Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 90 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme, bausmę atliko,

yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

V. R. 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 18⁰⁰ val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukinių durų tyčia užgesino cigaretę savo šeimos nariui – partneriui, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, V. M. į kairįjį skruostą, sukeldama jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) V. R. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 64-65), kuriame nurodyta, kad su V. M. gyvena apie 4 metus ir veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena V. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji su V. M. ir kambario nuomininkais R. ir R. savo namuose 2020 m. rugsėjo 18 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę. Kaltinamoji buvo neblaivi, todėl kai kurių įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Gali būti, kad apie 14⁰⁰ val. Vytautas kažkur išvažiavo. Jis grįžo apie 18⁰⁰ val. Tarp kaltinamosios ir V. kilo konfliktas todėl kad kai V. grįžo, kaltinamoji su R. ir R. vis dar gėrė (alkoholį). Lygtai R. su R. nuėjo į savo kambarį. Kaltinamoji susinervinusi išėjo į lauką parūkyti. V. iš vidaus užsirakino duris ir nebeįleido kaltinamosios. Kaltinamoji ranka išdaužė namo lango stiklą, dauždama susižalojo dešinę ranką. Tada V. atidarė duris ir, nieko nesakęs, vieną kartą įspyrė kaltinamajai į kairę koją. Kaltinamoji užgesino cigaretę į V. (gali būti, kad) kairįjį skruostą. V. ranka vieną kartą sudavė kaltinamajai į veido sritį. Kadangi kaltinamoji nuo V. veiksmų patyrė fizinį skausmą, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kaltinamoji neprisimena, ką sakė paskambinusi pagalbos telefonu. Jei sakė, kad V. koja įspyrė į veido sritį, tai taip tikrai nebuvo. Ji galėjo paprasčiausiai susimaišyti ir iš streso ne taip pasakyti. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Kaltinamosios manymu, tokiems jos veiksmams prieš V. įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvusi blaiva, gal nieko panašaus ir nebūtų įvykę.

Nukentėjusiojo V. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 36-37), kuriame teigiama, kad V. R. yra jo partnerė, su kuria 4 m. gyvena neįregistravęs santuokos, veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis su partnere ir nuomininkais R. ir R. 2020 m. rugsėjo 18 d. nuo ryto namuose gėrė alų, partnerė dar gėrė ir degtinės. Apie 14⁰⁰ val. nukentėjusysis dviračiu išvažiavo pas draugą R. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dviese su draugu išgėrė vieną butelį 1 litro talpos alaus. Apie 18⁰⁰ val. nukentėjusysis grįžo namo. Namuose partnerė su nuomininkais tebevartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiajam tai labai nepatiko, labai supyko, tarp jo ir partnerės kilo konfliktas. Nuomininkai nuėjo į savo kambarį. Partnerė išėjo į lauką. Nukentėjusysis iš vidaus užsirakino duris ir nebenorėjo jos įsileisti. Partnerė ranka išdaužė namo lango stiklą. Tada nukentėjusysis dar labiau susinervino, išėjo į lauką ir vieną kartą įspyrė partnerei į koją. Tada V. užgesino cigaretę nukentėjusiajam į kairį skruostą. Tada nukentėjusysis dar labiau supyko ir vieną kartą ranka sudavė partnerei į veido sritį. Po to, kiek nukentėjusysis suprato, partnerė paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kas įvyko. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyriausiosios tyrėjos S. J. 2020 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-26), kuriame rašoma, kad V. R. per konfliktą užgesino cigaretę į partnerio, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, V. M. kairį skruostą, sukeldama fizinį skausmą. Po nukentėjusiojo kaire akimi matyti paraudimas. V. R. susijaudinusi, agresyvi, neblaivi, nustatytas 4,05 promilių girtumas.

Apžiūros 2020 m. rugsėjo 18 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 8-15), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su mokymusi ar darbu; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę sumažinti trečdaliu.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 97-99).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra jauno amžiaus (25 m.), nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo 2012-2018 m.; nuo 2020 m. gegužės 28 d. registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 72, 87-89). 2015-2020 m. 7 kartus bausta administracine tvarka už įvairius smulkius administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus, įskaitant padarytus esant neblaiviai. Vieną kartą surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 81-87). Tris kartus teista už turtinius nusikaltimus (b. l. 91-95) (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajai už padarytą nusikaltimą galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; (pradėti) dirbti arba, netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotai, kol pradės dirbti; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 4 d. 2 ir 4 p., 5 d. 4 p.). Laisvės atėmimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamoji (įtariamoji) nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 20⁴⁵ val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11²⁵ val. (b. l. 56, 58) buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojama į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.

Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su V. M., neieškoti su juo ryšių (b. l. 68-69) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; (pradėti) dirbti arba, netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotai, kol pradės dirbti; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. per pirmuosius 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laiką (pradėti) dirbti arba, netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotai, kol pradės dirbti; visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį V. R. praleido būdama laikinai sulaikyta (vieną parą), šį laiką prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su V. M., neieškoti su juo ryšių – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.

Išaiškinti V. R., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.