškino R. D., jis nuspaudė avarinį mygtuką, esantį kitoje staklių pusėje, pulto kairėje, kai tik suprato, kad atsitiko nelaimė. A. G. girdėjo sakant, kad ir M. K. spaudė pulto avarinį mygtuką, tai kuris iš jų pirmas spėjo sustabdyti – nežino. Daug kas ėmė skambinti skubiai med. pagalbai, kuri gal už kokių 12 min. atvyko. Pagal M. Ž. patirtus sužalojimus galima spręsti, kad jis veikiant staklėms užėjo į varteliais saugomą staklių teritoriją ir galimai bandė pataisyti besisukantį popierių, gal bandė jį ranka palyginti, besisukantys volai įtraukė jo kairę ranką, ko pasekoje jis trenkėsi galvą į kažkokį objektą, o paskui gal krisdamas atgal, kai jau atsilaisvino ranka, dar kartą trenkėsi į kokį nors objektą. Užeiti į varteliais saugomą staklių teritoriją buvo būtini atvejai darbo pradžioje, kai reikėdavo uždėti tūtą ir paruošti įrenginį darbui. Dar pamainos metu būdavo 1-3 atvejai (arba visai nebūdavo), kai nutrūkdavo popierius, tuomet taip pat tekdavo darbuotojams užeiti prie staklių ir suklijuoti popierių. Taip pat ten reikėdavo užeiti, keičiant ruloną, kas vykdavo maždaug kas 40 min., t.y. kelis kartus per pamainą. Tačiau pabrėžia, kad visa tai turėjo būti atlikta tik sustabdžius stakles. Stakles tuo atveju stabdydavo ne avariniu, bet paprastu mygtuku, esančiu ant pulto. Staklės sustoja panašiai per tiek pat laiko, kaip ir stabdant avariniu mygtuku. Matomai nelaimė su M. Ž. įvyko dėl to, kad jis užblokavo dešiniuosius vartelius, uždėdamas veržlę tam tikroje vietoje, ko pasekoje varteliams likus atviriems, staklės veikė. Matomai jis tai padarė dėl to, kad jam taip buvo patogiau, nes nereikėjo atklikti visos stabdymo procedūros. Mano, kad tai padarė pats M. Ž., tą patvirtino pokalbio metu ir R. D., nors jis to nematė, bet jie tik dviese dirbo prie šių staklių, ir niekas kitas negalėjo būti suinteresuotas šitaip blokuoti vartelius. A. G. pakankamai dažnai būdavo gamybos ceche, kur buvo popieriaus pjovimo staklės ir niekada nematė, kad taip būtų blokuoti varteliai kokiu nors daiktu, kad jiems būnant atviriems galima būtų užeiti prie pjovimo staklių joms veikiant. Niekas jo nėra anksčiau įspėjęs, kad pjovėjai taip darė, - tokios informacijos nėra gavęs. M. Ž. buvo instruktuotas kito pamainos meistro – N., iš kurio pamainos M. Ž. 2011-07-20 buvo perkeltas į jo pamainą. Pirminius instruktažus jam pravedė gamybos vadovė B. B.. Už darbų saugą jautė atsakomybę ir A. G., kaip pamainos meistras. Tačiau „Pamainos meistro nuostatų“ vadovaujant generaliniam direktoriui T. B., tuo metu, kai atsitiko nelaimingas atsitikimas, nebuvo pasirašęs. Juos pasirašė berods administratorės V. K. prašymu, kur tai įvyko, nepamena. Ji jų nebuvo jam atsiuntusi elektroniniu paštu, kad susipažintų ir pakoreguotų, jei kas ne taip. Juos pasirašė, kad susipažino, tik peržvelgęs, bet nuodugniai nesusipažinęs, nes galvojo, kad iš esmės žino savo kaip pamainos meistro teises ir pareigas. Kas ir kada paruošė šiuos nuostatus, kada gen. direktorius T. B. juos patvirtino- visa tai jam nėra žinoma. Pats gen. direktorius T. B. ar per jį kiti atsakingi darbuotojai man nedarė jokio spaudimo, kad juos pasirašytų tam tikra data. Nežino, kada ir kaip, kieno prašymu kiti darbuotojais pasirašė savo pareiginius nuostatus. Negirdėjo, kad kam nors iš jų buvo daromas spaudimas dėl jų pasirašymo tam tikra data. Mano, kad už darbų saugą pirmiausiai buvo atsakingas generalinis direktorius, po to gamybos direktorius, gamybos vadovė ir pamainų meistrai. Kažkokios įmonės atstovas, kiek žino, pagal sutartį buvo atsakingas už darbų saugą įmonėje „Kauno popierius“, bet turbūt tik teoriškai, nes praktiškai jų veiklos nesimatė (4 t., b.l. 95-97).
