Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, sutarties pripažinimo neterminuota, grąžinimo į darbą, bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas, ar ieškovei buvo tinkamai pranešta apie nepatenkinamą išbandymo rezultatą ir dėl atleidimo iš darbo, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, pagrįstumo.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbdavio sprendimą nutraukti 2015-09-18 darbo sutartį Nr. DS-2015-06 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, pripažinti 2015-09-18 darbo sutartį Nr. DS-2015-06 neterminuota, skubos tvarka grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodo, kad 2015-09-18 su atsakovu sudarė terminuotą (iki 2016-04-29) darbo sutartį projekto tyrėjo asistentės pareigoms, nustatant trijų mėnesių išbandymo terminą. Apie išbandymo rezultatų vertinimo kriterijus nebuvo informuota nei darbo sutarties pasirašymo metu, nei išbandymo laikotarpio metu. Atsakovas išbandymo laikotarpiu nesupažindino su projekto tyrėjo asistentės pareigybės aprašymu. Visą išbandymo laikotarpį atsakovas skirdavo įvairius darbus: atnaujinti skaidres apie ES paramą, rengti paraiškas įvairiems ES lėšomis finansuojamiems projektams, administracinis ir techninis darbas kitų projektų rėmuose, pagalba įstaigos direktorei (vertimas iš anglų kalbos ir kt.) ir kt. Ieškovės vertinimu, dalis darbų ir jiems atlikti reikalinga kvalifikacija ir patirtis priskirtini labiau projekto tyrėjo/projekto vadovo kompetencijai. Pavestus darbus stengėsi atlikti kaip įmanoma geriau. Atsakovas dėl darbo kokybės ar darbo drausmės pastabų neturėjo. Dėl didelio darbo krūvio teko dirbti viršvalandžius. Be to, atsakovas pranešime apie nepatenkinamą išbandymo rezultatą nenurodė aplinkybių ar dalykinių ir asmeninių savybių, pagrindžiančių neatitikimą einamoms pareigoms. Ieškovės teigimu, pagal jai skiriamų darbų pobūdį su ja turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis, kadangi visa jos veikla buvo labiau nuolatinio ir tęstinio pobūdžio: statistinės informacijos rinkimas projekto tyrimo tyrėjui (šis darbas buvo vienintelis, susijęs su darbo sutartyje paminėtu projektu. Visi kiti išvardinti darbai vyko kitų projektų rėmuose); skaidrių apie ES paramą atnaujinimas; trijų paraiškų rengimas Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programai; administracinis darbas rengiant paraišką Kultūros tarybai; administracinė ir techninė pagalba projekte „Kūrybinių inovacijų startas – pasirengimas, mentorystė, modeliai“; asistavimas direktorei (tekstų rengimas, kt.). Pasak ieškovės, darbų pobūdis ir atliktos funkcijos nebuvo apibrėžtos kokių nors konkrečių projektų ar programų, reikalaujančių specialių ir išskirtinių žinių, įgyvendinimu (b. l. 1-3).Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad 2015-09-09 su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašius projekto „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo sutartį, nusprendė priimti į darbą šio Projekto tyrėjo asistentą, kuris atliktų organizacinius su Projekto įgyvendinimu susijusius darbus. Pretendentui į šias pareigas buvo keliami reikalavimai turėti aukštąjį socialinių/humanitarinių mokslų srities išsilavinimą bei projektinės veiklos (projektų administravimo) įgūdžius (patirtį). Ieškovė kreipėsi į atsakovą ir išreiškė pageidavimą užimti projekto tyrėjo asistentės pareigas. Iš jos buvo pareikalauta pateikti būtinas kompetencijas patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovė šių dokumentų nepateikė, motyvuodama tuo, kad tokius dokumentus turi, tačiau jų pateikti tuo metu negali ir pateiks artimiausiu metu. Ieškovė per visą darbo laikotarpį nepateikė jos aukštojo mokslo baigimą patvirtinančio diplomo, nors to ne kartą buvo iš jos pareikalauta. Atsakovo nuomone, būtent nepakankamas išsilavinimo lygis ir mokslo žinių stygius buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, paveikusių nepatenkinamus ieškovės bandomojo laikotarpio rezultatus. Paaiškina, kad 2015-09-18 sudarė su ieškove terminuotą darbo sutartį Projekto tyrėjo asistentės pareigoms iki 2016-04-29. Darbo santykių pabaigos laikas buvo apspręstas Projekto pabaigos terminu, įtvirtintu Projekto įgyvendinimo sutarties 19.2 punkte (2016-04-30). Ieškovei buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva. Atsakovo