Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiesiems K. Z., D. T., A. Z., kaltinamajam I. Č., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, kaltinamajam P. K., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas 11 klasių, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-07-01 Šakių rajono apylinkė teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 20 parų arešto; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą ir 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) 2004-10-14 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2004-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2005-01-18 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2004-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaičiuojant laikiną sulaikymą nuo 2004-10-12 iki 2004-10-14, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuota turto už 200 Lt į valstybės pajamas; Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-27 nutartimi lygtinai paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų prieš 1 m. 11 mėn. 15 d.; Šakių rajono apylinkės teismo 2006-10-27 nutartimi nukreiptas atlikti 1 m. 11 mėn. 9 d. neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nuosprendį; 4) 2006-11-03 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 22 str.1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 5) 2006-11-30 Šakių rajono apylinkė teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkė teismo 2006-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 6) 2007-02-28 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 7) 2007-04-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-28 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, 2009-07-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos BPK 362 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 3 mėn. 9 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, 3 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą; 8) 2009-12-21 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. - laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2007-04-26 nuosprendžiu paskirta ir likusia atlikti 1 m. 3 mėn. 9 d. bausme ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;

9) 2010-04-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4, ir 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžiu paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, 2013-11-06 paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir kaltinamasis P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas - pagrindinis, mokosi (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2014-08-14 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už dvi nusikalstamas veikas galutine bausme - laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę įrodo ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai:

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas įvykio metu, priklauso nukentėjusiajai A. Z. (1 t., b.l. 50);

- asmens parodymo atpažinti metu liudytojas V. M. atpažino I. Č. kaip asmenį, kuris kartu su P. K. plėšė dureles ir panaudojo fizinį smurtą K. Z. atžvilgiu ( 1 t. b.l. Nr. 62-64);

Kaltinamasis I. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., tai yra tuo, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, tai yra, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir nešiojo su savimi žmonėms pritaikytą žaloti daiktą - kastetą, kurį panaudojo 2013 m. gruodžio 26 d. apie 20 val. prie parduotuvės “Maxima”, V.Kudirkos g. 66, Šakių mieste smurtaudamas prieš D. T. ir K. Z.. Kaltinamasis I. Č. kaltu prisipažino visiškai, nors nešaunamasis ginklas – kastetas, buvo nerastas, tačiau jo nešiojimo bei panaudojimo neneigė pats kaltinamasis, tai patvirtino ir nukentėjusysis K. Z., bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimai K. Z. galėjo būti padaryti kietu buku daiktu- galimai kastetu ar pan. daiktu. Taigi kaltinamojo veikos kvalifikacija pagal BK 258 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo metu yra teisinga ir pagrįsta, kaltinamojo kaltė įrodyta. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė dėl kasteto panaudojimo smurtaujant prieš D. T., kadangi iš bylos aplinkybių nustatyta, jog kastetas buvo panaudotas smurtaujant tik prieš K. Z.. Šias aplinkybes nurodė tiek kaltinamasis I. Č., tiek nukentėjusysis D. T..

Kaltinamieji I. Č. ir P. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinti tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2013 m gruodžio 26 d. apie 20 val., V. Kudirkos g. 66, Šakių m., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia pastūmė D. T., prievarta atplėšė A. Z. priklausančio automobilio VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K. Z., keleivio dešinės pusės priekines dureles ir taip jas apgadino, tuo padarydami A. Z. 680 Lt turtinę žalą ir I. Č. neteisėtai nešiojamu kastetu tyčia vieną kartą smogė į veidą automobilyje sėdinčiam D. T., tuo sukeldami jam fizinį skausmą bei vieną kartą kastetu smogė į veidą prie automobilio stovėjusiam K. Z., pastarajam pradėjus bėgti spyrė mažiausia du kartus į nugarą, padarydami jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose-skruoste, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą dešinės akies vokų išoriniame kampe - skruoste, dešinės akies tinklainės sukrėtimą, tuo nukentėjusiajam K. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. T. – sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pakanka duomenų, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka konstatuotinas nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas ir šį nusikaltimą bendrininkų grupėje padarę asmenys – kaltinamieji I. Č. ir P. K.. Kaltinamasis I. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, tačiau neigė spyręs į nugarą nukentėjusiajam K. Z.. Jo parodymai praktiškai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenis. Nukentėjusysis K. Z. nurodė aplinkybes, jog po I. Č. smūgio kastetu į veidą, pargriuvo ant žemės, po to atsikėlė ir bėgo link parduotuvės “Maxima”, juto, kad jam spyrė koja į nugarą, spėja, kad tai galėjo padaryti I. Č.. Kitas nukentėjusysis D. T. taip pat tiksliai nematė, kad I. Č. du kartus spyrė koja į nugarą K. Z., jis buvo kitoje automobilio pusėje, liudytojas V. M. tuo metu buvo neišlipęs iš automobilio, šių aplinkybių nematė. Be to atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis K. Z. iš karto po įvykio rašytame protokole – pareiškime šių aplinkybių nenurodė, šis sumušimas nebuvo nustatytas nei pirminės medicininės apžiūros metu, nei vėliau atliekant specialisto tyrimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai bylą nagrinėjant iš esmės nėra galimybės pašalinti prieštaravimų, nesant kitų įrodymų, visos abejonės vertintinos kaltinamųjų naudai ir iš kaltinimo pašalintina aplinkybė dėl spyrimo du kartus koja nukentėjusiajam K. Z. į nugarą. Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis I. Č., tiek nukentėjusysis D. T. patvirtino, jog I. Č. sudavė smūgį ranka D. T. į veidą, o tik vėliau iš automobilio išlipus K. Z., I. Č. įvertino jį kaip fiziškai stipresnį, todėl smūgiavo kastetu, be to būtina įvertinti tai, jog nukentėjusiajam D. T. sukeltas tik fizinis skausmas, jokių rimtesnių sveikatos sutrikdymų nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinime tikslintina aplinkybė, jog kaltinamasis I. Č. sudavė vieną smūgį kastetu nukentėjusiajam D. T., laikant nustatyta, jog kaltinamasis I. Č. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam D. T..