Liudytojas Z. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pareigose dirbo nuo 2009-12-01 iki 2012-04-06. Į jo darbo pareigas įėjo gamybos užduočių planavimas, jų vykdymo kontrolė ir kitų gamybinių klausimų sprendimas. Jo darbinės funkcijos apėmė klausimus, susijusius su įmonės gamybinės veiklos organizavimu, o saugos darbe klausimus konkrečiai sprendė asmuo turintis atitinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažymėjimą, tai TAT vadovas T. Š.. Jam bendrovės vadovas buvo pavedęs vykdyti saugos darbe ir sveikatos kontrolę. Jo pareigybinių nuostatų, patvirtintų 2010-09-16 įsakymu Nr. DS12 numatyta, kad Z. Č. privalo kontroliuoti, kad būtų laikomasi technologinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kurie kelia grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei, turi teisę sustabdyti darbus. Minėtų punktų esmė yra tokia, kad apsaugos darbe tarnybai informavus apie galimus pažeidimus ir grėsmę darbuotojo sveikatai ir gyvybei, jis turi stabdyti darbus. Nelaimingo atsitikimo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju M. Ž. metu jokių pranešimų, apie galimus saugos darbe reikalavimų pažeidimus arba kilusias grėsmes darbuotojų sveikatai ar gyvybei, nebuvo gauta. Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, turėjo atlikti konkrečios pamainos meistras, o konkrečiai šiuo atveju tai turėjo daryti A. G.. Nei iš asmens atsakingo už saugą darbe, nei iš pamainos meistro A. G. ar kitų pamainos meistrų pranešimų apie galimus saugos darbe pažeidimus ar grėsmes darbuotojų sveikatai ar gyvybei ir reikalavimo ar prašymo stabdyti gamybą, nebuvo gavęs. Nebuvo atsakingas įmonėje už gamybos priemonių saugos darbe reikalavimų atitikimo kontrolę, tai kontroliuoja asmuo atsakingas įmonėje už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Su savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pareiginiais nuostatais jis susipažino 2010 metais, tikslios datos nepamena. Nežino, ar jie tikrai buvo patvirtinti tuometinio Generalinio direktoriaus įsakymu, bet jis juos pasirašė, kad susipažino. Kokią tiksliai susipažinimo datą įrašė ir kada tai buvo, nepamena. Jau po nelaimingo atsitikimo su M. Ž. jam teko dar kartą pasirašyti šiuos pareiginius nuostatus. Kodėl teko antrą kartą pasirašinėti nuostatus, tiksliai nežino. Gal tie pirminiai kažkur pasimetė, nepamena, bet teko juos dar kartą pasirašyti. Kas juos jam pateikė, kur tai vyko, nepamena. Pareiginius nuostatus pasirašė antrą kartą, nes buvo įsitikinęs, kad tai tie patys nuostatai, su kuriais jau buvo susipažinęs 2010 metais, todėl jų greičiausiai net neskaitė dar kartą ir pasirašė būtent ta data, kuria buvau susipažinęs. Dabar tos datos jau nepamena, tai galėjo būti ir 2010-09-17. Kada tuos pareiginius nuostatus savo įsakymu patvirtino tuometinis generalinis direktorius T. B., kada savo pareiginius nuostatus pasirašė kiti šios įmonės atsakingi darbuotojai, jam nėra žinoma. Pareiginius nuostatus padėjo ruošti įmonė „Darbų sauga ir partneriai“, po to UAB „SDG“. Juos direktoriaus nurodymu atspausdino administratorė V. K., kuri sėdėjo viename kabinete su generaliniu direktoriumi, Z. Č. ir buhaltere. 2010 m. balandžio – gegužės mėn. dar prisijungė ir vyr. finansininkas J. V. (4 t., b.l. 164-165).
Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo popieriaus pramonėje nuo 1977 m., o gamykloje „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove dirbo apie du metus. Jos žinioje buvo gamybos, laboratorijos personalas, valytoja. Jos, kaip darbo vadovės, pagrindinės funkcijos buvo darbuotojų kontrolė, produkcijos pridavimas į sandėlį, pagamintos produkcijos kokybės tikrinimas. Ji dirbo viena pamaina nuo 7.30 val. iki 16.30 val., darbo vieta – laboratorijoje, esančioje pirmame aukšte, atskirame kabinete. Tame pastate yra gamybos cechas (popieriaus gaminimo mašina, pjovimo staklės), gatavos produkcijos sandėlis ir laboratorija, kituose aukštuose – kitos patalpos. Pamainos metu gamybos ceche būna - mašinistas, džiovintojas, automatikas (ne visada, o tik kai būna darbo), pjovėjas ir jo padėjėjas, kiek toliau, savo darbo vietoje – presuotoja, kuri negali iš ten pasitraukti, nebent tik ją trumpam pakeitus kitam darbuotojui; dar laborantė. Gamybos meistras, gamybos vadovas būna ir kituose padaliniuose, nebūtinai ceche. 2011-07-29 apie pietus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas , kurio metu buvo sunkiai sužalotas įmonės darbuotojas - pjovėjas M. Ž., kuris po kelių dienų mirė. Už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje tuo metu, kaip supranta, buvo atsakingas technikos vadovas T. Š. ir samdomos firmos „SDG“ darbuotojas. Pirminį instruktažą darbo vietoje remiantis darbų saugos instrukcijomis pagal pareigybes pravesdavo pamainos meistras. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas su M. Ž., tuomet generalinis direktorius T. B. buvo surinkęs visus atsakingus darbuotojus ir liepė „sutvarkyti dokumentus“. Tačiau kalba ėjo ne apie pareiginius mūsų nuostatus, o sužiūrėti, kad techniniai dokumentai būtų tvarkoje. Iki šio įvykio su M. Ž. tiek aš, tiek, kiek vėliau sužinojo, ir kiti darbuotojai, nebuvo pasirašę savo pareiginių nuostatų. Ji net jų projekto iki tol nebuvo mačiusi. Tačiau tik po trečio (inspektoriaus Rudoko) patikrinimo 2012 m. kovo mėn. tuometinis gen. direktorius J. V. susirinkimo metu vėl pakartojo, kad „susitvarkytume dokumentus“, konkrečiai nenurodydamas, ką reikia daryti, nes toks buvo raštiškas Rudoko pareikalavimas pristatyti dokumentus, tame tarpe ir darbuotojų pareiginius nuostatus. Tačiau jie nebuvo tinkamai paruošti ir nebuvo jų pasirašyti. J. V. šie dalykai nebuvo itin aktualūs, nes jis nebuvo kaltas dėl T. B. pridarytų klaidų, tuo labiausiai turėjo būti suinteresuotas pats T. B.. Mano, kad visi suprato, ką reiškia „susitvarkyti dokumentus“. Administratorė V. K. (Gimžūnienė), vykdydama šiuos direktoriaus nurodymus, davė tuos nuostatus pasirašyti reikiama data. Prieš tai ji jai buvo atsiuntusi į elektroninį paštą projektą, su kuriuo ji susipažino, prie elektroninio laiško buvo ir prašymas pasirašyti nurodyta data. Supranta, kad čia ne V. K. reikalas, kad jie pasirašytų ta data, o ji tik vykdė direktoriaus nurodymą. Kai ji pasirašinėjo nuostatus, tai T. B. jau nebuvo direktorius. Jos žiniomis jis dar buvo akcininkas, bet kadangi dokumentus reikėjo tvarkyti atgaline data, jo kaip gen. direktoriaus pavardė ten buvo įrašyta, tai jis juos ir pasirašinėjo. Asmeniškai pats T. B. jos nėra prašęs nei reikalavęs pasirašyti nuostatus atgaline data. Tačiau ji suprato, dėl ko taip buvo prašoma jos padaryti, - taip buvo perkelta atsakomybė už darbų saugą ant jos ir, mano, kitų darbuotojų, kurie pasirašė kaip ir ji, atgaline data reikiamus dokumentus, pečių. Kas konkrečiai taip pasirašė, nežino. Jai nežinomi tokie faktai, kad T. B. kvietėsi pas save ką nors iš darbuotojų dėl reikiamų dokumentų pasirašymo atgaline data. Ta prievarta nebuvo nei fizinė, nei intensyvi psichologinė. Tiesiog ji žinojo, kad jei nepasirašys šių dokumentų, tai neteks darbo. To nenorėjo, dėl to ir sutiko pasirašyti ankstesne data. Be to, įmonės vadovybė, konkrečiai generalinis direktorius T. B. ir gamybos direktorius Z. Č. nuo pat pirmos dienos po nelaimingo atsitikimo su M. Ž. pabrėžė, kad atsakinga už tai, kas įvyko su M. Ž., vis tiek lieka įmonė, t.y., UAB „Kauno popierius“. Nors ji jautė, kad gali būti kitaip, bet visgi naiviai pasitikėjo, tai dar ir todėl buvo motyvuota pasirašyti. Šiuo metu įmonė „Kauno popierius“ bankrutuoja (4 t., b.l. 111-112, 122-123, 125-126).
