Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); įpareigojant visu bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); įpareigojant visu bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis); uždraudžiant visu bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 18 d. 14.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 13.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2024 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš savo šeimos narį – žmoną J. S. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad tyčia sudavė jai vieną smūgį į galvą stikline taure, tuo padarydamas J. S. galvos dešinės pusės plaukuotosios dalies smilkinio srities pjautinę žaizdą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys yra suprantamas. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis nėra registruotas, anksčiau yra teistas. Jis kartu su žmona J. S. gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Jie santuokoje yra jau apie (duomenys neskelbtini), jų (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Jiedu su žmona yra dirbantys, yra normali šeima, bendrai išlaiko šeimos ūkį. Tarp jų įvyksta konfliktai, tačiau nedažnai. 2022 m. jis buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš žmoną, daugiau smurto atvejų tarp jų nėra pasitaikę. Jo žmona yra gana sunkaus charakterio – jie sutaria gerai, kai ji nėra išgėrusi. Jeigu išgeria daugiau, ji tampa labai agresyvi ir net neadekvati. Anksčiau ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai daugiau plėstis nenori. 2024 m. birželio 23 d., dienos metu, jo žmona parsinešė namo tris butelius vyno ir ėmė juos gerti. Jis gurkšnojo alų, namuose jie buvo tik dviese. Apie 13.00 val., jai jau pradėjus gerti antrą butelį (jis tuo metu buvo išgėręs apie 2 l alaus), jo žmona ėmė jį koneveikti be jokios priežasties. Ji ėmė jį vadinti visokiais įžeidžiančiais epitetais, kaip pavyzdžiui „pydaras“. Jam buvo skaudūs jos žodžiai, jais ji jį išprovokavo. Jis nesuprato, kodėl ji pradėjo jį keikti, tiesiog prasidėjo įžeidinėjimai. Neapsikentęs įžeidimų, jiems būnant virtuvėje, jis paėmė prieš ją ant stalo stovėjusią vyno taurę, iš kurios J. gėrė vyną, ir vyno likutį išpylė jai ant galvos, o išpylęs gėrimą, sudavė taure vieną smūgį jai per galvą, į viršugalvį. Sudavė nestipriai, taurė buvo lengva, stiklinė, po smūgio taurė sudužo. J. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, jis labai išsigando, dėl savo veiksmų pasigailėjo. Jis norėjo jai padėti, sustabdyti kraujavimą, tačiau jo žmona neleido jam prieiti, toliau jį keikė. Po to ji paskambino policijai ir pareigūnai jį sulaikė. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Jis tiki, kad sudavęs taure J. per galvą sukėlė jai fizinį skausmą. Tai jis padarė nepagalvojęs, supykęs dėl jos įžeidinėjimų. Jis norėtų jos atsiprašyti ir susitaikyti. V. S. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pripažįsta, jog konflikto metu su stikline taure vieną kartą sudavė į galvą savo žmonai J. S. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, papildymų neturi. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmu, pasielgė neteisingai, tą puikiai supranta ir gailisi. Jis sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji J. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai teisės yra išaiškintos, ji turi teisę neduoti parodymų prieš savo vyrą V. S. Todėl ji atsisako duoti bet kokius parodymus prieš savo vyrą ir neturi jam jokių pretenzijų. Ji pareigūnams pateiks sudaužytos vyno taurės, kuri prieš ją buvo panaudota 2024 m. birželio 23 d. įvykyje, dalį.

Iš 2024 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) L. C. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2024 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 prom. girtumas, žodinio konflikto metu vyno taure sudavė į galvą savo neblaiviai žmonai J. S., kuriai blaivumo patikrinti nepavyko. Dėl V. S. veiksmų J. S. patyrė fizinį skausmą, moteris išvežta į (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. birželio 24 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti 2024 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., padarytus sužalojimus, gatvėje prie tarnybinio automobilio apžiūrėta J. S. Apžiūrint asmenį dešinėje galvos pusėje matoma tvarsčiu apvyniota žaizda. Vizualiai daugiau smurto žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato.

Iš 2024 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2225/2024(01) matyti, kad J. S. nustatyta galvos dešinės pusės, plaukuotosios dalies, smilkinio srities pjautinė žaizda, padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) neilgai trukus iki apžiūros (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 23 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. birželio 23 d.) ir būdu, t. y. stiklu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. J. S. nustatytas vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas BPC darbuotojos ir moters pokalbis. Pokalbio metu minėta moteris pranešė BPC darbuotojai, kad namuose prieš ją smurtauja jos vyras.

Iš 2024 m. birželio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. S. savanoriškai pateikė sudaužytos vyno taurės dalį.

Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta sudaužytos vyno taurės dalis.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 2024 m. birželio 23 d. 14.27 val. V. S. nustatytas 1,95 prom. girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 2069440 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti.

Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad J. S. 2024 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 69,63 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už J. S. gydymą, mokėtojas V. S. a. k. (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimo dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23881-24 atsisakymo matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23881-24, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo žmoną – J. S.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. 2024 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš savo šeimos narį – žmoną J. S., panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad tyčia sudavė jai vieną smūgį į galvą stikline taure, tuo padarydamas J. S. galvos dešinės pusės plaukuotosios dalies smilkinio srities pjautinę žaizdą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl V. S. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. S. savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo žmonos J. S. sveikatą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nebaustas administracine tvarka, yra teistas 2 kartus, be kita ko, 1 kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs. Be to, teismas įvertina ir V. S. asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, V. S. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jai žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu V. S. teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui jos dydį, t. y. V. S. skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

V. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 23 d. 14.50 val. iki 2024 m. birželio 24 d. 11.28 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė dėl nukentėjusiosios gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 69,63 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimo dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23881-24 atsisakymo, matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23881-24, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta. Pastarąją aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje esantis 2024 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad J. S. 2024 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 69,63 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už J. S. gydymą, mokėtojas V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minėto civilinio ieškinio ir jame nurodytos turtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vokas su sudaužytos vyno taurės dalimi, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. S. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 23 d. 14.50 val. iki 2024 m. birželio 24 d. 11.28 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – voką su sudaužytos vyno taurės dalimi, kuris perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.