Sprendžiant dėl kaltinamojo P. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teismas remiasi išsamiais ir tiesioginiais nukentėjusiųjų K. Z., D. T., liudytojo V. M. parodymais, netiesioginiais liudytojų E. J., J. L., A. S. parodymais bei kito kaltinamojo – nusikaltimo bendrininko I. Č. parodymais. Kaltinamojo P. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, yra skirtingi, neišsamūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-31 apklausoje kaltinamasis P. K. parodė, jog jo akivaizdoje nebuvo jokių konfliktų, beeinant jam į „Maximos“ parduotuvę nepažįstamas jaunuolis jį „užkabino“, sugriebė už kaklo, ir turbūt tuo metu jis pametė savo piniginę, 2014-03-10 apklausos metu jis nurodė, jog įvykio dieną I. Č. kartu nebuvo, jis konflikte nedalyvavo, 2014-04-02 apklausos metu kaltinamasis P. K. patvirtino, jog ankstesnėse apklausose davė melagingus parodymus, jog įvykio metu nebuvo I. Č., bylą nagrinėjant teisme 2015-01-12 kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prie parduotuvės durų įvyko žodinis konfliktas, jis pastūmė vieną iš nukentėjusiųjų (parodė į K. Z.), tada jį vijosi nukentėjusieji, jis griuvo prie įėjimo į parduotuvę ir toje vietoje pametė piniginę, paties įvykio nematė dėl neaiškių priežasčių, gal tuo metu buvo „Maximoje“. Tuo tarpu nukentėjusieji K. Z., D. T. ir liudytojas V. M. parodė, jog iš karto iš po kaltinamųjų išsireiškimo suprato apie kilusią grėsmę, jog žodinį konfliktą prie parduotuvė durų inicijavo būtent P. K., jis prašė rūkyti, vėliau stūmė D. T., po to abu kaltinamieji atsivijo nukentėjusiuosius prie jų automobilio, abu plėšė automobilio dureles, kaltinamajam I. Č. smurtaujant, kitas kaltinamasis P. K. buvo šalia, netgi K. Z. žodžiais tariant, skatino jį tai daryti, be to jis pametė savo piniginę prie automobilio. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir kitas kaltinamasis I. Č., nurodydamas, jog pirminis žodinis konfliktas įvyko tarp nukentėjusiųjų ir P. K., po to jie abu nusivijo nukentėjusiuosius prie automobilio, visą laiką P. K. buvo šalia, jo nestabdė nuo atliekamų veiksmų. Nors kaltinamasis I. Č. teigė nematęs, ką tiksliai tuo metu darė P. K., kai jis lupo automobilio dureles ir smurtavo prieš K. Z. ir D. T., tačiau šie jo parodymai gali būti paaiškintini tuo, kad jis pirmas ėmėsi aktyvių veiksmų, visą dėmesį sukoncentravo į nukentėjusiuosius ir nors žinojo apie kito bendrininko palaikymą, bet jo veiksmų nefiksavo. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji ir liudytojas V. M. negalėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir galėtų duoti apie tai parodymus, jų duodami parodymai yra nuoseklūs, tikslūs, negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą jų norą atkeršyti kaltinamajam. Be to kiti liudytojai E. J., J. L., A. S. parodė, jog kaltinamieji I. Č. ir P. K. liko lauke, į parduotuvę nėjo, vėliau E. J. išėjo pažiūrėti į kiemą, nes parduotuvėje kažkas kalbėjo apie incidentą lauke, ten pamatė kruviną žmogų ir prie jo stovinčius I. Č. bei P. K.. Liudytojo A. S. parodymuose esančius prieštaravimus teismas laiko neesminiais ir teisiškai nereikšmingais, bei pateisina tuo, kad praėjo pakankamai daug laiko nuo įvykio, liudytojas gali neatsiminti visų aplinkybių. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų K. Z., D. T., liudytojo V. M. parodymais, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais remdamasis pripažįsta I. Č. ir P. K. kaltais padarius šį nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų I. Č. ir P. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šuo atveju kaltinamųjų veika padaryta viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, kaltinamieji veikė demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, savo veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiosios A. Z. turtui, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. T. ir padarė nežymus sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. Z., tačiau papildomai kvalifikuoti nukentėjusiųjų veiksmų dėl šių kilusių pasekmių nereikia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje, kadangi jie suvokė veiksmų ir pasekmių bendrumą, tiesiogiai, betarpiškai dalyvavo vykdant bendro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę (visą ar atskirą dalį), nors jie ir neturėjo išankstinio susitarimo, tačiau veikos bendrumas atsirado prieš nusikaltimo darymo pradžią ir jį jau pradėjus.

Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei iš dalies atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad II nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam I. Č. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus nusikaltimas, antroje veikoje kaltinamojo vaidmuo pirmaeilis, taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis I. Č. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas – nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai, charakterizuojančių duomenų nėra, teistas devynis kartus, nusikaltimus daro sistemingai po bausmės atlikimo, turi neišnykusį teistumą, turtinę žalą atlygina motina jo vardu, šiuo metu nedirba, negauna pastovių pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam I. Č. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. skirtina arešto bausmė, mažesnė negu sankcijos vidurkis, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) ir paskirtina galutinė bausmė - laisvės atėmimas, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2014-10-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas nerado pagrindų kaltinamojo I. Č. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. K. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo vaidmuo antraeilis, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis P. K. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas – nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai, charakterizuojamas neigiamai, teistas vieną kartą, tačiau šio nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu mokosi. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam P. K., kaip asmeniui teisiamam pirmą kartą, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, paskiriant BK 48 str. numatytus įpareigojimus - mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 3 mėn. terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir galutinė bausmė paskirtina laisvės apribojimas su analogiškais įpareigojimais. Į bausmės laiką įskaitytina pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

Nukentėjusysis K. Z. ikiteisminio tyrimo metu reiškė 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.283 str., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Byloje nustatyta, jog dėl panaudoto smurto nukentėjusysis K. Z. patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta ambulatorinė medicinos pagalba, susiūta kirstinė žaizda. Remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais, jis patyrė šoką, išgąstį, jo gyvenimo ritmas buvo išsiderinęs apie 1,5 mėn., veidas buvo sutinęs, nėjo atmerkti akies, jautė skausmą, tuo metu vyko egzaminų sesija, buvo sunku susikaupti. Šiuos duomenis patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai. Spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas reikšmingas aplinkybes – kaltinamieji ir nukentėjusysis nepažįstami iš anksčiau, konfliktas kilo antrą Kalėdų dieną, dienos metu jaunuolis buvo sumuštas miesto centre, nukentėjusysis buvo blaivus, jokių provokuojančių veiksmų iš jo pusės nebuvo, sveikatos sutrikdymas padarytas žmonėms žaloti pritaikytu daiktu – kastetu, smūgiuota į veido sritį, netoli akies, todėl pasekmės galėjo būti daug sunkesnės, kaltinamieji iš karto po įvykio neatsiprašė, nesiėmė veiksmų sumažinti pasekmes, nerodė iniciatyvos atlyginti žalą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarinius, į K. Z. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas, suteikta ambulatorinė medicinos pagalba), į tai, kad nukentėjusysis nereiškė ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nors patyrė išlaidų, į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nustatytina 900 eurų dydžio neturtinė žala.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios, kaltinamajam I. Č. – suėmimas, kurio laikas įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką, kaltinamajam P. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 104 str. 2 d. ekstradicijos išlaidos 2107,40 Eur (7276,42 Lt) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo I. Č. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

I. Č. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., ir nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 258 str. 2 d. – 20 parų arešto;pagal BK 284 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2014-10-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę kaltinamajam I. Č. – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

P. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 1 m.. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 3 mėn. terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 3 mėn. terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, grąžinant Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 900 eur (devynis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. Z., gim. 1992-09-02.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 104 str. 2 d. ekstradicijos išlaidas 2107,40 Eur (7276,42 Lt) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo I. Č. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.