2011 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo L. M. raštas patvirtina, kad atliekant nelaimingo atsitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, darbo inspektoriui kilo įtarimų, kad UAB „Kauno popierius“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale 2011 m. birželio 16 d. K. N. rašyto įrašo apie M. Ž. instruktavimą taisyta instrukcijos Nr. 31 į Nr. 30. Instrukcija Nr. 30 yra popieriaus pjovėjo. M. Ž. dirbo popieriaus pjovėju, bet 2011 m. birželio 16 d. instruktavimo data yra ta, kai M. Ž. dirbo pjovėjo padėjėju. Dėl galimo taisymo darbo inspektorius negali nustatyti, ar žuvusysis M. Ž. buvo reikiamai instruktuotas darbo vietoje. Darbo inspektorius ištyrimui atsiuntė minėtą žurnalą (1 t., b.l. 3-4).
2011 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur buvo įsikūrusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Cecho viduje, prie išilginių popieriaus pjovimo staklių rasta netvarkingai išsivyniojusio popieriaus su dėmėmis, panašiomis į kraują, fiksuotas vartelių blokavimas pašaliniu objektu (1 t., b.l. 65-72).
2011 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. atlikus M. Ž., gim. 1989 m., lavono tyrimą nustatyta, jog mirtis įvyko nuo difuzinio galvos smegenų pažeidimo ir daugybinių kaukolės kaulų lūžių (1 t., b.l. 78).
2011 m. rugpjūčio 9 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 794/11(02) patvirtina, kad M. Ž. mirties, kuri įvyko 2011 m. rugpjūčio 7 d., 22:20 val., priežastis – sunki galvos smegenų trauma, kurią patvirtina daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai kaktikaulio kairės pusės, kairės akiduobės, akytkaulio, pleištakaulio ir abiejų smilkinkaulių srityse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, difuziniu galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir dešinio plaučio skiltiniu uždegimu. M. Ž. lavone konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje kaktos - smilkinio srityje, viršutinėje lūpoje, pakaušyje, kaklo kairiame šone, kairio klubo, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus ir dešinės alkūnės srityse; poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kaklo kairiame šone, plėštinė žaizda kairėje pažastyje, plėštinė žaizda su odos defektu kairio žasto - kairio dilbio srityje; kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžiai; kairio alkūnkaulio ir kairės plaštakos II ir IV pirštų išnirimai; daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai kaktikaulio kairės pusės, kairės akiduobės, akytkaulio, pleištakaulio ir abiejų smilkinkaulių srityse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, difuzinis galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti 2011 m. liepos 29 d. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 82-86, 2 t., b.l. 64-68).
2011 m. liepos 29 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. 59847 patvirtina, kad pranešimas apie įvykį Jėgainės g. 6 su M. Ž. priimtas 14.45 val. iš darbuotojo, kurio telefono Nr. 8 645 40144. Anamnezė: darbo metu į volą įtraukė ranką, stipriai sumušė galvą. Objektyvūs duomenys: guli šalia staklių ant dešinio šono, be sąmonės, dejuoja (1 t., b.l. 89).
2011 m. rugpjūčio 3 d. LSMUL Kauno klinikų pažymą apie traumos sunkumą patvirtina, kad 2011 m. liepos 29 d. M. Ž. patirta galvos smegenų trauma UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskiriama prie sunkių (1 t., 99 b.l.).
2011 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalas. Matyti, jog 2011 m. birželio 16 d. M. Ž. buvo instruktuotas pagal specialybę – pjovėjo padėjėjas. Grafoje „Instrukcijų Nr., jų kiekis“ skaičius „30“ kelia įtarimą, ar nebuvo taisyta iš skaičiaus „31“ (1 t., b.l. 121-124, 2 t., b.l. 53-54, 3 t., b.l. 21-22).
2011 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Mr. 11-2897(11), Nr. 11-2963(11) patvirtina, kad atlikus rašto tyrimą konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 4-ame puslapyje, eilutėje ties M. Ž. pavarde, grafoje „Instrukcijų Nr., jų kiekis nurodomas raštu“ esančio skaičiaus „30“ vietoje pirminis skaičius buvo „31“ (1 t, b.l. 136-138, 3 t., b.l. 132-135).