teigimu, pagrindinės ieškovės darbo funkcijos buvo analitinė, organizacinė bei administracinė veikla, susijusi su Projekto veiklų įgyvendinimu, ji turėjo atlikti įvairius pagalbinius su Projekto įgyvendinimu susijusius darbus ir vykdyti Projekto vadovės A. S., tyrimo vadovės E. F. ir Projekto tyrėjo R. M. pavedimus. Pasitarimų metu aptariant darbus buvo aiškinamasi, kodėl nepavyko atlikti darbų bei ieškoma sprendimų, kaip darbus atlikti geriau. Šių pasitarimų metu ieškovė pasižymėjo tuo, kad vietoj atsiskaitymo už nuveiktus darbus, užduodavo klausimus kaip atlikti darbus, kuriuos atlikti jai buvo pavesta iš anksčiau.Atsakovas turi Tyrėjo asistentės pareigybinių funkcijų tipinį aprašymą (sąrašą), kuris buvo parengtas 2015-01-20. Ieškovei tik pradėjus dirbti pas atsakovą Projekto tyrėjo asistentės pareigose ieškovei iš karto buvo pateikta susipažinti visa Projekto dokumentacija, iš kurios galima suprasti (suvokti) kokie yra su šiuo Projektu dirbančių darbuotojų pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos. Ieškovei tuo pat metu taip pat buvo pateikta Tyrėjo asistentės pareigybinių funkcijų aprašymo (sąrašo) elektroninė kopija ir buvo pavesta pagal pateiktą pavyzdį parengti Projekto tyrėjo asistentės pareiginių nuostatų projektą, adaptuotą pagal Projekto veiklų įgyvendinimo specifiką. Tačiau ieškovė per visą bandomąjį laikotarpį nesugebėjo parengti pareiginių nuostatų projekto. Kompetencijos stoka, bei atsainus ir neatsakingas ieškovės požiūris į darbą pasireiškė nepakankamu dėmesingumu atliekant darbus: rengdama įvairius dokumentus ir rašydama laiškus įvairiems adresatams ieškovė dažnai darydavo gramatines bei stiliaus klaidas, dokumentų projektai nebuvo paruošiami tinkamai ir nepateikiami nustatytais terminais. Savarankiškumo bei iniciatyvumo stoka pasireiškė ieškovės negebėjimu savarankiškai susirasti užduočių įvykdymui būtiną informaciją, nors tokia informacija buvo prieinama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės palikimas darbe iš esmės pažeistų atsakovo interesus, 2015-12-16 ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2015-12-21. Ieškovė su įspėjimu buvo supažindinta pasirašytinai. Tą pačią dieną (2015-12-16) buvo priimtas įsakymas, kurio pagrindu nuo 2015-12-21 buvo nutraukta su ieškove sudaryta darbo sutartis (b. l. 17-21).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, jog iš atsakovo paaiškinimų, liudytojos A. S. parodymų, galima daryti išvadą, kad ieškovės dalykinės savybės ir darbo funkcijų vykdymas (darbinių užduočių nekokybiškas atlikimas, primityvių klausimų uždavinėjimas, terminų atliekant pavedimus nesilaikymas, darbas kolektyve) neatitiko darbdavio lūkesčių. Ieškovei jos darbinės funkcijos turėjo būti aiškios: jai buvo pateiktas pavyzdinis tyrėjo asistentės pareigybinių funkcijų aprašymas, prašant jį pakoreguoti, 2015-10-12 sudarytas darbų planas taip pat patvirtina, jog ieškovė žinojo, kokias funkcijas atlieka, kokie darbai pavesti.Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas piktnaudžiavo savo padėtimi skirdamas su jos pareigybe nesusijusius darbus. Taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl viršvalandinio darbo, kaip visiškai neįrodytus, nes iš darbdavio atstovo paaiškinimų nustatė, jog ieškovei teko dirbti ilgiau dėl jos nesugebėjimo planuotis darbo laiko, darbo metu skiriant dėmesio ir pašaliniams užsiėmimams.Teismas sprendė, kad ieškovės išsilavinimas nepaveikė darbo santykių pabaigos, todėl dėl to šios aplinkybės plačiau nepasisakė, pažymėdamas, kad darbdavys, priimdamas ieškovę į darbą, labiausiai vertino jos pristatytą darbinę patirtį, kurioje buvo akcentuota, jog ji gabi rinkotyros srityje. Pripažinęs, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, teismas atmetė visus išvestinius ieškovės reikalavimus, tame tarpe, reikalavimą su ja sudarytą darbo sutartį pripažinti neterminuota. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas pristatė darbuotojai, dėl kokių priežasčių jos išbandymo rezultatai nepatenkinami, o aplinkybė, kad darbdavys įspėjimo lapelyje ieškovei nenurodė atleidimo priežasčių ir pagrindų, nėra reikšminga sprendžiant šį ginčą. Paprastai toliame dokumente nurodomi tik formalūs duomenys apie dirbtą laiką, atostogas, paskaičiuotą darbo užmokestį, padarytus išskaitymus ir pan. (b. l. 156-162).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė) A. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1 teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog įspėjimo raštu turinys atitiko DK 130 straipsnio 2 dalies. Įspėjime visiškai nemotyvuotas darbo sutarties nutraukimas;

