Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-135/2009 Teisėjas Alfredas Vilbikas Procesinio sprendimo kategorija:

2009 m. lapkričio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-10 nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda. Iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas 400 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir Valstybinės ligonių kasai 385,90 Lt civilinio ieškinio atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, 2008-10-04, apie 11.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskalbtini) namu, įžūliu elgesiu, tai yra necenzūriniais žodžiais užgauliodamas nukentėjusįjį T. G., tempdamas jį iš automobilio bei suduodamas nukentėjusiajam vieną kartą nenustatytu kietu buku daiktu į veidą ir tuo padarydamas kraujosruvą ir nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tai yra padarydamas nukentėjusiajam T. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Nuteistasis J. G. skundžia 2009 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad viešos tvarkos jis nepažeidė ir nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, ką savo parodymuose, kaip teigia nuteistasis, yra nurodęs nukentėjusysis T. G., parodydamas, kad ,,nors aplink buvo žmonių, vyriškis tų asmenų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo“. Apeliantas nurodo, kad teismo proceso eigoje nukentėjusysis T. G. savo parodymus keitė, siekdamas jį apkaltinti ir paneigti savo kaltę. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai teigė nepameną, ar ant nukentėjusiojo veido buvo sumušimo žinių, nurodė, kad kruvinas jis nebuvo, aplink susibūrusių žmonių nebuvo, tik praeiviai. Nuteistasis nesupranta, kad jeigu nėra aplinkinių žmonių parodymų, kaip jis galėjo būti nubaustas už viešos tvarkos pažeidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad po įvykio nukentėjusysis vėl pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko jam yra atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl prašo surinkti medžiagą, kuri paliudytų T. G. nusikalstamą veiką. Taip pat teigiama, kad T. G., chuliganiškai vairuodamas, sukeldamas avarinę situaciją, supiktindamas kitus vairuotojus išprovokavo konfliktą, dėl ko nuteistasis ir buvo apkaltintas, taip pat nurodo, kad jis siekė tik žodžiu sudrausminti vairuotoją, vairuojantį nedrausmingai, o sužalojimus, nustatytus T. G. įvykio metu, jis galėjo patirti pats per neatsargumą. Nuteistojo nuomone, nėra paneigta, kad sužalojimai galėjo atsirasti dar prieš įvykį, nes nukentėjusysis į ekspertus kreipėsi tik 2008-10-06, t.y. praėjus kelioms paroms po konflikto. Pasak apelianto, policijos pareigūnai nematė ant jaunuolio veido sumušimo žymių, nurodė, kad kruvinas jis nebuvo, nebuvo labai įsiaudrinęs arba apsvaigęs nuo smūgio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus apelianto skundą, daroma išvada, kad nuteistasis iš esmės neneigia pačio įvykio, tačiau aplinkybes, susijusias su įvykiu ir patį įvykį vertina skirtingai, nei tai įvertino pirmos instancijos teismas ir, atsižvelgdamas į tai, mano, kad jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad nuteistojo J. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga. Nuteistojo J. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam T. G. ir užgauliojo jį necenzūriniais žodžiais, taip savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai – įžūlūs veiksmai, grasinimai, pasityčiojimai, vandališki veiksmai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2008). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

Nuteistojo J. G. veiksmai ištempiant nukentėjusįjį iš nukentėjusiojo automobilio, smūgio sudavimas nukentėjusiajam ir jo užgauliojimas dienos metu viešoje teritorijoje prie parduotuvių, kur pastoviai būna žmonių, yra susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.

Pats nuteistasis yra nurodęs, ką patvirtino ir kiti liudytojai, jog įvykio vietoje buvo daugiau automobilių, kuriuose sėdėjo žmonės, kad paėmęs už megztinio ar striukės liepė nukentėjusiajam išlipti iš automobilio, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jaunuolį suėmęs už striukės norėjo ištraukti iš automobilio (t.1, b.l.154), necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau sakė įžeidžiančius žodžius (t.2, b.l.54). Nuteistasis neigė sudavęs nukentėjusiajam, tačiau tokie nuteistojo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje ištirtų įrodymų.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, kad nuteistasis tik siekė sudrausminti nukentėjusįjį dėl jo nedrausmingo vairavimo ir tik dėl to buvo apkaltintas. Ištyręs bylos faktines aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo elgesys neapsiribojo vien pastabomis apie nukentėjusiojo nedrausmingą vairavimą, o pasireiškė smūgio sudavimu nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiojo traukimu iš automobilio per prievartą, bei jo užgauliojimu viešoje vietoje. Tą patvirtino nukentėjusysis, liudytoja Ž. K. (t.1, b.l.93), iš dalies pats nuteistasis, bei jo žmona (t.1, b.l.100), specialisto išvada apie patirtus sužalojimus (t. 1, b.l. 78-79). Šiais įrodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojos Ž. K. kai kurie parodymų skirtumai – dėl drausmingo ar nedrausmingo T. G. vairavimo, bei kūno vietos, už kurios T. G. nuteistojo buvo tempiamas iš automobilio, šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kvalifikavimui įtakos neturi ir apeliaciniame skunde nurodyti faktai apie po įvykio nukentėjusiojo įvykdytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Skirdamas bausmę J. G., pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 182-183), padarė nesunkų nusikaltimą, teismas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, žala neatlyginta, kad yra dirbantis ir darbo vietoje (1 t., b.l. 171-172) bei pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 169-170), ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė baudą, kuri yra mažesnė už įstatymo nustatytą vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus, todėl naikinti nuosprendžio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.