2012 m. rugpjūčio 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad T. Š. pateikė kompiuterinę laikmeną DVD-R „Verbatim“ Nr. ZE4280-DVR-J47F4 (1 t., 139 b.l.).
2012 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus T. Š. pateiktą kompiuterinę laikmeną, nustatyta, jog joje rasti trys langai:
1. „2011-08-12 Untitled.msg 2,727“, kuriame yra 2011 m. rugpjūčio 12 d. 10:30 el. laiškas, siųstas „(duomenys neskelbtini) T. S.“ iš el. p. „Kauno popierius (info@kaunopopierius.lt)“ su priedu „Pareiginiai nuostatai.PDF“ - el. laiškas nuo administratorės V. K. su nuorodomis. Priede rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio aptarnavimo tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai Nr. 8, patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus 2010-09-16 įsakymu Nr. DS12, ant kiekvieno jų puslapio (3 psl.) yra parašas, panašus į T. Š., paskutiniame puslapyje šalia parašo yra rankraštinis įrašas „Susipažinau, T. Š. 2011-08-05“.
2. „2012-03-08 15-54 Untitled.msg 1,051“, kuriame yra 2012 m. kovo 8 d. 15:55 el. laiškas, siųstas „KP T. S.“ iš el. p. „(duomenys neskelbtini) (info@kaunopopierius.lt)“ su priedu „8_Techninio aptarnavimo tarn.vbadovo PN.rtf; TAT vadovo PN.PDF; _Certification_txt“ – el. laiškas nuo administratorės V. K. su nuorodomis. Priede rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio aptarnavimo tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai Nr. 8, nepatvirtinti UAB „Kauno popierius Generalinio direktoriaus įsakymu, be parašų. Dar vienas priedas – šių nuostatų pirmas puslapis, jau patvirtintas 2010-09-16 įsakymu Nr. DS12 , be parašų.
3. „2012-03-09 9-30 PN msg2,784“, kuriame yra 2012 m. kovo 9 d. 9:30 el. laiškas, siųstas „KP T. S.“ iš el. p. „Kauno popierius (info@kaunopopierius.lt)“ su priedu „TAT vadovo PN.PDF; _Certification_txt“ - el. laiškas nuo administratorės V. K. su nuorodomis. Priede rasta UAB „Kauno popierius“ Techninio aptarnavimo tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai Nr. 8, patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus 2010-09-16 įsakymu Nr. DS12, ant kiekvieno jų puslapio (3 psl.) yra parašas, panašus į T. Š., paskutiniame puslapyje šalia parašo yra rankraštinis įrašas „Susipažinau, T. Š.“ (t.1, b.l. 139-154).
2013 m. liepos 22 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. 284/13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus – UAB „Valnetas“ įgalioto atstovo V. S. gauti UAB „Kauno popierius“ dokumentai. Juos apžiūrėjus nustatyta:
I. UAB „Kauno popierius“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. lydraščiu (be numerio) atsiųstoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistro pareiginių nuostatų kopijoje nėra rankraštinio teksto apie susipažinimą su jais, o šių nuostatų analogiškos pagal spausdintą tekstą kopijos, atsiųstos 2012 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu, pabaigoje yra rankraštinis tekstas „Susipažinau“ su A. G., L....kauskienės (neįskaitoma), V. K., G. S. pavardėmis ir parašais.
II. S. T. aptarnavimo tarnybos vadovo nuostatų kopiją, gautą el. paštu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šių nuostatų originalu, gautu iš bankroto administratoriaus, nustatyti šie skirtumai:
Rankraštinis tekstas - nuostatų patvirtinimo data ir įsakymo numeris - ne tapatus.Susipažinusiojo parašai kopijos ir originalo puslapiuose yra ne tapatūs, be to, originalo pabaigoje esantis rankraštinis tekstas „Susipažinau, T. Š. 2011-08-05“ skiriasi nuo kopijos , kurioje jis toks : „Susipažinau T. Š.“. Originale yra daugiau vienu iš pareigų papunkčių : „9.8 palaikyti sandėlio tvarką“ bei vienu punktu: „12. Imtis priemonių pagal galimybes bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas; apie pastebėtus trūkumus, nesklandumus, gedimus nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą.“. Be to, originalo 10 punkte „Įmonės direktoriui siūlyti įdėjas ...“, o kopijoje : „ tiesioginiam vadovui siūlyti idėjas...“ .Originale atsakomybės skirsnyje yra punktas, kurio nėra kopijoje „35. Už savo funkcijų netinkamą vykdymą Techninio aptarnavimo tarnybos vadovas atsako darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“Kopijos lapai numeruoti ir puslapio apačioje, originalo – tik viršuje.