atsakovas pažeidė DK 99 straipsnį, nes ieškovės nesupažindino su darbo funkcijomis ir tinkamai jų neišaiškino. Prie projekto dirbo keli žmonės, kurių darbų specifika, apimtys ir darbo užmokestis skyrėsi. Ieškovė, kaip nauja darbuotoja, tik pradėjusi dirbti turėjo žinoti darbus, kurie priklausytų asistentui, sugebėti atskirti savo darbo funkcijas nuo projekto tyrėjo. Tačiau būtent darbdaviui yra keliama pareiga nurodyti darbuotojui jo vaidmenį. Asistento pareigybei buvo keliamas reikalavimas kurti projekto turinį. Darbdavys vienu metu įrodinėja, kad tai techninio pobūdžio darbas, o kitu atveju – reikalaujantis žinių. Tai sukėlė neapibrėžtumą ir sudarė galimybę atsakovui piktnaudžiauti skiriant darbus. Be to, apeliantė pati turėjo suvokti, kad aplanke, kuris pavadintas „Indrės dokumentai“, yra visa jos darbą reglamentuojanti medžiaga;Atsakovo pozicija dėl nekokybiško ieškovės darbo yra neįrodyta. Ieškovė pati sudarė lentelę, kurioje surašė visus darbus ir ją persiuntė direktorei E. F.. Ieškovė stengėsi surasti kontaktą su darbdaviu, teikė pasiūlymus dėl darbų organizavimo. Teismas sprendime konstatavo, jog siekiant atskleisti ieškovės stipresnes savybes jai buvo duodami kiti darbai, nesusiję su tyrėjo asistento pareigomis, tačiau po to paneigia šią išvadą, nurodydamas, jog nenustatytas kitų darbų skyrimo faktas.Liudytoja A. S. kaip pagrindinį ieškovės darbo trūkumą nurodė nesugebėjimą kurti turinio. Išanalizavus bylos medžiagą, apeliantės nuomone, jai buvo skirtas projekto vadovės ir / ar tyrėjos darbas, o tai reiškia, kad ją įdarbino vienose pareigose, o kompetencijų reikalavo pagal kitų pareigybių aprašymą;Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes neturėjo vertinti darbdavio pateiktų elektroninių laiškų, kaip patikimo įrodymo. Tuo tarpu, ieškovė turėjo ribotas galimybes apginti savo teises, nes visas susirašinėjimas liko darbo kompiuteryje (b.l. 167-173). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog apeliantės argumentai, susiję su įspėjimo turiniu dėl darbo santykių pabaigos, kaip neišlaikius išbandymo, nepagrįsti. Teismo sprendime paminėtas atsiskaitymo lapelis turi būti vertinamas kaip įspėjimo lapelis. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė buvo supažindinta su pareiginiais nuostatais, nes jai buvo pateikta visa jos darbui reikalinga dokumentacija. Nepagrįsta ieškovės pozicija, jog atsakovas nenorėjo, kad ieškovė būtų susipažinusi su pareigybės aprašymu. Atsakovui kaip tik būtų naudingiau už mažesnį atlyginimą turėti aukštesnės kvalifikacijos darbuotoją. Tačiau priėmus ieškovę į darbą, labai greitai išryškėjo jos nesugebėjimas dirbti ties turiniu, todėl jai būdavo pavedami labiau techninio pobūdžio darbai. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovės 2015-10-12 sudarytas darbų planas parodė, jog ji žino darbus, kuriuos turi atlikti. Liudytojos A. S. parodymai negali būti atmesti tik todėl, jog ji pavaldi atsakovo direktorei. Teismas ištyrė jos parodymus patikrindamas sąsajumą su visa bylos medžiaga. Teismui pagrįstai nekilo abejonės dėl panaudotos formuluotės neaiškumo, sprendžiant gebėjimą kurti programą (b. l. 177-180).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo per nustatytą trijų mėnesių išbandymo terminą teisėtumo. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr.DS-2015-06, kurios pagrindu ieškovė pradėjo dirbti Projekto „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“ (toliau tekste – Norvegiškas projektas, Projektas) tyrėjo asistente (b.l.4-5). Darbo sutarties 4 punkte buvo numatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ direktorės 2015-12-16 įsakymu Nr. 2015-P-25 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ su A. S. darbo sutartis nutraukta nuo 2015 m. gruodžio 21 d., vadovaujantis Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalimi „Išbandymo rezultatai“ (b.l. 6). Apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog ji savo darbo funkcijas vykdė blogai, nes pats darbo pareigų neapibrėžė.