Iš tų skirtumų darytina išvada, kad šių nuostatų kopija atlikta ne nuo minėto originalo, kuris tyrimui nepateiktas.
III. Konstatuotina, kad :
Pateiktuose tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus, vyriausiojo energetiko, inžinieriaus mechaniko, logistikos vadybininko, popieriaus pjovėjo nuostatuose nėra žymos apie susipažinimą su jais. Bankroto administratorius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistro nuostatų originalą ir kopiją, kurios analogiškos pagal spausdintą tekstą, tačiau originalo pabaigoje tekstą „Susipažinau“ pasirašė A. G., L....kauskienė, V. K., G. S., o kopiją – K. N., pastarasis rankraštinis tekstas ant kopijos – originalus (mėlynas rašiklis). (1 t., b.l. 155-156).Popieriaus pjovėjo nuostatų originalas nerastas. 2010 m. Balandžio 8 d. gen. direktoriaus įsakymo Nr. 8D “Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimo” priede darbuotojų supažindinimo datos nenuoseklios (1 t., b.l. 155-156, 3 t., b.l. 67-69).
2012 m. spalio 12 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pateiktas Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 patvirtina, kad 2011 m. liepos 29 d. popieriaus pjovėjo padėjėjas M. Ž. žodiniu gamybos vadovės B. B. nurodymu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie išilginio pjovimo staklių (modelis C5201-02) pjovėju (staklių operatoriumi), o jo padėjėju dirbo R. D.. M. Ž. popieriaus pjovėjo darbą dirbo vos keletą dienų. 2011 m. liepos 19 d. įmonės atestacinė komisija jam suteikė popieriaus pjovėjo 1 kategoriją po įmonėje pravestų mokymų dirbti su išilginio pjovimo staklėmis. Pažymėta, jog M. Ž. buvo apmokytas pažeidžiant įmonėje nustatytą darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarką (atestavimo protokole nėra įrašo „atestuotas“, nėra M. Ž. parašo). Nelaimingo įvykio dieną, apie 14.45 val. kelių metrų atstumu buvę prie išilginio pjovimo staklių R. D. ir elektrikas A. G. išgirdo stiprų staklių garsą, kuris nebuvo būdingas jų darbui, kai pjaunamas popierius nutrūksta. A. G. pamatė prie staklių, ties atidarytais dešinės pusės varteliais (žiūrint nuo popieriaus nuėmimo stalo), pjovėją M. Ž. kuris jo akyse susmuko po patirtos kairės rankos traumos ant grindų. R. D. išjungė stakles avariniu mygtuku, esančiu kairėje staklių pusėje, o M. K. stakles išjungė mygtuku, esančiu staklių valdymo pulte. Momento, kaip staklės sužalojo M. Ž. kairę ranką ir galvą, mačiusiųjų nėra. Pagal patirtus sužalojimus, likusias kraujo dėmes ant rasto popieriaus rulono darytina išvada, kad M. Ž. priėjo prie veikiančių staklių, o prisilietus kaire ranka prie smarkiai besisukančio popieriaus rulono, ranka akimirksniu buvo įtraukta tarp besisukančio popieriaus ulono ir apatinio (varomojo) metalinio veleno. Staklėms įtraukiant M. Ž. kairę ranką, buvo tempiamas visas jo kūnas, todėl jo galva stipriu smūgiu atsitrenkė viršutinį popieriaus ruloną laikantį viršutinį metalinį veleną bei suvyniotą popieriaus ruloną. M. Ž. ranka buvo įtraukta prie popieriaus rulono galo, todėl besisukantis velenas ranką tempė link popieriaus rulono galo ir ją išlaisvino iš suspaudimo. M. Ž. po nelaimingo atsitikimo buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikų ligoninę, tačiau dėl patirtos sunkios galvos traumos 2011 m. rugpjūčio 7 d. mirė. M. Ž. nebuvo instruktuotas darbo vietoje su išilginio pjovimo staklių naudojimo instrukcija bei popieriaus pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 30. Išilginio pjovimo staklėse gamyklos gamintojo buvo įrengtas pavojingos zonos prie besisukančių velenų uždarymas varteliais bei automatinė staklių išjungimo blokuotė, kai atidarius vartelius, staklės automatiškai sustoja ir negalima jų paleisti. Po nelaimingo atsitikimo nustatyta, kad staklių blokavimo sistema buvo atjungta sąmoningai, įdėjus veržlę tarp vartelių kumštelio ir blokavimo mechanizmo svirtelės, todėl M. Ž. turėjo galimybę įeiti į pavojingą zoną prie dirbančių staklių, esant neuždarytiems varteliams. Pjovėjo padėjėjas R. D. paaiškino, kad jis matė, kaip M. Ž. nelaimingo atsitikimo dieną įdėjo veržlę ir, atjungęs staklių blokavimo mechanizmą, per atidarytus vartelius dažnai prieidavo prie besisukančių velenų. Išilginio pjovimo staklės po nelaimingo įvykio rastos techniškai tvarkingos, veikė abiejų vartelių saugos blokavimo mechanizmai. Šios staklės pagamintos 1991 m. Rusijoje. Jos neturi EB atitikties deklaracijos, staklių žymėjimo lentelėje nėra atitikties „CE“ ženklo, be to, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patobulintos, kad darbo įrenginys atitiktų ES direktyvų bei jam taikomų LR norminių aktų keliamus minimalius saugos reikalavimus. Staklių esminis konstrukcijos trūkumas ir netobulumas buvo tas, kad jų saugos blokavimo mechanizmas buvo lengvai padaromas neveiksmingu, t.y., staklių konstrukcija neatitiko keliamų minimalių saugos reikalavimų darbo įrenginiams ir leido lengvai darbininkui įdėti bet kokį daiktą į blokavimo sistemos mechanizmą ir šį saugos įtaisą padaryti neveiksmingu. Įmonėje nebuvo pakankama vidinė kontrolė, nes nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas dėl išilginio pjovimo staklių (modelis C5201-02) atitikimo darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (2 t., b.l. 17-19).
2011 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atestacinės komisijos protokolas Nr. 11 patvirtina, kad M. Ž. buvo atestuojamas. Pareigos – pjovėjas, įvertinimas/kategorija – 1 (2 t., b.l. 87, 3 t., b.l. 32).
2010 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl M. Ž. pareigybių pakeitimo patvirtina, kad buvo nutarta nuo 2011 m. liepos 22 d. jį pervesti iš popieriaus padėjėjo pareigų į popieriaus pjovėjo pareigas. Iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. M. Ž. darbo sutartyje padaryti įrašą apie pareigų pakeitimą (2 t., b.l. 88).
2012 m. kovo 14 d. Mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2011 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ popieriaus pjovėjui M. Ž. papildomo tyrimo aktas Nr. 1 patvirtina, jog nelaimingą atsitikimą įtakojo šios pagrindinės priežastys :
Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, kt.) reikalavimų pažeidimas (2 t., b.l. 147-150).
2011 m. kovo 25 d. darbo sutartis Nr. 119, sudaryta su M. Ž., patvirtina, kad jis buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjovėjo padėjėju. Įrašų apie perkėlimą dirbti pjovėju nėra (3 t., b.l.13).
2011 m. liepos 19 d. gamybos vadovės B. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gamybos cecho darbuotojas pjovėjo padėjėjas M. Ž. šių metų liepos 19 d. išlaikė pjovėjo egzaminą, atestacinė komisija suteikė pjovėjo 1 kategoriją, M. Ž. pjovėju pradėjo dirbti nuo 2011 m. liepos 19 d. (3 t., b.l. 15).
2010 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus T. B. įsakymas „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimo“ patvirtina, kad įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kurios funkcijas, pagal įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, įpareigotas vykdyti Saugos ir sveikatos tarnybos specialistas T. Š. (3 t., b.l. 70-73).
2010 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus T. B. įsakymas „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimo“ patvirtina, kad įstaigos padalinių vadovams pavesta įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones (3 t., b.l. 74-77).
2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. DS12 patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai patvirtina, kad įmonės generalinis direktorius atsako už visą ūkinę, finansinę, socialinę veiklą ir ją reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų laikymąsi, (3 t., b.l. 81-84).
2009 m. lapkričio 30 d. darbo sutartis Nr. 002 patvirtina, kad T. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas direktoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta 2011 m. gruodžio 1 d. (3 t., b.l. 139-142).
2012 m. gruodžio 27 d. UAB „SDG“ pateika 2010 m. rugpjūčio 25 d. sutartis Nr.KA10/169 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad buvo nurodytos sutarties sąlygos dėl profesinės rizikos vertinimo bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymo (3 t., b.l. 148-152).
2012 m. spalio 31 d. VĮ „Registrų centro“ pažyma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 3024431874, 2012 m. spalio 31 d. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi, įregistruoti tik juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis (3 t., b.l. 154-167).