Dėl supažindinimo su darbo pareigomis

DK 228 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pagrindinės visų darbuotojų pareigos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, būti jam lojalus. Pagrindines darbuotojų pareigas gali sukonkretinti, detalizuoti kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių aprašymai ir kiti teisės aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei jos darbinės funkcijos turėjo būti aiškios: jai buvo pateiktas pavyzdinis tyrėjo asistentės pareigybinių funkcijų aprašymas (b.l.89), prašant jį pakoreguoti, 2015-10-12 sudarytas darbų planas taip pat įrodo, kad ieškovė žinojo, kokie darbai pavesti (b.l.89, 102-103). Elektroniniai laiškai dėl klausimyno, koncepcijos kūrimo (b.l.104,105) yra laikomi konkrečiais pavedimais dėl darbų atlikimo (DK 228 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo ieškovės pareigybei patvirtinti pareiginiai nuostatai pagal vykdomą Projektą, ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją dirbti dorai, sąžiningai. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė apie darbo funkcijas galėjo tik numanyti iš gautos USB laikmenos, kurioje buvo aplankas „Indrės dokumentai“, laikomas neįrodytu, nes būdama lojalia darbuotoja apeliantė privalėjo perskaityti jai pateiktus skaitmenine forma dokumentus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliantės argumentas, kad jai galėjo būti duodami pavedimai, kurie reikalavo didesnių kompetencijų nei mokamas darbo užmokestis (b.l.170), paneigtas byloje esančiais šalių paaiškinimais dėl pavedimo parengti Projekto tyrėjo asistentės pareiginių nuostatų projektą, adaptuotą pagal Projekto veiklų įgyvendinimo specifiką pagal pateiktą pavyzdį (b.l. 89,90). Pažymėtina, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pačiai siūlyti savo darbo apimtis ir pobūdį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys piktnaudžiavo savo teise duodamas darbinius nurodymus. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tyrimo vadovo pareiginiai nuostatai (b.l. 97-100, 99) patvirtina, kad į ieškovės pareigas įėjo techninės pagalbos renkant mokslinę informaciją teikimas (6.10 punktas), pagalba rengiant Institutui svarbius projektus, mokslo leidinius, jai galėjo būti skiriamos užduotys susijusios su tyrimais ir paraiškų rengimu (6.11 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių užduočių, kurios ieškovei būtų skiriamos, kaip nesusijusios su tyrėjo asistentės darbu. Nors ieškovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas pateikė prieštaringus motyvus dėl skiriamo darbo (b.l.171), tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tai tėra ieškovės atliekama teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies sau naudinga interpretacija. Kaip tik teismas aiškiai pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad ieškovei būtų skiriamos užduotys, nesusijusios su tyrėjo asistentės darbu.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl jos nesupažindinimo su darbą reglamentuojančiais dokumentais ir komunikacijos iš darbdavio pusės trūkumo, užduočių, nesusijusių su tyrėjo asistentės darbu, skyrimu, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl išbandymo rezultato vertinimo ir įspėjimo atitikties įstatymo reikalavimams

DK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog „sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje“. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, „jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos“.Kasacinis teismas išaiškino, jog nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000).Nagrinėjamoje byloje iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo galima spręsti, jog ieškovei buvo reiškiamos pastabos dėl duoto pavedimo kuriant koncepciją (b.l.105), nurodant, kad vieno sakinio parašymas yra jos turiniui nepakankamas, be to, nurodyta, jog blogai užpildyti rekvizitai apie juridinį asmenį (b.l.106), išsakyta pastaba dėl iniciatyvos trūkumo (b.l.107), teikiamos pastabos dėl raštingumo (b.l.108). Nors apeliantė įrodinėja, kad ji negali pateikti atsikirtimų dėl šio susirašinėjimo, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad būtent darbdavys turi pagrįsti atleidimo iš darbo teisėtumą, ir tam jis gali