2013 m. rugsėjo 4 d. susitaikymo ir žalos atlyginimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusieji K. Ž., R. Ž. ir kaltinamasis T. B. susitaikė dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir susitarė dėl atlyginimo. Kaltinamasis sutiko sumokėti nukentėjusiesiems 5 000 litų dydžio žalą šio susitarimo sudarymo dieną (5 t., b.l. 116).
2013 m. rugsėjo 4 d. susitaikymo protokolas patvirtina, kad kaltinamasis T. B. pareiškė, kad jis savo kalte pilnai pripažįsta, atsiprašė nukentėjusiųjų K. Ž. ir R. Ž., jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi, todėl susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti (5 t., b.l. 117). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusieji patvirtino, jog visa žala atlyginta, jie susitaikė.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Faktiniais duomenimis – kaltinamojo T. B. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiojo K. Ž., liudytojų M. K., K. K., R. D., A. G., G. P., K. N., V. K., K. N., A. G., Z. Č., B. B. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. B. 2009 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal kurio pareiginių nuostatų 21, 22, 27, 32, 47.3, 47.4 punktus privalėjo tvirtinti įmonės darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, saugos ir sveikatos bei priešgaisrines instrukcijas, kontroliuoti, kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai, kontroliuoti, kaip pavaldūs jam darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir apsaugos nuo elektros reikalavimų, užtikrinti tinkamą įmonės dokumentų formavimą ir saugojimą, būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, apsaugos nuo elektros organizavimą įmonėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą, atestavimą ir instruktavimą, personalo parinkimą ir jo kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms, šių savo pareigų nevykdė:1) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti asmeniui, kurio darbo sutartyje buvo sulygta tik dėl popieriaus pjovėjo padėjėjo pareigų; 2) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti asmeniui, kuris nebuvo instruktuotas pagal Popieriaus pjovėjo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 30, o buvo instruktuotas tik pagal Popieriaus pjovėjo padėjėjo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 31; 3) nekontroliavo kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenušalino nuo darbo darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 str. 13 p.), dėl ko M. Ž. turėjo galimybę įeiti į pavojingą zoną prie veikiančių staklių; 4) leido darbo funkcijas, tai yra, popieriaus pjovėjo pareigas atlikti su darbo priemone, neatitinkančia gamyklos gamintojos dokumentams (pervyniojamo popieriaus rulono stabdymui įrengtas ir naudojamas techninėje dokumentacijoje nenumatytas juostinis stabdis, įrenginio valdymo pulte nesumontuotas popieriaus įtempimo daviklis), (DSSĮ 16 str. 1 d.); dėl ko 2011 m. liepos 29 d., apie 14.45 val. popieriaus pjovėjo padėjėjas M. Ž., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama, jam prisilietus kaire ranka prie smarkiai besisukančio popieriaus rulono, jo ranka akimirksniu buvo įtraukta tarp besisukančio popieriaus rulono ir apatinio (varomojo) metalinio veleno; staklėms traukiant M. Ž. kairę ranką, buvo tempiamas ir visas jo kūnas, todėl galva stipriu smūgiu atsitrenkė į popieriaus ruloną laikantįjį viršutinį metalinį veleną bei suvyniotą popieriaus ruloną, dėl ko M. Ž. patyrė sunkią galvos smegenų traumą su daugybiniais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais kaktikaulio kairės pusės, kairės akiduobės, akytkaulio, pleištakaulio ir abiejų smilkinkaulių srityse, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, difuziniu galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir dešinio plaučio skiltiniu uždegimu, taip pat kitus sužalojimus, nuo ko 2011 m. rugpjūčio 7 d., 22.20 val. M. Ž. mirė; - tokiu būdu pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko atsitiko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.
Kaltinamojo T. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. B. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, dirbantis, nukentėjusiųjų K. Ž. ir R. Ž. atsiprašė bei atlygino nusikalstama veika pastariesiems padarytą žalą, nukentėjusieji kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, jie susitaikė, bei prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., leidžiantys atleisti kaltinamąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d. ir 303 str. 4 d.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su 2 kompaktiniais diskais, esantis prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Vokas su UAB „Kauno popierius“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalu, esantis prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas UAB „Kauno popierius“ (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Nukentėjusieji pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 5 d., teismas
nusprendė:
T. B.atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 2 kompaktiniais diskais, esantį prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje; voką su UAB „Kauno popierius“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalu, esantį prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Kauno popierius“.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.