pasinaudoti visais leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė nepaneigė darbdavio nurodytų aplinkybių, kad ji netinkamai vykdė darbines funkcijas, ir ji nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Apeliantė ginasi argumentu, kad įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t.y. atkartotas įstatymas, nenurodant konkrečios neigiamo išbandymo rezultato priežasties (b.l.168). Kaip matyti iš Įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo (b.l.111) turinio, jame yra nurodyta atleidimo iš darbo priežastis – bandomojo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad darbo sutarties nutraukimo aplinkybės nėra nurodytos šiame dokumente, tačiau pažymi, kad atleidimo iš darbo teisėtumą atsakovas gali įrodinėti teisme, konkrečiai nurodydamas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia negalėjimą tęsti darbo santykių. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti atsakovo atstovo paaiškinimai, liudytojos A. S. parodymai, elektroniniai laiškai, kurie patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovė nepateisino jo lūkesčių, įgyvendinat Projektą „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad darbdavys išaiškino, pristatė darbuotojai, dėl kokių priežasčių jos išbandymo rezultatai nepatenkinami, ji netinka darbui pas atsakovą. Prieš atleidžiant apeliantę iš darbo, įvyko konstruktyvus ilgas pokalbis tarp ieškovės ir direktorės dėl ieškovės tinkamumo darbui. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).Kasacinis teismas nurodė , kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-58/2010). Apeliantė įrodinėja, kad nebuvo pagrindo remtis liudytojos A. S. parodymais, nes ji suinteresuota bylos baigtimi dėl pavaldumo atsakovo direktorei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios liudytojos parodymus dėl iniciatyvumo stokos įrodo susirašinėjimas elektroniniu paštu, kai ieškovė prašo pagalbos ir dėl elektroninio pašto galūnės nurodymo, siunčiant laišką į Kultūros ministeriją (b.l.110), t.y. prašo nurodyti duomenis, kurie skelbiami viešai internete. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalies paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, turi būti pagrįsti bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Taigi kasacinio teismo išaiškinimas sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentą dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją pagal DK 107 straipsnį nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Inter alia, įstatymas nenumato tokio išbandymo instituto formalizavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai grindė negalėjimą tęsti darbo santykių su ieškove, o nutarties 22, 24 punktuose nustatyti faktai dėl ieškovei reiškiamų pretenzijų dėl darbo kokybės, įrodo atleidimo iš darbo teisėtumą per bandomąjį laikotarpį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje darbdavys įrodė konkrečias atleidimo iš darbo aplinkybes ir priežastis, kuriomis buvo motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo, bei jas konkretizavo (DK 107 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, nes atleidus ieškovę iš darbo, ši aplinkybė nekeičia teisinio rezultato byloje. Taip pat teismas pagrįstai sprendė dėl viršvalandinio darbo nebuvimo, nenustatęs, kad ieškovė dirbo viršvalandžius, ir teisingai nurodė, kad buvimas po darbo darbovietėje buvo labiau susiję su jos nesugebėjimu planuotis darbo laiko, darbo metu skiriant dėmesio ir pašaliniams užsiėmimams, todėl nelaikomas viršvalandiniu darbu. Tai, kad teismas panaudojo „atsiskaitymo lapelio“ formuluotę vietoj įspėjimo, taip pat nekeičia bylos esmės, ir ši aplinkybė vertintina kaip išsireiškimo klaida. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantės (ieškovės) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus apie 390 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo pakeitimu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos (748 eurų užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 1,3 koef.), todėl iš apeliantės priteisiama 390 eurų atsakovo naudai. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) VšĮ „Ateities visuomenės institutas“, j.a.k. 302807593, naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.